Šiandieninis darbo modelis daugeliui neįsivaizduojamas be biuro, kompiuterio ekrano ir ilgo sėdėjimo. Valandos, praleistos prie darbo stalo beveik nejudant, tapo kasdienybe, tačiau specialistai perspėja – toks gyvenimo būdas tyliai, bet nuosekliai kenkia sveikatai.
Reabilitologų teigimu, didžiausia klaida – pradėti rūpintis savimi tik tada, kai skausmas jau trukdo gyventi. „Vis dažniau sulaukiame pacientų, besiskundžiančių kaklo, stuburo, nugaros ar pečių juostos skausmais. Neramina tai, kad šie negalavimai pasireiškia vis jaunesniame amžiuje“, – teigia Eglės sanatorija fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Dovilė Naruševičiūtė. Pasak gydytojos, problemų šaknys slypi ne vien pačiame sėdėjime, bet ir netaisyklingoje darbo padėtyje – netinkamoje laikysenoje, judėjimo stokoje bei nuolatinėje raumenų įtampoje.
Kai kūnas negauna reikiamo krūvio, sutrinka kraujotaka, kaupiasi įtampa, o tai ilgainiui pasireiškia skausmu, tirpimu ar kitais nemaloniais pojūčiais. „Ilgainiui simptomai stiprėja – diskomfortas gali peraugti į rankų ar kojų tirpimą. Pavyzdžiui, kaklo srities įtampa dažnai sukelia rankų nejautrą. Taip pat pasitaiko ir netikėtų požymių: susiliejęs vaizdas, galvos skausmai, svaigimas, ūžimas ausyse ar net žandikaulio traškėjimas. Visa tai dar labiau paaštrina darbo metu patiriamas stresas“, – aiškina specialistė.
Prevencija prasideda anksčiau nei skausmas
Gydytoja pastebi, kad dažniausiai žmonės į specialistus kreipiasi jau pajutę aiškius simptomus, nors didžiausią naudą duoda prevencija. „Svarbiausia – nelaukti, kol problema taps rimta. Geriau imtis veiksmų iš anksto ir neleisti jai atsirasti“, – pabrėžia ji. Remiantis tarptautinėmis sveikatos rekomendacijomis, kas dvi valandas būtina daryti aktyvias pertraukas.
Tačiau jos turi būti prasmingos – pasivaikščiojimas, tempimo ar judesio pratimai, o ne tiesiog kavos pertraukėlė su telefonu rankoje. „Sporto klubas porą kartų per savaitę negali kompensuoti 40 valandų sėdėjimo. Kūnui judesio reikia nuolat – ir darbo metu“, – sako gydytoja. Nors darbo stalo pakėlimas ar darbas stovint gali būti naudingas, vien technologiniai sprendimai problemų neišsprendžia. „Svarbiausia – įpročiai.
Stovėti geriau nei sėdėti, tačiau dar geriau – judėti“, – akcentuoja ji. Taisyklinga sėdėsena reiškia tiesią laikyseną ir 90 laipsnių kampu sulenktus klubus bei kelius. Vis dėlto tokios pozicijos ilgai išlaikyti nepavyksta, todėl daug svarbiau dažnai keisti padėtį ir trumpinti nepertraukiamo sėdėjimo laiką.
Kodėl vien masažo neužtenka?
Raumenų įtampą veiksmingai mažina kvėpavimo pratimai – jie padeda atsipalaiduoti ir sumažina streso poveikį organizmui. Teigiamą poveikį turi ir šiluma, kuri gerina kraujotaką bei padeda išsklaidyti įtampą, susikaupusią dėl ilgo sėdėjimo ar emocinio krūvio. „Turėti šias paprastas savipagalbos priemones – labai naudinga. Tai leidžia palaikyti gerą savijautą ir rečiau prireikia gydytojo pagalbos“, – sako reabilitologė.
Masažas, nors ir veiksmingas trumpam palengvėjimui, nėra ilgalaikis sprendimas. „Masažas – tarsi laikinas sprendimas. Jei problema kartojasi, vadinasi, reikia keisti kasdienius įpročius, o ne tik šalinti pasekmes“, – pastebi gydytoja. Viena paprasčiausių ir kartu efektyviausių fizinio aktyvumo formų – ėjimas.
Taisyklingai einant, laikant tiesią laikyseną, nežiūrint nuolat į telefoną ir aktyviai judinant rankas, ši veikla tampa visaverčiu judesiu. „O jei vaikštoma gamtoje – tarp medžių – naudą gauna ir kūnas, ir protas. Gamta padeda atkurti tai, ką iš mūsų atima biuro aplinka“, – teigia specialistė.
Kokios veiklos palankiausios sėdintiems?
Moksliniai tyrimai rodo, kad joga, pilatesas ir tai či yra vienos tinkamiausių veiklų žmonėms, dirbantiems sėdimą darbą. Jos stiprina giliuosius raumenis, gerina lankstumą, koordinaciją ir moko taisyklingo kvėpavimo. Kalbėdama apie plaukimą, gydytoja atkreipia dėmesį į technikos svarbą.
„Plaukimas varlyte pakelta galva išlenkia nugarą ir apkrauna kaklą, todėl gali sukelti skausmus. Kur kas saugesnės pozicijos – plaukimas ant nugaros arba su panardinta galva, kurios stiprina pečių juostą ir mažina traumų riziką“, – paaiškina ji. Gydytoja ragina keisti požiūrį: judėjimas darbo metu turėtų tapti tokiu pat natūraliu įpročiu kaip kasdienė burnos higiena. „Klausimas neturėtų būti, ar reikia judėti. Kur kas svarbiau – kada, kaip ir kiek. Tik taip galime turėti sveikesnę visuomenę, mažiau skausmo, didesnį darbingumą ir geresnę savijautą“, – apibendrina specialistė.
+370 313 60220
rezervacija@sanatorija.lt
