Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai rodo, kad vaiko sveikos mitybos įpročiai susiformuoja iki trejų metų. Taigi tėvai turėtų dėti daug pastangų, kad jų vaikas netaptų saldžių ir riebių produktų gerbėjas. Juk pirmiausia vaikas mokosi iš tėvų. Jei šie paslapčia kramsnoja picą ir geria gazuotus gėrimus, vargu ar vaikas, pradėjęs lankyti mokyklą ir gavęs keletą litų sveikiems ir subalansuotiems pietums, už ugdymo įstaigos kampo nekrims sumuštinio iš „McDonalds”.
Pirmasis artimas mamos ir vaiko ryšys užsimezga per maistą, tačiau pasibaigus žindymo laikotarpiui daug kas pasikeičia: mamos neretai nebeskiria pakankamai daug dėmesio tam, ką vaikas valgo ir kokį poveikį tai turi jo organizmui. Ne paslaptis, kad dažnai netgi ne iš blogos valios vaikui leidžiame per daug: jis gali mėgautis tokiu maistu, kokiu nori.
Tokiu atveju dažnai nutinka taip, kad apetitą turinčius sužadinti produktus pakeičia paprastųjų angliavandenių, kuriuose daug cukrų, kupinas maistas. Paprastieji angliavandeniai labai greitai virsta riebalais. Pavalgius tokių produktų, sukeliamas staigus insulino išskyrimas, kenkiantis kasai. Blogiausia, kas gali nutikti, išbalansavus vaiko mitybą – jis gali susirgti cukralige. Mokslininkai, atlikę tyrimus su ikimokyklinio amžiaus vaikais, neseniai nustatė, kad trečdalis iš jų auga neharmoningai: 30 proc. tyrime dalyvavusių ikimokyklinukų yra per mažo svorio, o 6 proc. turi viršsvorio. Ar pakankama vaiko mityba, rodo sveika jo išvaizda, energingumas.
Įprotį sveikai maitintis formuokime kūrybiškai
Ankstyvajame vaiko raidos etape ne visada lengva įpratinti vaiką valgyti sveikus produktus. Dietologai teigia, kad jei iki trejų metų vaikui pristatysite kuo daugiau naujų produktų, vėlesniame amžiuje jis galės lengviau atsirinkti, ką mėgsta, o ko ne. Daugelis iš tėvų skundžiasi, kad tam, jog vaikas pradėtų valgyti naują maistą kartais tenka jį siūlyti keliolika kartų. Tėvai neturėtų prarasti kantrybės ir galvoti, kad kažko vaikas tikrai nevalgys, jei pasiūlė tik vieną ar du kartus. Galbūt tam, kad vaikas nevalgo, yra svarbių priežasčių: jis gali būti nepakankamai pailsėjęs arba neseniai valgęs kitų produktų.
Vaiko susidomėjimui nauju maistu paskatinti padeda neįprastas maisto patiekimas. Pavyzdžiui, košę galima dėti ne į nusibodusį dubenėlį iš kurio vaikas valgo kasdien, bet į naują spalvotą, kurio vaikas dar nematė arba matė, bet jo negalėjo liesti ar žaisti su juo. Jei dubenėlis, kuriame patiekiate naują maistą vaikui, tas pats, reiktų pasitelkti fantaziją ir maistą sudėti kūrybiškai. Tai galėtų būti – vaizdeliai lėkštėje, pavyzdžiui, žaismingi veidukai. Akimis taptų du šaukšteliai košės, lūpomis – burokėlių salotos (vaikui galima pasakyti, kad piešiama mergaitė raudonai pasidažiusi lūpas).
Valgykime prie stalo
Vaikų ligų gydytoja Rasa Abelytė sako, kad vaikai labai retai pasijunta išties alkani, taigi tėvams geriau skatinti vaiką valgyti kelis kartus per dieną. „Taip lengviau užtikrinti maisto įvairovę bei apsaugoti vaiką nuo persivalgymo”, – dėsto R. Abelytė. Anot jos, labai svarbu kalbėtis su vaiku ir akcentuoti jam, kad valgymas – būtina dienos rutinos dalis.
Vaikų gydytojai pataria pratinti vaiką valgyti ne bet kur, bet prie stalo. Kai vaikas įpranta užkandžiauti bet kur ir bet kada, jis įprastai nebenori valgyti visaverčio maisto, nes būna pasisotinęs mažai maistinės vertės turinčiais produktais.
Valgymas prie stalo ir tuo pačiu paros metu skatina vaiką labiau vertinti maistą ir gerbti patį jo patiekimo ir vartojimo procesą. Jei mažasis gurmanas matys, kad tėveliai elgiasi taip pat, jis veikiausiai nebenorės maištauti. Visai kitokia situacija susiklosto tada, kai vienas iš tėvų valgo prie televizoriaus, kitas – skaitydamas žurnalą, o vaikui siūloma sėstis prie stalo. Toks būdas netinkamas, nes tuomet vaikas nesupras, kodėl jis negali daryti to paties, kaip daro mama su tėčiu.
