Nobel biocare

Ypač jautrus ir nervingas

Būsimi tėveliai artimą ateitį dažnai įsivaizduoja kaip reklamose matytą vaizdelį – mielas papūstžandis visiems tik šypsosis arba saldžiai miega… Deja, kartais realybė pasirodo kitokia. Mažylis zirzia, užmiega tik ant rankų, krūpčioja nuo kiekvieno garso, o valgydamas staiga spjauna krūtį ir nei iš šio, nei iš to pradeda garsiai rėkti, piktai spardosi kojomis. „Mūsų vaikas serga!” – nusprendžia tėvai ir kreipiasi pagalbos į specialistus.

Didelių poreikių vaikas

Specialistai ypač jautriems ir neramiems kūdikiams apibūdinti vartoja terminą didelių poreikių vaikas. Kas gi jiems būdinga?
■ Energingumas. Bet kokiam veiksmui atlikti jis naudoja daug energijos: garsiai rėkia, godžiai valgo, springdamas juokiasi ir audringai protestuoja, jei jo poreikiai nepatenkinami. Jo judesiai staigūs ir greiti, o raumenukai įtempti, nuolat pasiruošę veiksmui. Kai kurie vaikai priešinasi bet kokiam suvaržymui, pavyzdžiui, bandant paimti ant rankų, jie riečiasi atgal. Pradėję vaikščioti irgi būna labai aktyvūs ir itin energingai tyrinėja aplinką. Aišku, tėvus tai gerokai išvargina, nes jie nuolat turi būti budrūs ir rūpintis vaiko saugumu.

■ Reiklumas. Didelių poreikių vaikai neprašo būti pamaitinti ar paimti ant rankų – jie to reikalauja. Garsiai ir energingai. Tokie vaikai ypač nekantrūs, jų poreikius reikia atspėti, nes bandymas duoti, tarkime, barškutį vietoj krūties, sukelia emocijų audrą. Neatspėjus noro vaikas gali rėkti tol, kol pamirš ir verkimo priežastį. Dauguma tėvų, nežinodami ką daryti, tiesiog nuleidžia rankas arba pyksta, manydami, kad vaikas jais manipuliuoja. Bet reikia su tuo susitaikyti, nes vaikas tik vėliau išmoksta valdyti emocijas ir reikšti savo norus priimtinesniais būdais. Jei tėvams pavyks, vaiko reiklumą jie pavers atkaklumu – savybe, labai praversiančia ateityje.

■ Padidėjęs jautrumas. Didelių poreikių vaikai turi įgimtą žemesnį dirglumo slenkstį. Jie jautresni bet kokiems aplinkos dirgikliams, greitai išsigąsta, o jų išgąstį lydi gausios emocijos. Jie krūpčioja sukosėjus mamai ar trinktelėjus durims. Juos trikdo bet koks minimalus vidinis diskomfortas (per šalta, per karšta, per drėgna). Jie verkia ir dėl spaudžiančios drabužėlių klostės, ir dėl danties skausmo, ir dėl to, kad nori būti paimti ant rankų. Jie atrodo nuolatos nepatenkinti ir dažnai priverčia tėvus nusivilti savo tėviškais sugebėjimais.

■ Dažnas valgymas. Maitinami krūtimi didelių poreikių vaikai nori valgyti dažnai ir ilgai. Valgymas jiems nėra tik alkio patenkinimo priemonė – tai ir labai raminantis veiksmas, ir malonus laiko leidimas… Mamos dažnai bijo permaitinti vaiką, bet maitinant natūraliai – tai praktiškai neįmanoma, nes kuo dažniau maitinama, tuo mažesnis mamos pieno kaloringumas. Tad vaiką galima maitinti tiek kartų, kiek jis nori, bet, aišku, atsižvelgiant ir į mamos jėgas. Joms senkant vertėtų atminti kitus kūdikio nuraminimo būdus, pavyzdžiui, čiulptuką.
■ Sudėtingesnė adaptacija. Jie gerai jaučiasi pažįstamoje aplinkoje, tarp savų žmonių. Labai nemėgsta prižiūrėtojų kaitos ir protestuoja prieš pusiausvyros ardymą. Dėl to tėvams sunku net užmigdytą kūdikį perkelti į lovytę – pavyks nebent giliai įmigus. Gausios protesto akcijos tikėtinos ir bandant mažylį perkelti nuo rankų į automobilio kėdutę ar įsodinti į prekių vežimėlį parduotuvėje.

■ Fizinio kontakto poreikis. Didelių poreikių vaikams jo reikia nuolat. Jie trokšta būti nešiojami, glaudžiami ir myluojami dieną, o naktį nori miegoti prisiglaudę šalia tėvų. Dėl tos priežasties juos gana sunku ir paūgėjusius iškraustyti iš tėvų lovos.

■ Dažnas prabudimas naktį. Kadangi jie ganėtinai aktyvūs dienos metu, atrodo, kad vakare turėtų griūti iš nuovargio. Deja… Didelių poreikių vaikų miegas yra kitoks. Dėl įgimto nerimstančio temperamento jie nenustoja būti aktyvūs net nakties metu. Naktį toks vaikas juda, muistosi, vartosi, dejuoja ir verkšlena. Miego ciklas susideda iš dviejų stadijų: gilaus ir negilaus miego. Pereidami iš vienos miego fazės į kitą (maždaug kas valandą), mažyliai dažnai prabunda. Vaikui augant gilaus miego stadijos ilgėja, todėl jis prabunda rečiau. Be to, dažnesnį prabudimą nakties metu lemia ir aukščiau minėtas žemesnis dirglumo slenkstis, nes toks vaikas yra mažiau atsparus išoriniams ir vidiniams dirgikliams.

