Daugeliui europiečių atrodo, kad nutukimas – tai amerikiečių problema ir Europos gyventojams kol kas ji nėra aktuali. Tačiau Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugelyje Europos valstybių daugiau kaip pusė suaugusiųjų turi antsvorį, o iš jų apie 20-30 proc. suaugusiųjų reikėtų priskirti prie turinčių nutukimą. Fizinė nejudra kasmet sąlygoja daugiau nei 2 milijonus mirčių. Fiziškai neaktyvių žmonių mirtingumo rizika yra 1,2 – 2 kartus didesnė nei fiziškai aktyvių.
Fizinio aktyvumo samprata
Skirtingų autorių darbuose fizinis aktyvumas apibrėžiamas įvairiai. Bouchard C. fizinį aktyvumą apibūdina kaip tikslingą žmogaus judėjimo veiklą, kurios tikslas – stiprinti sveikatą, ugdyti fizinį potencialą. Caspersen C. J. fiznio aktyvumo sąvoką apibūdina kaip bet kokį griaučių ir raumenų atliktą judesį, kurio padarinys – energijos išeikvojimas.
Fizinio aktyvumo nauda sveikatai
Ilgamečių mokslinių tyrimų duomenys neleidžia abejoti, kad fizinis aktyvumas, ypač jei jis teisingai pasirenkamas ir dozuojamas, padeda stiprinti sveikatą, gerina medžiagų apykaitą, padeda išvengti lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių, sumažina širdies nepakankamumą. Kiekvienas žmogus gimdamas atsineša genetiškai užkoduotą biologinį judėjimo poreikį. Judėjimas būtinas normaliam žmogaus gyvenimui. Vaikystėje ir paauglystėje patirtas fizinis aktyvumas teigiamai veikia sveikatą suaugus. Nepakankamas fizinis aktyvumas stabdo vaikų motorikos vystymąsi, yra nepalankus sveikatai, lėtina organizmo augimą, mažina protinį darbingumą, funkcinį organizmo pajėgumą. Teigiamas fizinio aktyvumo poveikis augančiam organizmui neabejotinas. Daugelis mokslinių studijų įrodė, kad optimalus fizinis aktyvumas stimuliuoja augimo procesus, tobulinama termoreguliacija, didėja nespecifinis organizmo reaktyvumas patogeniniams mikroorganizmams ir nepalankiems išoriniams aplinkos veiksniams, didėja atsparumas peršalimo ligoms. Vaikui judant skatinamas judėjimo analizatorių ir pagrindinių fizinių ypatybių (jėgos, greitumo, ištvermės, judesių pusiausvyros ir koordinacijos) formavimasis, didinamas galvos smegenų žievės tonusas, sukeliamos teigiamos emocijos. Fiziniais pratimais gydomi atskirų organų bei funkcinių sistemų sutrikimai, įgimti ir įgyti fizinės raidos defektai. Judėjimas ramina nervų sistemą, padeda įveikti nerimą, įtampą, stresą. Gerėja miegas, greičiau užmiegama vakare ir geriau miegama visą naktį, todėl didėja darbingumas. Sustiprėja pasitikėjimas savimi, pagerėja nuotaika, ugdoma savitvarda. Judėjimas padeda išsikrauti, pajusti emocinį pasitenkinimą, susirasti naujų draugų.
Antsvorio ir nutukimo samprata
Nutukimas – tai energijos balanso sutrikimas, kuris išsivysto dėl per didelio energijos kiekio patekimo su maistu, palyginus su jos sunaudojimu. Dėl to nutukusiųjų organizme susikaupia per didelis riebalinio audinio kiekis, kuris vyrams viršija 15-20 %, o moterims – 20-25 % bendrosios kūno masės. Apie nutukimą sprendžiama iš kūno masės indekso (KMI). Esant normaliai kūno masei, KMI moterims yra 19-24, o vyrams – 20-25, esant antsvoriui – 25,1-30, o esant nutukimui – viršija 30. Savo KMI galima apsiskaičiuoti naudojant formulę KMI = Kūno masė (kg) / Ūgis (m2).
Antsvorio ir nutukimo paplitimas pasaulyje Nutukimo paplitimas šiuolaikinėje visuomenėje vadinamas epidemija. Per praėjusį dešimtmetį daugumoje Europos valstybių nutukimo paplitimas padidėjo 10 – 40 proc. Didžiojoje Britanijoje nuo 1993 iki 2003 m. nutukusių moterų padaugėjo 43 proc., vyrų – 74 proc. Nutukimo paplitimas JAV per 1991 – 2001 m. padidėjo 74 procentais. Kaip rodo 2006 m. tyrimo duomenys, Lietuvoje tarp visų tirtųjų vyrų nutukusieji (KMI>30 kg/m2) sudarė 21 proc., o nutukusių moterų (KMI>30 kg/m2) 19 proc. Pastaruoju metu pasaulyje stebimas ne tik mažėjantis suaugusiųjų fizinis aktyvumas ir didėjanti nutukusių žmonių dalis, bet ir mažėjantis vaikų fizinis aktyvumas. Vaikai daug laiko praleidžia sėdėdami prie kompiuterio ar televizoriaus, o tai susijęs su nutukimu bei sumažėjusia fizine veikla tarp vaikų.
