Vos tik atšilus orams miestų parkai, žaidimų aikštelės ir lauko stadionai akimirksniu prisipildo aktyviai laiką leidžiančių žmonių, o kartu su padidėjusiu fiziniu aktyvumu išauga ir traumų rizika. Pasak Kauno diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos Daivos Sasnauskienės, traumos turi aiškų sezoniškumą. Specialistė paaiškina, kas padeda išvengti atsitiktinių sužalojimų ir ką daryti jaučiant ilgai trunkantį skausmą.
„Pasibaigus slidinėjimo sezonui, pacientų sraute atsiranda vis daugiau lauko sporto mėgėjų patirtų sužalojimų. Šiltuoju metų laiku taip pat suaktyvėja lėtiniai neurologiniai sutrikimai – daugiau žmonių kreipiasi dėl nuolatinių, fizinį aktyvumą ribojančių skausmų“, – teigia fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.
Gali padėti išvengti chirurginio gydymo
Vis dar vyrauja nuomonė, kad reabilitacija reikalinga tik rimtas traumas patyrusiems žmonėms, o lėtiniai nugaros skausmai, nervinių šaknelių užspaudimas ar uždegiminiai procesai malšinami vien vaistais nuo skausmo. Tačiau reabilitacija yra veiksminga priemonė gydant neurologinius sutrikimus, padedanti sumažinti ar net išvengti medikamentų vartojimo ir tinkanti įvairaus amžiaus pacientams.
„Tinkamai parinkti pratimai ir stiprinami raumenys gali padėti net išvengti operacijos ar sumažinti pakartotinių traumų riziką. O jeigu operacija neišvengiama, reabilitacija padeda sustiprinti raumenis dar iki jos ir užtikrina sklandesnį gijimo procesą. Ignoruodami skausmą ir toliau gyvendami įprastu tempu, žmonės rizikuoja, kad problema tik gilės, o ilgainiui gali prireikti ir operacijos. Kuo anksčiau kreipiamasi į specialistus, tuo gydymas būna trumpesnis, paprastesnis ir efektyvesnis“, – teigia fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.
Reabilitacija apima fizioterapines procedūras, hidroterapiją bei individualiai sudarytą kineziterapijos programą. Šios procedūros pasižymi nuskausminamuoju poveikiu, todėl yra ypač aktualios vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dažnai jau vartoja nemažai medikamentų. Fizioterapijos metu pasitelkiamas lazeris, ultragarsas, nuskausminanti ir stimuliuojanti elektroterapija, magnetoterapija ar smūginės bangos terapija. Veikdamos tiesiogiai problemos židinį, jos gerina kraujotaką ir mikrocirkuliaciją, mažina uždegimą, skatina kaulų ir raumenų gijimą bei atsistatymą.
Pasak D. Sasnauskienės, itin greitą atsistatymą padeda pasiekti ir mankštos vandens take, kurios pacientus motyvuoja aktyviau įsitraukti į gydymo procesą. „Vandens take veikiančios srovės atpalaiduoja raumenis, o dėl vandens slėgio sumažėja kūno svorio apkrova, todėl pratimus atlikti tampa lengviau. Svarbus ir šiluminis faktorius, leidžiantis atlikti didesnės amplitudės judesius“, – procedūrų naudą apžvelgia specialistė.
Veiksminga gydymo dalis – masažai
Pasak D. Sasnauskienės, gydomasis masažas yra svarbi kompleksinės reabilitacijos dalis. Jo metu gali būti taikomi atpalaiduojantys elementai ten, kur jaučiama raumenų įtampa, arba stimuliuojantys – kai raumenų tonusas per žemas. Prireikus pasitelkiami ir giluminio ar taškinio masažo elementai, veikiantys trigerinius taškus.
„Gydomasis masažas visada derinamas su kitomis reabilitacinėmis procedūromis, kurių kompleksinis poveikis leidžia pasiekti greitesnį ir ilgalaikį rezultatą. Prieš skiriant masažą, gydytojas reabilitologas įvertina paciento anamnezę, gretutinius susirgimus, iki tol atliktus tyrimus, todėl klinikoje atliekamas masažas yra saugus ir pagrįstas medicininiu vertinimu“, – sako fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.
