Širdies permušimai – simptomas, kurį žmonės apibūdina kaip stipresnį širdies suplakimą ar trumpą širdies ritmo sutrikimą. Nors daugeliu atvejų tai nėra pavojinga, šis simptomas gali kelti nerimą ir kartais signalizuoti apie širdies ritmo ar kitus sveikatos sutrikimus.
BIOFIRST klinikos kardiologė dr. Gintarė Muckienė pabrėžia, jog svarbiausia yra ne pats pojūtis, o tai, kada jis atsiranda, kaip dažnai kartojasi ir ar jį lydi kiti simptomai. Dalis širdies permušimų yra susiję su visiškai nepavojingomis priežastimis, tačiau kai kuriais atvejais, ypač jei simptomai kartojasi ar stiprėja, gali prireikti išsamesnio ištyrimo. Daugiau apie širdies permušimus skaitykite šiame straipsnyje.
Kas yra širdies permušimai ir kaip jie pasireiškia?
Širdies permušimai – tai pojūtis, kai staiga pakinta širdies plakimas: jis gali atrodyti per stiprus, per greitas arba neritmiškas. Kartais gali būti jaučiamas trumpas, vos sekundę trunkantis pokytis, o kartais – kelių neritmiškų širdies dūžių epizodas.
Kaip aiškina BIOFIRST klinikos kardiologė dr. Gintarė Muckienė, šis pojūtis nebūtinai reiškia pačios širdies ligą – jis dažnai susijęs su tuo, kaip organizmas reaguoja į įvairius vidinius ir išorinius dirgiklius.
Širdies permušimai gali pasireikšti įvairiai: vieniems jie jaučiami kaip trumpas suvirpėjimas krūtinėje ar net pauzės jausmas tarp širdies dūžių. Svarbu tai, kad šis simptomas yra labai subjektyvus – tas pats širdies ritmo pokytis vienam žmogui gali likti nepastebėtas, o kitam sukelti didelį diskomfortą.
Dažniausios širdies permušimų priežastys
Širdies permušimai dažniausiai nėra susiję su rimta širdies liga – tai laikinas širdies ritmo pokytis, kurį gali išprovokuoti įvairūs kasdieniai veiksniai. Dažniausiai jie atsiranda dėl streso ir ilgalaikės emocinės įtampos, kai suaktyvėja nervų sistema ir padidėja jautrumas širdies ritmo pokyčiams. Taip pat širdies jautrumą gali padidinti miego trūkumas ir nuovargis, todėl net ir nedideli dirgikliai gali sukelti širdies permušimus.
Prie dažnų priežasčių priskiriamas ir kofeino, energetinių gėrimų bei alkoholio vartojimas, kuris gali laikinai pagreitinti širdies veiklą ir sukelti papildomų jos dūžių jausmą. Kai kuriems žmonėms permušimai gali pasireikšti ir po fizinio krūvio, ypač jei jis yra staigus arba neįprastai intensyvus. Taip pat įtakos gali turėti skysčių trūkumas organizme ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimai.
„Svarbu suprasti, kad širdies permušimai vertinami ne tik pagal jų priežastį, bet ir pagal bendrą paciento būklę – amžių, gretutines ligas bei pasireiškiančius simptomus“, – sako BIOFIRST klinikos kardiologė dr. Gintarė Muckienė.
Širdies permušimai ramybės būsenoje – ką tai gali reikšti?
Širdies permušimai ramybės būsenoje dažnai yra labiau pastebimi, nes žmogus tuo metu nėra užsiėmęs fizine veikla. Tokie pojūčiai gali pasireikšti net visiškai ramiai sėdint ar gulint, ypač vakare ar naktį, kai organizmas pereina į poilsio režimą ir žmogus tampa jautresnis savo kūno siunčiamiems signalams. Daugeliu atvejų tai yra susiję su kasdieniais veiksniais – nervine įtampa, dienos metu patirtu stresu, kuris gali būti labiau juntamas būtent ramybės metu.
„Klinikinėje praktikoje ramybės metu jaučiami permušimai dažnai tampa tuo momentu, kai pacientai pirmą kartą atkreipia dėmesį į savo širdies ritmą ir kreipiasi konsultacijai“, – sako gydytoja kardiologė dr. Gintarė Muckienė. Pasak gydytojos kardiologės, būtent tokie atvejai dažniausiai tampa priežastimi atlikti pirminį širdies ritmo ištyrimą ir įvertinti, ar reikalingas tolimesnis paciento būklės stebėjimas.
Kokie simptomai rodo, kad reikėtų kreiptis į gydytoją kardiologą?
Ne kiekvienas širdies permušimas yra pavojingas, tačiau yra aiškūs simptomai, kurie turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją kardiologą dėl išsamesnio širdies ištyrimo. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei permušimai tampa dažnesni, trunka ilgiau nei įprastai arba ima kartotis anksčiau nebūdingose situacijose.
Pasak gydytojos kardiologės, kreiptis į kardiologą reikėtų, jei širdies permušimus lydi tokie simptomai kaip krūtinės skausmas ar spaudimas, dusulys net ir esant nedideliam fiziniam krūviui, galvos svaigimas, alpimo epizodai ar stiprus silpnumas. Taip pat svarbu įvertinti, jei jaučiamas labai greitas arba visiškai nereguliarus širdies plakimas, ypač jei tai tęsiasi ilgesnį laiką.
