Lietuviai papildomas lėšas vis dažniau skiria ne tik didesniems pirkiniams, bet ir savo sveikatai. Odontologijos klinikos pastaraisiais mėnesiais fiksuoja augantį pacientų aktyvumą, o kai kurios jų kalba net apie iki 20 proc. išaugusią implantavimo, protezavimo bei kitų kompleksinių gydymo paslaugų paklausą. Finansų ekspertai sako, kad tam postūmį turėjo ir iš antrosios pensijų pakopos atsiimti pinigai.
Kaip teigia odontologijos klinikos „Skaitmeninės šypsenos“ gydytojas ir jos vadovas Denas Danyla, ryškiausias pokytis šiuo metu matomas sprendžiant ilgą laiką atidėtas burnos sveikatos problemas.
„Pastebėjome, kad dalis pacientų pastaruoju metu ryžtasi gydymui, kurį anksčiau buvo atidėję dėl finansinių priežasčių. Didžiausias susidomėjimo augimas matomas kramtymo funkcijos atkūrimo srityje – pacientai dažniau renkasi visų dantų atkūrimą implantais, kai netekta didelės dalies ar visų dantų, taip pat stabiliai auga pavienių krūminių dantų atkūrimo poreikis“, – teigia D. Danyla.
Papildomos lėšos padeda ryžtis gydymui
Anot D. Danylos, nors estetinės odontologijos paslaugos taip pat sulaukia daugiau dėmesio, didžiausias pokytis matomas sprendžiant funkcines problemas.
„Tai rodo, kad gyventojai papildomas lėšas pirmiausia linkę skirti sveikatai ir gyvenimo kokybės gerinimui“, – sako D. Danyla.
Anot D. Danylos, daliai pacientų pradėti gydymą padeda ir galimybė išlaidas paskirstyti ilgesniam laikotarpiui.
„Šiandien pacientai vis dažniau pasinaudoja lanksčiomis finansavimo galimybėmis, kurios leidžia pradėti net ir didesnės apimties gydymą nelaukiant kelerių metų. Turint aiškų gydymo planą, dažnai pakanka nedidelės pradinės investicijos, o likusi suma gali būti išdėstoma mažomis mėnesinėmis įmokomis“, – teigia jis.
Pasak gydytojo, per pastaruosius metus žmonės tapo labiau linkę ieškoti sprendimų, leidžiančių gydymą pradėti anksčiau.
„Pacientai, ypač pastaraisiais metais, dažnai tariasi dėl mokėjimo per tam tikrą laikotarpį, taip pat visiškai be jokių baimių renkasi lizingą. Tai gan aktyvi praktika, leidžianti paskirstyti savo finansus ir pradėti gydymą jo neatidedant“, – pažymi D. Danyla.
Nuo pavienių procedūrų – prie ilgalaikių sprendimų
Panašias tendencijas pastebi ir odontologijos klinikos „Šypsenos ekspertai“ vadovė Gintarė Lipitonienė. Pasak jos, odontologijos klinikose pastaruoju metu matomas augantis pacientų aktyvumas, o žmonės vis dažniau domisi ne tik pavienėmis procedūromis, bet ir didesnės apimties gydymu.
„Ypač džiugina tai, kad pacientai vis dažniau patiki mums sudėtingus implantacijos atvejus. Matome augantį žmonių pasitikėjimą mūsų specialistų komanda ir gydymo rezultatais, todėl daugėja pacientų, kurie renkasi implantaciją, protezavimą ar viso žandikaulio atkūrimo sprendimus, todėl toks pasitikėjimas mums yra didžiausias įvertinimas“, – sako G. Lipitonienė.
Anot jos, dažniausiai pacientai renkasi sprendimus, kurie turi ilgalaikę įtaką jų savijautai ir gyvenimo kokybei.
„Tai procedūros, kurios ne tik keičia šypsenos estetiką, bet ir tiesiogiai gerina žmogaus gyvenimo kokybę – leidžia patogiau valgyti, laisvai bendrauti, jaustis užtikrinčiau ir susigrąžinti pasitikėjimą savimi“, – pažymi pašnekovė.
Tendencijas patvirtina ir finansų ekspertai
Panašias tendencijas mato ir smulkusis bei vidutinis verslas. Antrą kartą skelbiamo „Inbank“ indekso duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų įmonių nurodė, kad jų pardavimai pastaraisiais mėnesiais augo nuo 5 iki 20 proc., o tarp aktyviausiai augusių sričių atsidūrė ir odontologijos paslaugos.
Anot „Inbank“ pardavimų vadovo Pauliaus Arbačiausko, dalis verslų šią tendenciją sieja su antrosios pensijų pakopos reforma ir gyventojų galimybe pagaliau įsigyti anksčiau atidėtas
„Tikėtina, kad gyventojai į antrosios pensijų pakopos lėšas pažiūrėjo kaip į progą įsigyti brangesnius, galbūt anksčiau atidėliotus pirkinius ar paslaugas, todėl būtent šie verslai stebi išaugusį vartojimą ir pardavimus“, – komentuoja P. Arbačiauskas.
Pasak jo, odontologijos paslaugų augimas iš kitų sektorių išsiskyrė tuo, kad papildomos lėšos buvo nukreiptos ne tik vartojimui, bet ir sveikatai.
„Odontologijos sektoriaus rezultatai rodo, kad gyventojai papildomas lėšas vis dažniau skiria ne tik vartojimui, bet ir ilgalaikę vertę kuriantiems sprendimams. Tai signalizuoja apie augantį finansinį pasitikėjimą ir didesnį dėmesį savo sveikatai bei gyvenimo kokybei“, – sako P. Arbačiauskas.
