„Nereikia reikalauti, kad žmogus, nešiojantis protezą, pradėtų bėgioti“, – atvirai kalba daugiau nei tris dešimtis metų sėkmingai veikiančios ortopedijos technikos įmonės „Pirmas žingsnis“ vadovas Algimantas Astrauskas. Anot jo, svarbiausia, renkantis protezą, atsižvelgti į paciento sveikatos būklę, nes net pati moderniausia bioninė koja, kurią galima valdyti mintimis, tiks toli gražu ne visiems.
Keičiasi tik medžiagos
Protezas – tai priemonė, kuri kompensuoja galūnės netektį. Jie skirti tam, kad žmogus galėtų savarankiškai apsitarnauti, jam nereikėtų kito pagalbos. „Protezai skiriasi tik tuo, iš kokių medžiagų jie yra pagaminti. Bet tai nelabai turi įtakos žmogaus mobilumui ir jo sugebėjimui apsitarnauti, kadangi dažniausiai visa tai priklauso nuo bendros paciento sveikatos“, – sako A.Astrauskas ir priduria, kad šiuolaikiniai protezai gaminami iš anglies pluošto, t. y. tam tikros poliefirinės smalos, aliuminio arba titano pusgaminių. Gamybos proceso metu naudojamas ir trikotažas.
„Pirmas žingsnis“ gamina protezus, bet ne jų komponentus. Tokių detalių kaip dirbtinis kelio sąnarys jie užsisako iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės (JK), JAV, Turkijos. Vis dėlto visų gamybos paslapčių jis nėra linkęs išduoti.
Nesvarbu, protezas pagamintas šiemet ar prieš kelis dešimtmečius, jis visada atliko savo paskirtį – padėdavo vaikščioti žmonėms, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių neteko galūnės. Ilgainiui keičiasi ir tobulėja tik medžiagos, iš kurių jie gaminami, bet pats protezų naudojimo principas išlieka toks pats. Tačiau, pasak A.Astrausko, paciento mobilumas labiau priklauso nuo jo bendros sveikatos būklės, o ne nuo to, iš kokių medžiagų jis yra pagamintas.
Dauguma pacientų nori, kad protezas atrodytų kuo panašesnis į tikrą, sveiką koją. Tai ypač svarbu moterims, kurios nenori visąlaik dėvėti ilgų kelnių, bet kartais norėtų užsisegti ir sijoną. Kartais pasitaiko, kad kai kurie klientai, ypač gyvenantys kaimo vietovėse, atsisako kosmetinės protezo apdailos dėl praktinių priežasčių. Tačiau, anot A.Astrausko, tokių žmonių nėra daug.
Bėgti gali ne visi
Šiais laikais jaunesni žmonės (16-30 metų) su protezais gali sportuoti ir bėgioti, naudodami specialias pėdas. Tačiau vidutinio (50-80 metų) amžiaus žmonėms, kurių bendra sveikata yra silpnesnė, sportavimas su protezu nėra prioritetas ir dažnai nėra realistiškas.
„Jeigu pas mane ateina 70-metis pacientas ir sako, kad gal būtų gerai pabėgioti, atsakau jam: „Gerbiamasis, padarykite tris ar penkis pritūpimus su sveika kojele, kuri pas jus yra likusi, tada galėsime galvoti apie bėgiojimą“, – pasakoja UAB „Pirmas žingsnis“ vadovas Algimantas Astrauskas.
Ekspertas pabrėžia, kad reikalauti iš paciento bėgioti, jei jam sunku atlikti net paprastus fizinius veiksmus su sveika koja, yra nelogiška.
„Pirmas žvilgsnis“ vadovas gana kritiškai vertina teiginį, kad šiuolaikiniai protezai suteikia daugiau mobilumo. Anot jo, nereikėtų dėmesio koncentruoti tik į tai, ar yra daugiau to mobilumo ar mažiau. „Jei yra nesmarkiai judantis pacientas, tai jam tas mobilumas reiškia galimybę apsitarnauti namuose, nueiti iki automobilio, nuvykti į polikliniką, grįžti namo. Jam ypatingas protezų mobilumas gal net nėra būtinas“, – pastebi ekspertas.
Kojų protezų rūšys
Šiuolaikinėje ortopedijoje skiriamos dvi kojų protezų rūšys: aukščiau kelio amputuotų kojų protezai ir žemiau kelių amputuotų kojų protezai. A.Astrauskas pažymi, kad pagaminti protezus žemiau kelio amputuotai kojai yra šiek tiek kartais ir sudėtingiau. Tačiau vaikščioti ir naudotis tokiu protezu yra tikrai daug lengviau negu su aukščiau kelio tvirtinamu protezu.
