Visame pasaulyje gerai žinomas arbatos gėrimo paslaptis bei tradicijas galima nusakyti šiais pagrindiniais žodžiais: porcelianas, 5–os valandos arbatėlė Anglijoje, japoniška arbatos gėrimo ceremonija, rusiškasis „samovaras”, šaltoji arbata…
Dėl subtilaus kvapo ir gaivaus skonio arbata jau nuo neatmenamų laikų buvo laikoma maloniu gėrimu. Todėl ir jos ruošimas virto atskira meno forma. Net ir dabar su pagarba žvelgiame į japonišką arbatos gėrimo ceremoniją. Viešėjimas arbatos namuose apipintas daugybe fantazijų: atėjus nusiaunami batai ir paliekami ant laiptelio prie lauko durų, atsisėdama ant bambukinio kilimėlio ir pagarbiai stebima, kaip spengiančioje tyloje geišos ruošia arbatą, naudodamos įvairius indus, šepetėlius bei arbatos dubenėlius.
Kiekvienas gali pasinerti į arbatoje slypinčias paslaptis ir rasti tinkamą arbatos ruošimo bei gėrimo būdą. Arbata – ne tik malonaus skonio, ji yra ir tonizuojantis gėrimas. Be to, ji naudinga sveikatai ir gali sumažinti kai kurių ligų atsiradimo riziką.
Arbata gaminama iš džiovintų arbatkrūmio lapelių ir pumpurėlių. Aukščiausios kokybės arbatai gaminti skinamas pumpurėlis ir du pirmieji šoniniai lapeliai. Minėta arbatkrūmio dalis vadinama pekoe tip. Šis pavadinimas kildinamas iš kiniško žodžio pa ko, reiškiančio pumpurą. Gali būti skinamas ir trečias, ketvirtas, o kartais net ir penktas lapeliai, bet jie nėra tokie kvapnūs.
Žiūrint plika akimi, arbatos lapeliai atrodo tokie patys, tačiau iš jų pagamintos arbatos kokybė skiriasi: ji priklauso nuo plantacijų auginimo vietos ir ypač nuo taikomo arbatos rinkimo bei apdorojimo būdo.
Juodoji arbata gaminama iš vytintų, susuktų ir fermentuotų arbatos lapelių. Vykstant sukimo procesui, suardomos lapų ląstelių sienelės ir taip išsiskiria fermentacijai būtinos sultys. Fermentacijos etape (šis procesas vyksta apie 4 val. drėgnoje ir šiltoje vietoje) lapeliai parusvėja ir arbata įgyja jai būdingą spalvą bei skonį. Šiam procesui sustabdyti lapeliai yra kaitinami ir džiovinami.
Geriausia pasaulyje juodąja arbata yra laikoma itin kvapni, bet švelnaus skonio Darjeeling arbata, auginama Himalajų regione. Kita gerai žinoma arbata yra Assam arbata, kitaip dar vadinama indiška arbata.
Oolong, arba juodojo drakono, arbata yra pusiau fermentuota – fermentacija trunka trumpą laiką. Arbatos lapeliai džiovinami saulėje, tada lengvai padaužomi ir supresuojami į bambukinius krepšius. Po to lapeliai džiovinami, kol įgyja gelsvą atspalvį. Sukimo procesas netaikomas. Aukščiausia arbatos kokybė išgaunama iš vasaros derliaus.
Žalioji arbata gaminama iš nefermentuotų lapelių. Arbatos lapeliai kelias minutes pakaitinami vandens garais, kad būtų sustabdyti enzimų sukelti irimo procesai. Taip išsaugoma žalia lapelių spalva ir juose esantys antioksidantai. Po to lapeliai susukami ir džiovinami. Tikra žalioji arbata yra švelnaus skonio ir kvapni.
Žaliosios arbatos skonis yra ryškesnis už juodosios, nes joje yra daugiau taninų.
Baltoji arbata gaminama iš džiovintų neišsiskleidusių arbatkrūmio pumpurėlių. Sidabro atspalvio pumpurėliai suteikia arbatai itin subtilų skonį ir šviesią spalvą.
Tirpioji arbata gaminama iš džiovintos ir smulkintos arbatos ekstrakto.
Kvapioji arbata – tai arbata, pagardinta įvairiais prieskoniais, apelsino žievelėmis arba žiedlapiais (rožių, jazminų žiedlapiais, cinamonu, lotosu, pipirmėtėmis ir pan.). Viena gerai žinomų tokių arbatų – Earl Grey su bergamočių aliejumi.
Raudonoji arbata, arba rooibos, gaminama ne iš įprasto arbatkrūmio (Camellia sinensis), bet iš palėpštį primenančio krūmo, kuris auga Pietų Afrikoje, lapelių. Lapeliai renkami ir fermentuojami panašiai, kaip ir juodosios arbatos. Rooibos arbatos lapeliuose nėra kofeino, todėl ją galima gerti vėlai vakare, ji taip pat labai tinkama kofeinui alergiškiems žmonėms. Šioje arbatoje nėra taninų, todėl palaikius ilgesnį laiką ji netampa kartesnė. Rooibos yra salsvoko, pikantiško skonio. Remiantis tradicija, kadaise karštuoju metų laiku į rooibos arbatą buvo įdėta ledo gabalėlių ir taip nutiestas šaltosios arbatos gamybos kelias. Aukštos kokybės rooibos arbata yra laikoma Madagascar Vanilla Red, kurios skonis dar labiau išryškėja įbėrus cukraus ar įdėjus medaus. Ji malšina skrandžio skausmus. Šią arbatą galima gerti ir sergant gerklės uždegimu: išgėrus keletą puodelių širdis tikrai nepradės smarkiau plakti.