Gydytoja kardiologė dr. Gintarė Muckienė pabrėžia, kad nerimą turėtų kelti ir situacijos, kai simptomai pasireiškia ramybės būsenoje be aiškios priežasties arba pradeda trukdyti įprastai kasdienei veiklai. Tokiais atvejais rekomenduojama neatidėlioti konsultacijos su gydytoju kardiologu ir atlikti širdies ritmo tyrimus.
Kaip diagnozuojami širdies ritmo sutrikimai?
Širdies ritmo sutrikimams įvertinti taikomi keli pagrindiniai tyrimai, leidžiantys gydytojui kardiologui įvertinti bendrą širdies veiklos būklę tiek apžiūros metu, tiek ilgesnį laiką stebint širdies veiklą paciento kasdieninėje rutinoje.
„Pirmasis žingsnis įprastai yra elektrokardiograma, kuri leidžia įvertinti širdies elektrinį aktyvumą tyrimo metu ir pastebėti širdies ritmo pakitimus“, – sako kardiologė dr. Gintarė Muckienė.
Pasak gydytojos, jei simptomai yra epizodiniai ir ne visada užfiksuojami vizito metu, dažniausiai skiriamas Holter monitoravimas, kuris leidžia stebėti širdies ritmą 24 valandas ar ilgiau ir įvertinti jo pokyčius skirtingose situacijose – tiek ramybės metu, tiek fizinio aktyvumo ar miego laikotarpiu.
Taip pat, kaip pabrėžia gydytoja kardiologė, pagal klinikinę situaciją gali būti skiriami papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai ar širdies echoskopija, padedantys įvertinti galimus bendros sveikatos ar širdies struktūros pokyčius, galinčius turėti įtakos širdies ritmo sutrikimams.
Kaip sumažinti širdies permušimus ir pagerinti savijautą?
Širdies permušimų dažnis ir intensyvumas daugeliu atvejų gali sumažėti pakoregavus kasdienius įpročius. Kadangi šie pojūčiai dažnai susiję su nervų sistemos jautrumu, svarbu palaikyti reguliarų dienos režimą – užtikrinti kokybišką miegą, poilsį ir vengti pervargimo.
„Labai dažnai pacientai pastebi pagerėjimą vien pakoregavus gyvenimo būdą – sumažinus stresą, normalizavus miegą ir atsisakius perteklinio kofeino vartojimo“, – sako gydytoja kardiologė dr. Gintarė Muckienė.
Svarbu riboti kavos, energetinių gėrimų ir alkoholio vartojimą, ypač jei pastebima, kad būtent po jų simptomai sustiprėja. Taip pat rekomenduojama vartoti pakankamai skysčių, nes net lengva dehidratacija gali padidinti širdies ritmo jautrumą.
Kitas svarbus aspektas mažinant širdies permušimus yra streso valdymas. Reguliarus fizinis aktyvumas, pasivaikščiojimai, kvėpavimo pratimai ar lengvos atsipalaidavimo technikos gali padėti sumažinti nervinės sistemos įtampą ir stabilizuoti širdies ritmą.
„Jei pacientas pastebi, kad permušimai susiję su konkrečiais dirgikliais, pirmas žingsnis visada yra jų identifikavimas ir kiek įmanoma didesnis jų vengimas“, – sako gydytoja kardiologė.
Širdies sveikatai palankiausia yra subalansuota Viduržemio jūros tipo mityba – tai mitybos modelis, kuriame gausu daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, ankštinių kultūrų, riešutų, sėklų bei žuvies, ypač riebių rūšių. Žuvis yra omega-3 riebalų rūgščių šaltinis ir gali prisidėti prie normalios širdies veiklos palaikymo, o raudonos mėsos ir perdirbto maisto rekomenduojama vengti arba vartoti labai saikingai.
Svarbu riboti ir transriebalus, perteklinį druskos kiekį bei rafinuotą cukrų, nes jie gali neigiamai veikti širdies ir kraujagyslių sistemą. Taip pat reikėtų vengti persivalgymo, nes tai kai kuriems žmonėms gali sustiprinti nemalonius širdies ritmo pojūčius.
Širdies permušimai yra dažnas ir daugeliu atvejų nepavojingas simptomas, tačiau jų atsiradimas visada turėtų būti vertinamas individualiai. Kaip pabrėžia BIOFIRST klinikos kardiologė dr. Gintarė Muckienė, svarbiausia yra stebėti, kaip dažnai pojūčiai kartojasi ir kokiomis aplinkybėmis jie pasireiškia.
Nemažai širdies permušimų atvejų yra susiję su kasdieniais įpročiais, todėl savijauta dažnai pagerėja pakoregavus mitybą, sumažinus stresą ir užtikrinus kokybišką poilsį. Vis dėlto net ir iš pažiūros nepavojingi simptomai neturėtų būti ignoruojami, ypač jei jie stiprėja ar tampa dažnesni.
