Yra toks momentas, kai namuose staiga prireikia aiškumo. Vaikas pakosti naktį, artimas žmogus pasako „jaučiuosi keistai“, o tu stovi virtuvėje ir galvoji: gerai, ką dabar daryti? Tokiose situacijose laimi ne panika, o keli paprasti daiktai, kurie padeda susigaudyti. Ne gydyti, ne spėlioti, o ramiai įvertinti, kas vyksta.
Namų sveikatos stebėjimas neturi būti brangus ar prikimštas prietaisų. Geriausia, kai turi mažą rinkinį, kurį realiai naudoji, o ne rinkinį, kuris gražiai atrodo lentynoje. Aš pats per laiką supratau: vieni daiktai tampa kasdienybės dalimi, kiti tiesiog dulkėja.
Pradėk nuo to, ką matuoji dažniausiai, o ne nuo to, kas „kietai skamba“
Jeigu namuose nėra aiškios sistemos, net geriausias prietaisas tampa bereikalingas. Todėl pirmas žingsnis yra suprasti, ką iš tikrųjų stebėsi. Daugeliui žmonių tai būna trys situacijos: peršalimas, nuovargis, spaudimas ar širdies ritmas po krūvio. Ir tada atsiranda logika, ką verta turėti po ranka.
Svarbu, kad priemonės būtų lengvai pasiekiamos. Kai jos paslėptos giliai stalčiuje, tu jų nenaudoji. Kai jos vienoje vietoje, tu priimi sprendimą ramiau.
Priemonės, kurios dažniausiai pasiteisina kasdienybėje
Yra keli daiktai, kurie namuose iš tiesų dirba. Jie nėra įspūdingi, bet jie išsprendžia praktines situacijas. Jei reikia lengvesnio vaizdo, įsivaizduok mažą „namų kontrolės“ kampą, kur viskas guli tvarkingai.
Dažniausiai praverčia tokie dalykai:
- termometras, kurį patogu naudoti ir vaikui, ir suaugusiam
- kraujospūdžio matuoklis, jei šeimoje yra polinkis į spaudimo svyravimus
- pulsometrai, kai nori stebėti krūvį treniruotėse arba atsistatymą po jų
- paprastos regos priemonės, kai akys pavargsta, o tu vis tiek dirbi prie ekranų
Šitas rinkinys atrodo „nuobodus“, bet jis gelbsti dažniausiai. Ir jis leidžia fiksuoti pokytį: ar kyla, ar krenta, ar gerėja, ar blogėja. Žmogui tokia kryptis suteikia ramybės.
Kas dažniau lieka stalčiuje ir kodėl
Yra prietaisų, kurie labai vilioja. Jie žada „viską apie tavo kūną“. Problema dažnai ta, kad jie reikalauja daug dėmesio, laiko, mokymosi. Pirmą savaitę žmogus žaidžia, antrą savaitę pamiršta, trečią savaitę erzina. Ir tada prietaisas keliauja į stalčių.
Dažniausiai dulkėja tie dalykai, kurie:
- turi per daug funkcijų, kurios realiai nereikalingos
- reikalauja nuolatinio „prisijungimo“, programėlių, nustatymų
- kelia daugiau klausimų nei duoda atsakymų
Čia paprasta taisyklė: jei prietaisas tau kelia papildomą stresą, jis netinka namams. Namai turi raminti.
Kada verta turėti „pagalbininką“ savijautai, o ne matavimui
Kartais namuose reikia ne skaičių, o palengvėjimo. Ir čia atsiranda tokie daiktai, kurie nėra matavimo priemonės, bet padeda savijautai. Man asmeniškai tai yra tie vakarai, kai kūnas įtemptas, nugarą tempia, o tu supranti, kad šiandien jau per vėlu „susitvarkyti gyvenimą“.
Tokiais momentais elektrostimuliatorius gali būti labai praktiškas. Ne todėl, kad jis pakeis gydytoją, o todėl, kad jis gali padėti atsipalaiduoti, kai raumuo įsitempęs ir tu nori greito palengvėjimo namuose. Jei žmogus po darbo jaučia nuolatinę įtampą sprande ar juosmenyje, toks daiktas dažnai tampa naudojamas, o ne pamirštas. Svarbu tik neskubėti, pasirinkti švelnų pojūtį, o ne „paspausti iki galo“.
Kaip susikurti rinkinį, kuris tikrai bus naudojamas
Namų sveikatos priemonės turi būti paprastos. Geriausia, kai tu gali paimti ir per minutę suprasti, ką darai. Ir kai viskas padėta vienoje vietoje, tu nepersistengi, nepaini, nesinervini.
Aš patarčiau pradėti nuo minimumo, o tada pridėti tik tai, ko realiai prireikė per paskutinius 3 mėnesius. Jei per 3 mėnesius neprireikė, tikimybė didelė, kad daiktas daugiau kelia smalsumą, nei sprendžia problemą.
Pulsometrai praverčia tiems, kas nori tvarkingo krūvio. Regos priemonės praverčia tiems, kas daug žiūri į ekraną. Elektrostimuliatorius praverčia tiems, kas nori greito atsipalaidavimo kūnui namuose. Visa kita turi praeiti vieną testą: ar aš tai naudosiu, kai bus pavargusi galva ir vėlus vakaras?Jeigu atsakymas „taip“, vadinasi verta. Jei atsakymas „gal“, greičiausiai dulkės.