Masažas naudingas ne tik jaučiantiems skausmą, bet ir profilaktiškai, pavyzdžiui, dirbantiems sėdimą darbą bei aktyviai sportuojantiems. „Ypač efektyvus yra visos nugaros masažas, tačiau dėl riboto procedūros laiko dažniau skiriame pečių juostos ar juosmens masažą, jei žmogus skundžiasi konkrečios srities skausmu ar įtampa. Geriau koncentruotis į probleminę vietą ir joje suteikti kokybišką pagalbą, nei paviršutiniškai apimti visą kūną ir nepasiekti norimo efekto“, – teigia D. Sasnauskienė.
Gydomąjį poveikį galima pajusti ir po vienos procedūros, tačiau siekiant ilgalaikio rezultato naudinga atlikti bent 5 ar 10 procedūrų kursą. „Atsipalaidavus vieniems raumenims, įtampa neretai persikelia į kitą vietą, todėl norint atkurti raumenų balansą svarbus nuoseklus darbas. Masažą geriausia atlikti darant 2–3 dienų pertraukas, o didžiausias efektas pasiekiamas kursą kartojant kelis kartus per metus“, – sako fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.
Uždegimams gydyti – efektyvūs sprendimai
Pasak D. Sasnauskienės, dažnai pasitaikantiems alkūnių ar pado fascijos (kulno srities) uždegimams gydyti taikoma smūginės bangos terapija. Tai viena efektyviausių šių susirgimų gydymo priemonių, leidžianti pasiekti greitą ir ilgalaikį rezultatą.
„Epikondilitas, arba alkūnės uždegimas, dažniausiai pasireiškia sportuojantiems, mėgėjiškai žaidžiantiems tenisą, dirbantiems monotoniškų judesių reikalaujantį darbą ar ilgai sėdintiems prie kompiuterio. Pacientai skundžiasi skausmu alkūnėje, susilpnėjusia rankos jėga. Uždegimų pasitaiko ir kulno srityje, ypač keičiant sezoninę avalynę – tuomet atsiranda stiprus skausmas, kartais net sunku priminti kulną. Dažniausiai po penkių ar šešių procedūrų stebimas ryškus ir ilgalaikis gydymo efektas“, – pabrėžia fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.
Reguliarios mankštos yra esminė sveikimo proceso dalis
Nors pacientai noriai renkasi masažus ar įvairias fizioterapines procedūras, mankštų naudą dažnai vertina mažiausiai. Greičiausiai taip yra dėl to, kad kineziterapija reikalauja paties žmogaus aktyvaus įsitraukimo ir pastangų.
„Individualios mankštos yra pagrindas, padedantis atkurti raumenų balansą, kurio sutrikimai ir sukelia skausmą. Neretai pacientai linkę savarankiškai susirasti pratimus ir juos atlikti namuose. Tai geriau nei nieko, tačiau individualių kineziterapijos užsiėmimų metu programa sudaroma atsižvelgiant į konkretaus žmogaus būklę, poreikius ir fizinius pajėgumus. Kiekvieno paciento raumenų įtampa, laikysena ar stuburo padėtis skiriasi, todėl pritaikyta mankšta yra tikslingesnė ir efektyvesnė“, – sako Kauno diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja D. Sasnauskienė.
Anot specialistės, geriausių rezultatų tiek gydant neurologinius sutrikimus, tiek judamojo aparato problemas pasiekiama taikant kompleksinį gydymą – derinant fizioterapiją, hidroterapiją ir individualią kineziterapiją. Būtent nuoseklus ir laiku pradėtas gydymas padeda ne tik sumažinti skausmą, bet ir užkirsti kelią jo pasikartojimui.
„Meliva“ – didžiausias privačių sveikatos priežiūros paslaugų tinklas Lietuvoje, valdantis 86 klinikas ir 5 laboratorijas 27 miestuose. Jose dirba daugiau kaip 3 600 aukštos kvalifikacijos specialistų, teikiančių visų medicinos sričių paslaugas. „Meliva“ priklauso pirmaujančiai Suomijos privačiai sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikėjai „Mehiläinen“, garsėjančiai pažangiomis skaitmeninėmis sveikatos priežiūros paslaugomis ir aukštais skandinaviškais kokybės standartais.
