Yra vaikų, kurie būdami ir aštuonerių metų vis dar prišlapina į lovą. Tai juos labai glumina: jie bijo pasilikti nakvoti svečiuose, bijo pasikviesti pas save nakčiai draugų. Ir nors būna ne taip mažai sausų naktų, negalėjimas numatyti „naktinių incidentų” juos ir jų tėvus labai vargina. Vaikams stengiamasi neduoti prieš miegą gerti, jie gydomi įvairiausiais vaistais.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
Šlapimo nelaikymas laikomas sveikatos sutrikimu, jei vaikui ne mažiau kaip penkeri metai ir į lovą jis šlapinasi ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Aštuoniasdešimt procentų vaikų, kankinamų naktinio šlapimo nelaikymo, per pusę metų negali išmokti kontroliuoti šlapinimosi. Tai vadinama pirmine enureze (šlapimo nelaikymu).
Vaikams, kurie išmoksta reguliuoti šlapinimąsi per šešis ir daugiau mėnesių, bet kuriems enurezė vėliau atsinaujina (antrinė enurezė), paprastai reikia daugiau laiko tam, kad naktimis nesišlapintų. Jie patiria daug streso.
Maždaug trims procentams šlapimą nelaikančių vaikų ši problema išlieka ir jaunystėje.
Pats geriausias gydymo metodas — specialus prietaisas, pranešantis apie šlapinimąsi. Signalas įsijungia atsiradus pirmiesiems drėgmės požymiams ir suteikia vaikui galimybę šlapinimąsi pratęsti tualete. Tyrimai rodo, kad šis metodas daug pranašesnis už medikamentinį gydymą.
Kaip kalbėti su vaiku?
Labai svarbu parodyti vaikui, kad jį gerai suprantate. Ir jokiu būdu nemėginti jo gąsdinti ar barti, moralizuoti. Kalbėti reikia paparastai: „Aš žinau, kad ši problema tave labai vargina. Bet tu turi žinoti, kad toks esi ne vienas. Gal net ir tavo klasėje yra vaikas, kuris turi tokią problemą. Tačiau tu gali susidoroti su šia bėda, jei vykdysi visus nurodymus. Ir aš tau padėsiu”.
Jei vaikas prišlapino lovą, jam pasakykite taip: „Nieko baisaus, nuimk prišlapintą paklodę, aš atnešiu sausą”. Gerai, jei lovą vaikas persiklos pats. Tačiau liepimas tai padaryti neturi skambėti kaip bausmė. Ir vaiko negalima barti.
Pagrindinė taisyklė
Nesitikėkite, kad vaikas šią problemą „išauga”. Įveikti šį negalavimą galima tik gydant. Kitaip, liga dažniausiai atsinaujina. Tik penkiolika procentų aštuonmečių, sergančių naktiniu šlapimo nelaikymu, per metus nustoja šlapintis į lovą be gydymo.
Priekaištais — „Argi tu negali savęs kontroliuoti? Tau jau devyneri!” — vaikui nepadėsite, tik suteiksite jam dar daugiau skausmo. Jei neištvėrę vaiką išbarėte, atsiprašykite: „Atleisk. Žinau, kad tu nekaltas. Bet man taip norisi, kad tau būtų geriau, tad ir neištvėriau”.
Šlapimo nelaikymas laikomas sveikatos sutrikimu, jei vaikui ne mažiau kaip penkeri metai ir į lovą jis šlapinasi ne rečiau kaip du kartus per mėnesį.
