Meilės gėrimai — iš Rytų
Meilės kultas gimė Rytuose. Ten pradėti vartoti ir įvairūs prieskoniai, kurie ne tik gerino patiekalų skonį, bet ir skatino mylėtis. Dažniausiai iš įvairių prieskoninių žolelių buvo gaminami meilės gėrimai.
Per amžius daugelyje kultūrų ypač išpopuliarėjo įvairių natūralių augalų, gerinančių seksualinį gyvenimą, vartojimas. Augalai ir jų nuovirai buvo vartojami gydant impotenciją ir seksualinį šaltumą.
Kai kurių augalų lytinį potraukį skatinančios savybės buvo žinomos jau antikos laikais. Vaistinė mandragora Senajame testamente minima kaip afrodiziakas ir vartojama iki šių dienų. Kitas nuo senų laikų žinomas tokio poveikio augalas — ženšenis.
Jau senovėje prekeiviai, piratai, avantiūristai bei užkariautojai traukdavo į Rytų kraštus ir ieškodavo prieskonių, nes tuo metu jie buvo brangesni net už auksą.
Subtilusis cinamonas
Jis jau senų senovėje buvo paplitęs Ceilono saloje ir Kinijoje. Vartojama vidinė medžio žievės dalis, kuri rankomis susukama į lazdelių pavidalo volelius. Gerai išdžiovintos lazdelės būna rudos, glotnios, plonytės ir trapios. Visada geriau pirkti cinamono lazdeles nei maltą cinamoną — prieš vartojimą susmulkintas prieskonis bus aitresnis, kvapnesnis ir veiksmingesnis.
Paprastai cinamonas dedamas likus 7–10 minučių iki patiekalo ruošimo pabaigos, o į salotas — patiekiant.
Tad neatsisakyk pasimėgauti gausiai cinamonu pabarstytu obuolių pyrago gabalėliu ar išgerti cinamonu pagardintos kavos puodelį — kartais iki tikros aistros trūksta tiek nedaug…
Nekaltas, bet „kietas” pipiriukas
Actekų receptuose, kuriems jau daugiau nei 2000 metų, minimos „liepsnojančios aštrios ankštys” — aitriosios paprikos. Senovės ispanų šventikai pastebėję, jog žmonės mėgsta šį aštrų prieskonį, kurį dėdavo į troškinius, uždraudė jį vartoti. Tačiau šis draudimas aitriąsias paprikas tik dar labiau išpopuliarino. Erotinį „užtaisą” turintį pipiriuką pamėgo visas pasaulis.
Pipirai, ypač raudonieji ir aštrieji, yra lytinio pajėgumo stimuliatoriai. Jų aštrumą ir deginančias savybes lemia cheminė sudedamoji dalis — capsaicinas. Tai jis skatina kraujo cirkuliavimą, širdies plakimą, didina kūno temperatūrą, burnos ertmėje sukelia deginimo jausmą. Į tai reaguodamos žmogaus smegenys išskiria endorfinus, kurie skatina erotinius „žygius”. Taip „nekalti” pipiriukai sukuria euforijos, noro mylėtis būseną.
Aromatingasis kardamonas
Kardamoną arabai laikė veiksmingu afrodiziaku. Šį prieskonį jie maišydavo su seilėmis ir tepdavo varpos galvutę, kad greičiau įvyktų erekcija ir varpa būtų standesnė.
Nors tai vis rytietiški pramanai, tačiau gamindamas maistą, šio prieskonio nepamiršk.
Kardamonas ypač dera su avienos patiekalais, taip pat jo dedama į sriubas, meduolių tešlą. Kardamono sėklomis pagardinama duona ir rūkyti mėsos gaminiai. Šio aromatingo, bet stipraus skonio prieskonio vartojami nedideli kiekiai.
Yra keletas kardamono rūšių. Jų sėklos parduodamos kaip pigesnis tikrojo kardamono pakaitalas. Tikro, gero kardamono gali parsivežti iš Rytų šalių, kur parduodamos kardamono ankštys — jose esančios sėklos nepraranda nei aromato, nei poveikio.
Jūros gėrybės — meilei
Niekada neapsiriksi vakarienei pasirinkęs jūros gėrybes — jose daug baltymų ir beveik nėra riebalų. Tai puikus maistas prieš meilės naktį. Juk sukirtęs karbonadą su bulvėmis tenorėsi tik miego, –— sunkiai virškinamas maistas neleis būti žvaliam.
Atšaldytų tunų, austrių, krabų, kalmarų ir kitų jūros gėrybių gali nusipirkti didžiuosiuose prekybos centruose. O vasarą prie ežero gali išsivirti ir suvalgyti vėžių — savo sudėtimi jie nenusileidžia egzotiškoms užjūrio gėrybėms.
Prie tokios vakarienės tiks baltojo ar raudonojo vyno taurė, šlakelis konjako. Beje, nedidelis kiekis alkoholio (brendžio, konjako, viskio ar vyno) yra puikus ir daugeliui prieinamas afrodiziakas. Išgėrus (bet ne prisigėrus!) 50–100 g stipresnio gėrimo, suaktyvėja organizmo veikla, pagerėja nuotaika ir kyla noras savo brangiausiajai pašnibždėti: „Aš tavęs taip noriu, mieloji…”