Kinų patarlė byloja: „Geriau vieną dieną nevalgyti nei nors vieną dieną atsisakyti puodelio arbatos”.
Arbatos ruošimas
Norint paruošti gerą arbatą, iš pradžių reikia pakaitinti arbatinuką su karštu vandeniu. Ruošiant žaliąją, baltąją ir „oolong” arbatą, negalima plikyti arbatos lapelių verdančiu vandeniu – reikia palaukti, kol jis atvės iki 70–80oC temperatūros (apie 5 minutes).
Ruošiant juodąją, tamsią „oolong” bei žolelių arbatą, galima naudoti verdantį vandenį.
Daugelis rūšių juodosios arbatos paprastai paliekama pritraukti 5 minutes, tamsi „oolong” – 7 minutes, o šviesi „oolong” ir žalioji arbata – 3 minutes. Kuo trumpiau arbata paliekama pritraukti, tuo švelnesnis jos skonis ir joje mažiau taninų.
Taninai suteikia arbatai kartumo.
Ruošiant šaltąją arbatą, naudojama dviguba arbatos lapelių porcija (2 arbat. šaukšteliai puodeliui) ir arbata paliekama pritraukti 5 minutes. Paruošta arbata atskiedžiama vienodu santykiu ledukų arba šalto vandens. Patiekiama su griežinėliu citrinos.
Ruošiant arbatą, geriausia naudoti virintą vandentiekio vandenį arba distiliuotą vandenį be mineralų, nes vandentiekio vandenyje esantis chloras mažina antioksidantų kiekį.
Arbatos nauda sveikatai
Arbatoje yra bioflavonoidų. Tai per visą augalo gyvenimo ciklą sintezuoti augaliniai pigmentai, turintys stiprų antioksidacinį poveikį. Vartojant cheminius terminus, jie vadintini polifenoliais. Šių antioksidacinį poveikį turinčių pigmentų yra visuose spalvotuose vaisiuose. Tačiau arbatoje yra gerokai daugiau antioksidantų nei vaisiuose ir daržovėse. Pavyzdžiui, puodelyje juodosios arbatos susidaro 200 mg flavonoidų.
Žaliojoje arbatoje esantis epigallocatechin gallate (EGCG) junginys katechinų pagrindu turi stipresnį poveikį. Pakaitinus, šis junginys greitai sunyksta, todėl labai svarbu gerti šviežią arbatą.
Arbatoje esantys antioksidantai saugo organizmo ląsteles nuo laisvųjų deguonies radikalų, taip stiprindami bendrą imuninę sistemą ir mažindami vėžio atsiradimo riziką. Nustatyta, kad žalioji arbata saugo nuo skrandžio, vidaus organų, plaučių ir krūties vėžio. Arbatoje esantys polifenoliai (katechinai) saugo ląsteles nuo karcinogeninių dalelių, taip pat nuo radiacijos poveikio.
Be to, arbata padeda išvengti širdies ligų, infarkto ir insulto, nes stiprina kapiliarų sieneles, mažina kraujospūdį, kenksmingojo LDL cholesterolio kiekį ir netgi didina naudingojo HDL cholesterolio kiekį.
Žaliosios arbatos lapeliuose yra priešuždegiminių medžiagų, kurios gydo odos infekcijas ir turi antivirusinių savybių. Žaliojoje ir juodojoje arbatoje yra daug fluoro, kuris atlieka labai svarbią funkciją, saugodamas dantis nuo ėduonies ir neleisdamas susidaryti dantų akmenims.
Kaip rodo tam tikrų tyrimų rezultatai, flavonoidas kvercetinas skatina insulino gamybą ir padeda išvengti II tipo diabeto bei palengvina jo gydymą.
Žaliojoje arbatoje taip pat yra flavonoido epikatechino, turinčio antialerginių savybių. Epikatechino kiekis juodojoje arbatoje yra daug mažesnis, nes ši medžiaga apdorojimo metu suyra.
Yra žinoma, kad antioksidantai (vitaminai C bei E) lėtina ląstelių senėjimo procesą.
Arbata puikiai tinka, dirbant intensyvų protinį darbą. Arbatoje yra kofeino, todėl ji turi stimuliuojamąjį poveikį. Arbatos lapeliuose yra daugiau kofeino nei kavos pupelėse, tačiau vienam puodeliui paruošti arbatos lapelių naudojama mažiau nei pupelių, todėl kavos puodelyje kofeino yra dukart daugiau nei arbatos puodelyje. Kofeino kiekis kavoje, juodojoje ir žaliojoje arbatoje yra atitinkamai 80, 40 ir 20 mg. Arbatoje esantis kofeinas pasisavinamas kitaip nei esantis kavoje ir jis nesumažina vandens kiekio ląstelių viduje.
Kofeinas kartu su katechinais pagreitina medžiagų apykaitą ir stimuliuoja riebalų deginimo procesus. Tai veiksminga priemonė svoriui mažinti ir puikiai tinka antsvorį turintiems žmonėms.
Iš palaidų arbatos lapelių paruoštoje arbatoje yra daugiau antioksidantų nei arbatoje, padarytoje, užplikius arbatos maišelius, nes jie gaminami iš žemiausios rūšies lapelių. Be to, arbatos maišeliuose gali būti likę daug dulkių ir šapelių.
Malonų arbatos aromatą lemia joje esantys eteriniai aliejai. Pasak arbatos specialistų, iš viso esama per 150 skirtingų arbatos aromatų.
Rekomendacijos
Norint išvengti vėžinių ir širdies ligų, pagerinti medžiagų apykaitą, paskatinti riebalų deginimo procesus ir stiprinti imuninę sistemą, per dieną rekomenduojama išgerti 3 ar daugiau puodelių arbatos.
med. ir fil. dr. Mai Maser
Estijos mitybos asociacija