Jis aiškina, kad taip yra, nes, jeigu reikalingas aukščiau kelio tvirtinamas protezas, vadinasi, kelio sąnario nebėra. Jo stabilumas yra visai kitas, negu kad būtų amputuota žemiau kelio.
Galima pagaminti dinaminę pėdą, kuri gali būti mažiau arba daugiau lanksti. Pagyvenusiems žmonėms dažniausiai ištekinama vadinamoji pediatrinė pėda. Protezas parenkamas, atsižvelgiant į paciento sveikatą ir į jo pageidavimus. „Su aukščiau kelio protezais yra daug sudėtingiau, todėl kad kai yra aukštai amputuota galūnė, žmogus tada sunkiau laiko pusiausvyrą, tada yra kelių sąnariai su uždarymu arba be uždarymo, gali būti persifiksuojantys, ir visokie kitokie“, – pasakojo ekspertas.
A.Astrauskas atkreipia dėmesį, kad jei sveikoji koja yra silpna, tada protezas amputuotai kojai bus gaminamas su uždarytu kelio sąnariu. Su tokiu protezu koją galima sulenkti tik sėdant į automobilį arba parke ant suoliuko. Būtent tokie protezai suteikia daugiau stabilumo vaikštant nelygesnėse vietovėse.
Aukštoji matematika
„Šiandien lankiausi pas pacientą, kuris pageidautų lankstomo kelio sąnario. Sakau jam, kad tokį kelio sąnarį galiu įstatyti per penkias minutes, bet ar jūs man garantuojate, kad jums nesvaigsta galva, ar garantuojate, kad nenukrisite ir nesusižalosite?“ – pasakojo A.Astrauskas.
„Aš, kaip specialistas, už tai atsakau. Pacientas baisiausiai supyks, jeigu jis nukris su tuo vadinamu laisvu kelio sąnariu, – tęsė jis. – Čia yra aukštoji matematika, kaip suderinti paciento norus ir galimybes. Mūsų galimybės yra neribotos, bet viskas priklauso nuo paciento“, – pabrėžia pašnekovas.
A.Astrauskas teigia, kad gamintojams svarbu, kad amputacijos lygis būtų optimalus protezavimui. Nors gydytojai tai žino, kartais pasitaiko, kad bigė, likusi amputuotos kojos galūnė, būna per ilga arba per trumpa.
Protezų ateitis ir dirbtinis intelektas
Protezai, kaip, ko gero, ir viskas, ateityje keisis. Jau dabar, anot „Pirmo žingsnio“ vadovo, gaminami protezai su implantuojamais elektrodais. A.Astrauskas taip pat mini kojų protezus, kurie montuojasi ant šlaunikaulio specialiu adapteriu. Tačiau jis yra gana skeptiškas dėl šių technologijų, vadindamas jas tik bandymais, kurie dar nėra atlaikę laiko testo.
„Implantai turi eiti į patį šlaunikaulį. Tie implantai išlenda iš kojos, įsivaizduokite, iš bigės išlenda į išorę. Jiems reikalinga speciali priežiūra. Niekada nesižaviu tokiomis naujienomis, kurios dar nėra iki galo patikrintos ir šiuo metu tikrai dar nėra panacėja“, – akcentavo A.Astrauskas, sutikdamas, kad ateityje protezų gamybos technologijos, be abejo, tobulės.
A.Astrauskas taip pat abejoja ir dirbtinio intelekto (DI) naudojimu protezų gamyboje, baimindamasis, kad tai gali lemti darbuotojų atleidimą. Ekspertas pabrėžia, kad kojų gamybos procesas yra per daug sudėtingas, kad DI galėtų jį atlikti be klaidų ar žmogiškojo prisilietimo.
A.Astrauksas sako, kad pasitaiko pacientų, kurie prašo pagaminti labai modernių protezų. Jis prisimena vieną klientą, 70-ies vyrą su kraujagyslių patologija, dėl kurios reikia šuntuoti kraujagysles. „Jis man sako: „Mačiau per televizorių šokių projekte dalyvavo mergaitė su protezu. Gal ir man galite ką nors panašaus padaryti?“. A.Astrauskas žodžių į vatą nevynioja ir pacientui tiesiai šviesiai atsako, kad, atsižvelgiant į jo būklę, vargu, ar jis dar kada nors šoks ar bėgios, nesvarbu, kokį protezą turės.
Nors UAB „Pirmas žingsnis“ protezų gamyboje DI nepasitelkia, bet jau ilgą laiką naudoja šiuolaikinę 3D spausdinimo technologiją. Kita vertus, kojos protezo modeliavimas vis dar dažniausiai atliekamas rankomis. Tai sudėtingas ir didelio kruopštumo pareikalaujantis darbas.
Autorė: Urtė Jarockė
