Vidutinio amžiaus žmogus jau kelis mėnesius po vakarienės jaučia rėmenį, vargina pilvo pūtimas, o dienomis kamuoja neįprastas nuovargis. Šiuos nusiskundimus jis nurašo stresui ir mitybai, todėl gydosi pats – vartoja nereceptinius vaistus nuo rėmens. Kurį laiką jie padeda, tačiau simptomai vis dažniau atsinaujina, o vaistų poveikis trunka vis trumpiau. Tokia situacija pažįstama daugeliui, tačiau retas susimąsto, kada virškinimo sistemos nusiskundimai nustoja būti laikinu negalavimu ir tampa signalu kreiptis į gydytoją gastroenterologą.
Kas yra gydytojas gastroenterologas?
Gydytojas gastroenterologas – specialistas, diagnozuojantis ir gydantis virškinimo sistemos ligas. Jo kompetencijai priklauso stemplė, skrandis, plonoji ir storoji žarna, kepenys, tulžies pūslė bei kasa. Šią specializaciją gydytojas įgyja baigęs medicinos studijas, rezidentūrą ir specializuotą mokymą gastroenterologijos srityje.
Lietuvos sveikatos sistemoje gastroenterologo konsultacija priskiriama antrinio lygio specializuotoms paslaugoms, todėl dažniausiai pas specialistą patenkama su šeimos gydytojo siuntimu. Šios gydytojo gastroenterologo konsultacijos teikiamos ir klinikose „Meliva“. Vaikų gastroenterologija yra atskira specializacija – vaikų gastroenterologas papildomai specializuojasi vaikų virškinimo sistemos ligų diagnostikoje ir gydyme.
Ką konkrečiai gydo gastroenterologas?
Gastroenterologo veiklos sritis apima įvairias virškinimo sistemos ligas ir sutrikimus. Viršutinėje virškinimo trakto dalyje gydytojas diagnozuoja ir gydo gastroezofaginio refliukso ligą (GERL, kai skrandžio turinys grįžta į stemplę), gastritą, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligę bei su Helicobacter pylori bakterija susijusias būkles.
Žarnyno srityje gastroenterologas gydo dirgliosios žarnos sindromą (DŽS), uždegimines žarnyno ligas, tokias kaip Krono liga ar opinis kolitas, taip pat celiakiją, divertikulitą ir kitus žarnyno sutrikimus. Kepenų, tulžies pūslės ir kasos srityje gydytojas vertina hepatitus, tulžies akmenligę, pankreatitą, riebalinę kepenų ligą ir kitus šių organų sutrikimus.
Svarbi gastroenterologo darbo dalis yra ir onkologinė prevencija – įvertinti simptomus bei rizikos veiksnius, galinčius būti susijusius su storosios žarnos ar skrandžio ligomis, ir prireikus skirti papildomus tyrimus. Priežastį ir tolesnę gydymo eigą gydytojas parenka individualiai, atsižvelgdamas į paciento nusiskundimus, sveikatos būklę ir tyrimų rezultatus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Dalis virškinimo sistemos nusiskundimų gali atrodyti kasdieniški, tačiau jei jie ilgai nepraeina ar kartojasi, verta pasitarti su gydytoju. Tai gali būti pilvo skausmas, pilvo pūtimas, pykinimas, apetito pokyčiai ar pasikeitę tuštinimosi įpročiai.
Kiti simptomai laikomi pavojaus signalais ir reikalauja neatidėliotino medicininio įvertinimo. Tai kraujas išmatose – tiek šviežias, tiek juodos, dervos konsistencijos išmatos, rijimo sutrikimai, nepaaiškinamas svorio kritimas ar gelta.
Prie virškinimo sistemos sutrikimų priskiriami ir rečiau atpažįstami simptomai, tokie kaip užsitęsęs sausas kosulys, pakitęs balsas ar nuolatinis „kąsnio gerklėje“ pojūtis. Jei rėmuo vargina reguliariai, o vaistai suteikia tik trumpalaikį palengvėjimą, savigydos tęsti nereikėtų – saugiau ir veiksmingiau pasikonsultuoti su gydytoju bei nustatyti tikrąją šių negalavimų priežastį.
Profilaktika, net kai niekas neskauda
Amžius yra vienas iš storosios žarnos vėžio rizikos veiksnių, todėl profilaktinis patikrinimas gali būti svarbus net ir tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų. Lietuvoje vykdoma valstybinė storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, pagal kurią tikslinės amžiaus grupės gyventojams periodiškai atliekamas iFOBT (imunocheminis slapto kraujavimo išmatose tyrimas).
Jei tyrimo rezultatas teigiamas, pacientui skiriama kolonoskopija – tyrimas, kurio metu apžiūrima storoji žarna. Tokia patikros seka leidžia nustatyti galimus pakitimus ankstyvose stadijose, kai juos dažnai galima veiksmingiau gydyti.
Kaip vyksta pirmoji konsultacija ir kada reikalingas siuntimas?
Norint gauti kompensuojamą gastroenterologo konsultaciją, paprastai reikalingas šeimos gydytojo siuntimas. Privačioje klinikoje gastroenterologo konsultacija galima ir be siuntimo, tačiau tokiu atveju už paslaugą moka pats pacientas.
Pirmojo vizito metu gydytojas išsamiai išklauso paciento nusiskundimus, surenka ligos istoriją bei įvertina bendrą sveikatos būklę. Priklausomai nuo simptomų, gali būti skiriami kraujo ar išmatų tyrimai, pilvo organų echoskopija, o prireikus – ir endoskopiniai tyrimai, tokie kaip gastroskopija ar kolonoskopija.Jei virškinimo sistemos nusiskundimai kartojasi ilgą laiką arba pasireiškia bent vienas pavojaus signalas, nereikėtų jų ignoruoti. Konsultacija su gastroenterologu gali padėti išsiaiškinti simptomų priežastį ir kartu aptarti, kokių tyrimų ar tolesnių veiksmų gali prireikti.