■ Neprognozuojamas elgesys. Jei vakar zirziantį neramuolį pavyko nuraminti čiulptuku, šiandien šis triukas gali nebeveikti. O rastas naujas raminimo būdas nebepadės rytoj. Didelių poreikių vaikui būdinga ypatinga nuotaikų kaita. Jei jam linksma – juokiasi iš visos širdies, jei pyksta – tampa blogiausiu vaiku pasaulyje, pravirkdančiu mamą ir priverčiančiu močiutę gerti širdies lašus. Jūs negalite planuoti savo dienos ir ramiai keliauti į parduotuvę: jei vakar žavus mažylis linksmino pardavėjas, šiandien įniršęs tigriukas gali viską iš eilės mėtyti nuo lentynų.

■ Nesugebėjimas nusiraminti pačiam. Didelių poreikių vaikas siekia nuolatinio žmonių dėmesio, todėl jį sunkiau nuraminti čiulptuku ar priversti miegoti su minkštu žaisliuku. Jis nori būti pakalbintas, paglostytas ir nuramintas artimo žmogaus.

■ Išsiskyrimo problemos. Toks vaikas sunkiai išsiskiria su tėvais ir nenori pripažinti svetimų žmonių. Jam sunku rasti auklę, nes visos išsigąsta „rėksnio”. Augdami vaikai išmoksta priimti ir kitus žmones, bet kiekvienam tai įvyksta skirtingu amžiaus periodu.

■ Sugebėjimas išsekinti. Jie tiesiog išsiurbia visą tėvų energiją, todėl jie nuolat būna irzlūs ir neišsimiegoję. Aišku, tai priklauso ir nuo tėvų kantrybės bei tolerancijos. Ramaus būdo arba antrąjį vaiką auginantiems tėvams viskas atrodo daug paprasčiau.

Kuo gali padėti gydytojas?

Diagnozė. Gydytojas, apžiūrėjęs vaiką, dažniausiai konstatuoja, kad ligos nėra. Beje, kai kuriems tėvams vis dėlto norėtųsi „pagydyti” vaiką, bet, deja, kūdikio prigimties pakeisti neįmanoma.

■ Šeimos situacijos įvertinimas. Gydytojas visada įvertina šeimos situaciją. Jei jis pastebi, kad mamos ir/arba tėčio nervų sistema išbalansuota, jis suteikia šeimai pirmąją pagalbą ir rekomenduoja atitinkamus gydymo ir vaiko priežiūros metodus.

■ Švelni pagalba. Mažylio dirglumą kartais sumažina raminamosios arbatos ar vaistažolių mikstūros, o neramų miegą pagerina vakarinės maudynės paprastoje ar raminamųjų žolelių vonelėje. Efektyvus yra ir masažas, nes glostymas ramina ir atpalaiduoja nuolat įsitempusius raumenukus (didelių poreikių vaikų raumenų tonusas yra didesnis, bet jei vaikas neturi kitų vystymosi sutrikimų, tai nėra traktuojama kaip patologija).

■ Patarimai tėvams. Pasikvieskite močiutę ar mylimą giminaitę, paprašykite jų pagalbos. Ištrūkite kur nors trumpam (tik dviese!) – į svečius, į kiną ar į kavinę. Jei rytoj jums vėl bus neramu, eikite pas gydytoją ir vėl klauskite. Juk kartais reikia tik dar kartą su kažkuo pasikalbėti…

Paguodos žodis tėvams
■ Neišsenkanti energija skatina vaiko smalsumą ir deda pagrindus kūrybiškumui.

■ Laiku patenkinus vaiko poreikius didėja jo pasitikėjimas tėvais, o vėliau – ir kitais žmonėmis.

■ Dažnai maitinami vaikai auga ramesni ir labiau pasitikintys savimi.

■ Vaiko reiklumas skatina vystytis asmenybę, mokančią kovoti dėl savo įsitikinimų.

■ Didelių poreikių vaikai dažnai tampa lyderiais.

■ Paaugę jie tampa jautrūs kitų problemoms ir nuoširdžiai padeda nuskriaustiesiems.

■ Jų nekantrumas skatina atkreipti dėmesį į bet kokius sveikatos būklės pokyčius, o tai kartais padeda laiku diagnozuoti rimtas ligas.

■ Nuolatinis jų budrumas skatina smalsumą, o smalsumas – norą mokytis.

■ Tokie vaikai paprastai apdovanoti puikia intuicija ir geba numatyti savo elgesio pasekmes bei kitų žmonių jausmus.

■ Noras bendrauti su žmonėmis ir fizinio kontakto siekimas padeda jiems užaugus užmegzti geresnius tarpusavio ryšius.

■ Tokio vaiko tėvai išmoksta prisitaikyti prie įvairių situacijų, vystosi jų kantrybė ir tolerancija.

Vaikų neurologė Alma Januškevičienė

Veidas.lt

Pagalba mažyliui

TAIP PAT SKAITYKITE