Skaudant keliui dažnas pirmiausia ieško greito sprendimo – tepalo, gelio, elastinio tvarsčio ar vaistų nuo skausmo. Tačiau netinkamai pasirinkta priemonė gali nepadėti, o kai kuriais atvejais net pabloginti situaciją. Ypač dažna klaida – ūmiai pažeistą, patinusį ar karštą kelį šildyti.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė sako, kad prieš parenkant priemonę kelio skausmui lengvinti svarbu išsiaiškinti, kada skausmas atsirado, ar buvo trauma, ar kelis patinęs, karštas, ar žmogus gali normaliai judėti.
„Tepalų ir gelių pasirinkimas tikrai platus, bet universalaus sprendimo nėra. Viena priemonė gali būti tinkama po ūmaus sumušimo, kita – lėtiniam maudimui ar raumenų sustingimui. Todėl svarbu žinoti, kada ir kaip naudoti pasirinktą priemonę“, – sako L. Stočkutė-Plytnikė.
Kada rinktis šaltį?
Šaldančios priemonės ar šalti kompresai dažniausiai tinka ūmiais atvejais – po sumušimo, patempimo, atsiradus patinimui ar mėlynei. Šaltis siaurina kraujagysles, lėtina kraujotaką pažeidimo vietoje, ramina nervinius receptorius, todėl gali padėti mažinti patinimą, uždegimo plitimą ir skausmą.
„Šaldymas tinka tada, kai trauma ką tik įvyko, kelis patino, skauda, matyti mėlynė arba pažeista vieta atrodo karšta. Šaltį galima naudoti ir po intensyvaus fizinio krūvio, kai norima numalšinti ūmų skausmą, taip pat tais atvejais, kai šaldymą rekomenduoja gydytojas ar fizioterapeutas“, – aiškina vaistininkė.
Vis dėlto šaldyti taip pat reikia atsargiai – jį reikėtų dėti per audinį, maždaug 15–20 minučių, darant pertraukas. Taip sumažinama nušalimo ar odos pažeidimo rizika.
Kada gali padėti šiluma?
Šildančios priemonės labiau tinka tada, kai skausmas yra lėtinis, tęsiasi ilgiau, nėra susijęs su ūmia trauma, patinimu ar karščiu pažeistoje vietoje. Šiluma gali būti naudinga jaučiant raumenų sustingimą, maudimą ar sąnario stangrumą.
„Šiluma plečia kraujagysles, gerina kraujotaką, atpalaiduoja raumenis ir gali padėti mažinti lėtinį skausmą. Ji taip pat gali būti naudojama prieš mankštą ar tempimo pratimus, kai norima paruošti raumenis ir sąnarius fizinei veiklai“, – sako vaistininkė.
Tačiau ūmios traumos atveju šildančios priemonės gali pakenkti. Jei kelis patinęs, paraudęs ar karštas, šiluma gali dar labiau sustiprinti uždegiminę reakciją.
„Viena dažniausių klaidų – šildyti ką tik pažeistą, patinusią vietą. Tokiu atveju žmogus tikisi palengvėjimo, bet būklė gali pablogėti. Jei yra ūmus pažeidimas, pirmomis dienomis dažniau prireikia šalčio, o ne šilumos“, – akcentuoja L. Stočkutė-Plytnikė.
Kuo skiriasi elastinis tvarstis, įtvaras ir ortozė?
Skaudant keliui žmonės dažnai ieško ir papildomo sąnario palaikymo. Lengvesniais atvejais gali padėti elastinis tvarstis, suteikiantis švelnų suspaudimą, palaikymą ir šilumą. Jis gali būti naudingas po nedidelio patempimo ar sutrenkimo, taip pat siekiant sumažinti patinimą.
„Elastinis tvarstis suteikia lengvą atramą, bet jis neturi būti užveržtas per stipriai. Jei ima tirpti pirštai, jie šąla, mėlynuoja ar tinsta, vadinasi, sutvarstyta per stipriai ir gali būti trikdoma kraujotaka“, – įspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Kai reikia daugiau stabilumo, gali būti naudojamas kelio įtvaras. Jis labiau palaiko sąnarį, gali riboti tam tikrus judesius, padeda esant didesniam nestabilumui ar skausmui. Kai kurie įtvarai turi šoninius lankstus, kurie papildomai stabilizuoja kelį.
Sudėtingesniais atvejais prireikia ortozės. Ji skirta stipresniam sąnario stabilizavimui, nepageidaujamų judesių ribojimui, apkrovos paskirstymui ar apsaugai po traumų ir operacijų.
„Ortozę dažniausiai turėtų paskirti gydytojas ortopedas-traumatologas, reabilitologas ar fizioterapeutas. Ji parenkama pagal konkrečią būklę, skausmo intensyvumą, kelio nestabilumo laipsnį ir tai, kokio palaikymo žmogui reikia“, – paaiškina L. Stočkutė-Plytnikė.
Viena esminių klaidų – per ilgai nešioti tvarstį ar įtvarą, tikintis, kad kuo daugiau palaikymo, tuo geriau. Pasak vaistininkės, taip gali nutikti priešingai – raumenys silpnėja, nes kūnas pripranta prie papildomos atramos.
„Tvarstis, įtvaras ar ortozė yra pagalbinės priemonės. Jos gali sumažinti apkrovą, suteikti stabilumo, bet neatstoja gydytojo konsultacijos, fizioterapijos ar reabilitacijos pratimų. Kad kelio funkcija gerėtų, svarbu stiprinti raumenis ir atkurti judrumą“, – teigia L. Stočkutė-Plytnikė.
Dažniausia klaida – netinkamas vaistų vartojimas
Vaistininkė pastebi, kad skausmui malšinti neretai pasirenkamos netinkamos vaistų dozės. Vieni jų išgeria per mažai ir nusivilia, kad priemonė neveikia, kiti, priešingai, dozę viršija tikėdamiesi greitesnio poveikio.
„Per didelės dozės nebūtinai stipriau malšina skausmą, bet gali didinti šalutinių poveikių riziką. Pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali dirginti skrandį, būti netinkami sergant kai kuriomis ligomis ar vartojant tam tikrus kitus vaistus“, – sako L. Stočkutė-Plytnikė.
Ji atkreipia dėmesį, kad pavojinga savarankiškai derinti kelis tos pačios grupės preparatus. Pavyzdžiui, žmogus gali vartoti tabletes ir kartu naudoti tepalą su panašia veikliąja medžiaga, manydamas, kad tai visiškai skirtingos priemonės.
„Visada verta perskaityti informacinį lapelį. Svarbu žinoti, kaip dažnai priemonę naudoti, kiek laiko tai daryti, ar ją galima derinti su kitais vartojamais vaistais“, – pažymi vaistininkė.
Tepalus ir gelius taip pat reikėtų naudoti tikslingai: vaistinė priemonė turėtų būti tepama pažeistos srities vietoje, o ne ant visos kojos.