Nors lietuvių kultūroje neskiriama daug laiko šeimos pietums ar vakarienei, tačiau vis dažniau viešumoje ir privačioje aplinkoje kalbama apie tai, kad toks buvimas kartu vienija šeimą. Vaikų teises ginanti organizacija „Unicef” pernai 29 valstybėse atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti santykių šeimoje kokybę. Rezultatai buvo šokiruojantys. Tyrimo duomenimis, lietuviai savo vaikams vidutiniškai skiria 7 min per dieną. Negana to, mažiausieji mūsų šalies gyventojai jaučiasi nelaimingiausi Europoje.
Atsižvelgdami į rezultatus, galime drąsiai teigti, kad valgymas kartu tai – galimybė su vaiku praleisti daugiau laiko. Tam labai daug dėmesio skiriama Pietų Europos šalyse.
Pavyzdžiui, kai lietuviai kartu su šeima išvyksta, tarkime, į Italiją, kur maisto kultūrai skiriamas didelis dėmesys, jie nustemba – kaip vaikai gali nesiblaškydami sėdėti prie stalo keletą valandų ir ramiai valgyti. Patiems italams tai atrodo natūralu, tačiau pasiteiravus jų, kaip jie ugdo savo vaikų sveikos mitybos įpročius, jie pirmiausia akcentuoja, kad vaikui nuo mažens pasakoja, kas yra sveika, o kas ne.
„Reiktų stengtis valgyti tuo pačiu metu, kad vaikui susiformuotų įprotis. Be to, tai turi įtakos geresniam šeimos mikroklimatui”, – apibendrina gydytoja R. Abelytė.
Leiskime pasirinkti
Kartais tėvai klaidingai supranta vaikų gydytojų akcentuojamą galimybę vaikui pasirinkti produktus. Akivaizdu viena, kad jei tėvai leis rinktis iš bet ko, vaikas tikrai ims tai, kas jam skaniausia – pyragėlius, saldžias bandeles, šokoladus ar kukurūzus. Visai kitaip pasirinkimo situacija atrodo tada, kai tėvai sąmoningai parenka sveikus produktus ir leidžia vaikui rinktis iš jų. Tarkime, klausimas, ko nori priešpiečiams – obuolio ar kriaušės – yra visai kitokį poveikį turintis nei, pavyzdžiui, ko nori – šokolado ar obuolio.
Pirmasis klausimas skatina ne tik sveiko maisto pasirinkimą, bet ir pozityvius vaiko ir tėvų santykius, be savo nuomonės primetimo ar „piršimo”.
Kadangi gyvename aplinkoje, kurioje nuolat mums siūlomas nesveikas maistas: greito maisto restoranai, saldumynai parduotuvėse pilni konservantų, aplinkiniai valgo ne visada sveikai, o reklamos kalba apie tai, kaip smagu šveisti sumuštinius „McDonalds”, vaikui tampa sunku suprasti, kas iš tikrųjų tas sveikas maistas ir jei jis sveikas, kodėl tiek daug kalbama apie nesveiką.
Vertėtų prisiminti, kad vaikui užkandžiams patiekiami produktai turi būti vertingi maistiniu požiūriu – jie turi sužadinti apetitą. Šiam tikslui geriausiai tinka vaisiai arba jogurtas. Jei geriamos sultys, jos neturėtų būti pernelyg saldžios. Apskaičiuota, kad ikimokyklinukas per dieną turėtų išgerti ne daugiau nei 460 mg sulčių.
Jei vaikui norime už kažką atsidėkoti, nereikėtų atsilyginti saldumynais. Kur kas geriau tai daryti išradingai paruoštomis daržovėmis ar ne kasdien namuose valgomais vaisiais.
Į ikimokyklinio vaiko mitybos racioną nerekomenduoja įtraukti šių produktų:
riebių konditerijos gaminių, pavyzdžiui, spurgų, čeburekų;
gaiviųjų gazuotų gėrimų;
picų;
bulvių traškučių;
grybų;
pomidorų padažo;
ožkos pieno;
riebios mėsos.
Vaikų gydytojai pataria
1. Stenkitės valgyti reguliariai.
2. Dažniau gaminkite namuose. Čia paruoštas maistas sveikesnis, juk jūs žinote, iš kokių produktų jį pagaminote.
3. Užuot vaikui siūlę kaloringų užkandžių, pratinkite jį mėgautis vaisiais, sultimis.
4. Mažinkite porcijas, nereikalaukite, kad vaikai suvalgyti visą porciją, nenaudokite maisto kaip atlygio ar paskatinimo.
5. Pratinkite vaikus valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
6. Venkite apdorotų, supakuotų produktų, greito maisto. Rinkitės šviežias, o ne konservuotas daržoves.
7. Nepamirškite, kad vaikas privalo valgyti produktų, kuriuose yra mononesočiųjų riebalų rūgščių (alyvų aliejus, riešutai, sėklos), polinesočiųjų riebalų rūgščių (žuvis, saulėgrąžų, sėmenų aliejus, graikiniai riešutai) .
8. Patiekite daug pieno ir jo produktų. Augant ir tvirtėjant vaiko kaulams, jo organizmui būtina turėti pakankamai kalcio atsargų. Kalcis lengviau pasisavinamas iš vidutinio riebumo pieno ir jo produktų.
9. Itin svarbu kuo anksčiau įpratinti vaiką nuolat gurkšnoti vandens – šis naudingas įprotis liks visam gyvenimui. Vanduo yra labai svarbus: palengvina virškinimą, padeda sureguliuoti kūno temperatūrą bei medžiagų apykaitą.
