Dar prieš dešimt ar dvidešimt metų vėlyva vakarienė, puodelis kavos po pietų ar sotus savaitgalio stalas galėjo nesukelti nė menkiausio diskomforto, tačiau vieną dieną žmogus pastebi, kad organizmas tarsi pakeitė taisykles: po valgio atsiranda sunkumas, atsigulus norisi atsikrenkšti, burnoje juntamas rūgštus ar kartus skonis, naktį pažadina nemalonus pojūtis už krūtinkaulio, o kartais nieko ryškiai neskauda ir nedegina, tik vis dažniau atrodo, kad maistas, kurį anksčiau organizmas priimdavo be jokių protestų, dabar palieka gerokai ilgesnį „pėdsaką“.
Lengviausia dėl to apkaltinti amžių. Tačiau žmogaus virškinimo sistema neveikia pagal kalendorių ir penkiasdešimtasis gimtadienis nėra riba, kurią peržengus staiga prasideda refliuksas. Vis dėlto mokslinėje literatūroje gastroezofaginio refliukso liga (GERL) vyresniame amžiuje nagrinėjama gana daug, o tyrimų duomenys atskleidžia įdomų paradoksą: vyresni žmonės ne visada jaučia tokį tipišką rėmenį, kokį esame įpratę sieti su refliuksu, nors pati problema gali būti ne mažiau reikšminga.
Kai organizmas keičiasi, gali keistis ir refliukso „veidas“
Refliuksas atsiranda tuomet, kai skrandžio turinys patenka atgal į stemplę, kurios gleivinė nėra pritaikyta tokiam kontaktui. Klasikinis simptomas – rėmuo, tas gerai pažįstamas deginimas už krūtinkaulio, tačiau būtent čia prasideda viena įdomiausių vyresnio amžiaus žmonių refliukso istorijos dalių.
Mokslinėse apžvalgose aprašoma, kad vyresniems žmonėms GERL gali pasireikšti ne taip tipiškai kaip jaunesniems: rėmuo ar rūgšties atpylimas gali būti mažiau ryškūs, o klinikinėje praktikoje daugiau dėmesio gali pareikalauti rijimo sutrikimai, kosulys, užkimimas ar kiti simptomai. Vyresniame amžiuje taip pat susideda daugiau veiksnių – gretutinės ligos, vartojami vaistai, anatominiai bei funkciniai virškinimo sistemos pokyčiai, todėl vien sakinys „man tiesiog padidėjo rūgštingumas“ ne visada paaiškina visą situaciją.
Tai nereiškia, kad kiekvienam penkiasdešimtmečiui ar šešiasdešimtmečiui lemta susidurti su refliuksu. Reiškia ką kita: bėgant metams į pasikartojančius virškinimo sistemos signalus verta žiūrėti atidžiau, ypač jeigu jie atsirado naujai arba pradėjo keistis.
Kodėl vakarienė staiga tampa problema?
Čia amžius susitinka su gyvenimo būdu. Per daugelį metų gali pasikeisti kūno masė ir fizinis aktyvumas, atsirasti naujų vaistų, o valgymo įpročiai kartais lieka tokie patys kaip trisdešimties: didžiausias dienos valgis vakare, po jo – sofa, televizorius ir netrukus lova.
Refliukso simptomams svarbus ne vien konkretus produktas. Kai kuriems žmonėms reikšmės turi didelės porcijos, valgymas prieš pat miegą, antsvoris, rūkymas ar individualiai simptomus provokuojantis maistas, todėl aklai atsisakyti kavos, pomidorų, citrusinių vaisių ir pusės šaldytuvo nebūtinai yra racionaliausias pirmasis žingsnis. Kur kas prasmingiau kurį laiką stebėti savo organizmą: kada valgėte, kokio dydžio buvo porcija, po kiek laiko atsigulėte ir kada tiksliai prasidėjo nemalonūs pojūčiai.