Antsvorio, nutukimo sąsajos su fiziniu aktyvumu
R. Jago ir kitų aprašytame tyrime teigiama, kad 6-7 metų amžius yra kritiškas, kai televizijos žiūrėjimas, žaidimai kompiuteriu ir fizinis aktyvumas gali įtakoti KMI. Todėl veiksmai, nukreipti sumažinti pasyviai leidžiamą laiką bei didinti vaiko fizinį aktyvumą gali būti sėkminga priemonė, padedanti sustabdyti nutukimo plitimą tarp šio amžiaus vaikų. Tyrimais įrodyta, kad sumažinus televizoriaus žiūrėjimą tarp 7-11 metų mergaičių galima padėti sumažinti pavojų svorio padidėjimui vėlesniame amžiuje. Kain J. su bendraautoriais 2004 m. atlikto tyrimą, kurio metu buvo tirti 10,6 metų amžiaus vaikai. Jie buvo padalinti į dvi grupes: eksperimentinę grupę ir kontrolinę. Tyrimo metu eksperimentinei grupei buvo taikoma vaikų šviečiamoji programa (5-16 val. per 6 mėnesius) ir papildomos sporto pratybos (90 min. per savaitę). Kontrolinėje grupėje gyvensena nebuvo keičiama. Nustatyta, kad berniukų KMI (kg/m2 ) nežymiai pamažėjo (eksperimento pradžioje – 19,5±3,7, pabaigoje – 19,5±3,5), o kontrolinėje grupėje padidėjo (pradinė reikšmė – 18,9±3,3, galutinė – 19,2 ±3,1). Eksperimentinėje grupėje taip pat buvo stebimas liemens apimties (mm) pamažėjimas (pradžioje 674±109, pabaigoje – 665±96), o kontrolinėje grupėje – padidėjimas (pradinė reikšmė – 646±93, galutinė – 655±89). Bostono mokslininkų grupė nustatė, kad aktyvia valanda pailginus kasdieninį laisvalaikį, mergaičių KMI sumažėjo 0,06 kg/m2 per metus. Tai pat – kad tiek berniukų, tiek mergaičių valandos sėdėjimas, užuot aktyviai judėjus, yra susijęs su 0,026 – 0,038 kg/m2 didesniu KMI per metus. Mokslininkų teigimu fizinis aktyvumas gali užkirsti kelią antsvoriui ir nutukimui. Vieno iš tyrimų metu, kai tyrimas buvo atliekamas su 6-8 klasės mokiniais, eksperimentinei grupei mokykloje leidžiamo laiko metu buvo didinamas fizinis aktyvumas (tyrimas truko 2 metus), o kontrolinei grupei gyvensena buvo nekeičiama. Šis tyrimas dar kartą patvirtino fizinio aktyvumo sąsajas su kūno masės pokyčiais. Eksperimentinėje grupėje KMI reikšmingai sumažėjo palyginti su kontroline grupe, tuo užkirsdama kelią atsirasti antsvorio be nutukimo rizikai. Deja, tyrimų metų mokslininkai pastebi, kad 6-8 metų vaikai didžiąją dalį savo laisvalaikio leidžia pasyvioje veikloje, ypač savaitgaliais.
Apibendrinimas
Vienas pagrindinių vaikų ir suaugusiųjų sveikatos rizikos veiksnių yra antsvoris ir nutukimas. Daugelyje tyrimų stebimas fizinio aktyvumo ryšys su antsvoriu ir nutukimu. Nustatyta, jog sprendžiant nutukimo problemą, įtakos tam turi intensyvesnė nei įprasta fizinė veikla bei pokyčiai mitybos įpročuose. Norint užkirsti kelią antsvorio ir nutukimo rizikai būtina didinti fizinį aktyvumą. Tai yra savrbu tiek svorio mažinimui, tiek svorio didėjimo prevencijai. Fizinių pratimų dėka mažėja rizika atsirasti abdominaliniam nutukimui, kuris pastaruoju metu įvardijamas kaip vienas iš rizikos faktorių daugeliui lėtinių ligų. Fizinis aktyvumas – gyvybiškai svarbus veiksnys, kuris užtikrina harmoningą vaiko vystymąsi, tausoja, stiprina ir puoselėja vaiko sveikatą. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs ne mažiau kaip 40-60 min. per dieną, o suaugę žmonės – bent 30 min. per dieną didesnę dalį savaitės dienų, arba geriausia – kasdien. Šis rekomenduojamas laikas gali būti padalytas į trumpesnius laiko tarpsnius (ne trumpesnius kaip dešimt minučių), tačiau netgi mažesnės trukmės fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį sveikatai.