Kartais būtent toks paprastas savijautos dienoraštis leidžia pamatyti dėsningumą, kurio anksčiau nepastebėjome.
O jeigu rėmuo jau prasidėjo?
Kai deginimas, rūgšties kilimas ar kiti su refliuksu susiję pojūčiai pradeda kartotis, natūraliai kyla klausimas, kaip juos kontroliuoti. Ir čia svarbu suprasti vieną dalyką – ne visos nuo refliukso simptomų naudojamos priemonės veikia vienodu principu.
Viena iš rinkoje esančių medicinos priemonių yra NeoBianacid. Jos veikimo principas nėra paremtas vien rūgšties neutralizavimo idėja: priemonės sudėtyje esantis augalinių ir mineralinių medžiagų kompleksas „Poliprotect“ sąveikaudamas su gleivėmis suformuoja apsauginį sluoksnį, kuris padengia gleivinę ir taip padeda apsaugoti ją nuo sąlyčio su skrandžio sultimis.
Būtent veikimo mechanizmas yra viena priežasčių, kodėl renkantis priemonę verta žiūrėti ne tik į užrašą „nuo rėmens“, bet ir pasidomėti, kam konkreti medicinos priemonė skirta bei kaip ją nurodoma vartoti. NeoBianacid skirtas gastroezofaginio refliukso ir su padidėjusiu rūgštingumu susijusių simptomų, tokių kaip rėmuo, skausmas, rūgšties atpylimas ir dirginantis kosulys, gydymui; priemonę reikia naudoti laikantis jos naudojimo instrukcijos.
Tačiau simptomų palengvinimas ir jų priežasties nustatymas nėra tas pats dalykas – ypač tuomet, kai anksčiau žmogus tokių problemų apskritai neturėjo.
Didžiausia klaida – vertinti problemą tik pagal tai, kaip stipriai „degina“
Įprasta manyti, kad kuo stipresnis rėmuo, tuo didesnė problema, o jeigu deginimas nestiprus, nerimauti nėra dėl ko. Vyresniame amžiuje toks principas gali būti klaidinantis, nes mokslinėje literatūroje aprašomas ne tik dažnesnis netipinių simptomų pasireiškimas, bet ir galimybė, kad subjektyvūs simptomai ne visada atspindi stemplės pažeidimo sunkumą.
Todėl ypač svarbūs vadinamieji pavojaus simptomai. Jeigu tampa sunku ryti, nepaaiškinamai mažėja kūno svoris, kartojasi vėmimas, atsiranda kraujavimo iš virškinamojo trakto požymių, nustatoma mažakraujystė ar simptomai yra nauji, neįprasti ir nuolat stiprėja, reikėtų kreiptis į gydytoją, o ne mėnesiais bandyti juos savarankiškai slopinti.
Galbūt skrandis nediktuoja taisyklių – tiesiog prašo daugiau dėmesio
Po penkiasdešimties nebūtina atsisakyti mėgstamo maisto ir pradėti gyventi pagal ilgą draudimų sąrašą. Daug svarbiau pastebėti, kas pasikeitė būtent jūsų organizme, nes refliuksas nėra vienodas visiems: vienam apie save primena po gausios vakarienės, kitam – naktį, trečiam klasikinio deginančio rėmens gali beveik nebūti.
Todėl kartais geriausias klausimas yra ne „ką dar išbraukti iš valgiaraščio?“, o „kodėl mano organizmas pradėjo reaguoti kitaip?“ . O jeigu organizmas siunčia naujus, dažnus ar neįprastus signalus, ypač vyresniame amžiuje, jų nereikėtų nutildyti vien todėl, kad „stipriai neskauda“. Kartais būtent tyliausi simptomai yra tie, kuriuos verta išgirsti.
*NeoBianacid yra medicinos priemonė. Prieš naudojimą perskaitykite naudojimo instrukciją.
