„Sūnui puikiai sekasi skaičiuoti, jis neblogai piešia, noriai lanko sporto būrelį, tačiau raginimas skaityti jam – tarsi bausmė. O jeigu noras taip ir neatsiras?” – nerimauja būsimo pirmoko Roko mama Agnė.
Gali nutikti ir taip, tačiau tai dar nereiškia, kad berniukas tikrai tingi. Neskubėkite tokio vaiko „nurašyti” į atsilikėlius – jam tiesiog būtina padėti. Pastaraisiais metais padaugėjo vaikų, turinčių skaitymo sutrikimų. Beje, tarp berniukų šie sutrikimai 3–4 kartus dažnesni.
Kas yra disleksija?
Tai skaitymo sutrikimas. Disleksikai:
● sunkiai įsimena raides, sukeitinėja jas pagal akustinį garsų ir grafinį raidžių panašumą;
● skaito paraidžiui, nemoka sujungti raidžių į skiemenis;
● praleidžia balses ir priebalses, prideda jų ten, kur nereikia, sukeičia raides ar skiemenis vietomis, kiekvieną kartą žodį perskaito kitaip;
● blogai supranta perskaitytą žodį, sakinį, tekstą;
●lėtai skaito.
Minėtos klaidos nuolat kartojasi. Beje, pastebėta, kad disleksikai blogiau orientuojasi erdvėje, sunkiau nustato kryptį (kairėn–dešinėn, aukštyn–žemyn), nepakankamai tiksliai suvokia dydį, formą, blogiau piešia, konstruoja. Daugiau disleksikų yra tarp kairiarankių, tačiau tai tikrai nėra taisyklė.
Gali lemti net televizorius
Dažniausiai disleksija atsiranda dėl galvos smegenų žievės zonų, dalyvaujančių skaitymo procese, nevisavertės veiklos. Kaltas gali būti ir paveldėjimas, silpna klausa ir rega, neišsivysčiusi kalba. Taip pat įtakos gali turėti dvikalbystė šeimoje, nepakankamas kalbinis bendravimas, dėmesys vaiko kalbos plėtotei. Ir dar – mokslininkai pastebėjo, kad jei maitinant kūdikį jam prieš akis nuolat mirguliuoja televizorius, akių raumenys pripranta chaotiškai judėti ir pradėję skaityti tokie vaikai pameta eilutę.
Pradėkite nerimauti, jei:
● Penkiamečio kalba neatitinka amžiaus: dar švepluoja, kalbėdamas nederina galūnių, neteisingai vartoja prielinksnius, siauras žodynas;
● Dažnai šokinėja nuo vienos temos prie kitos, sunku suprasti, apie ką nori papasakoti, jis negali susikaupti vienai užduočiai atlikti;
● Negali išmokti raidžių – ne skaityti, o tik pažinti raides;
● Nenori piešti ir spalvinti;
● Vaiko elgesys grįstas kraštutinumais – jis agresyvus arba lyg gyvas sidabras, iš jo lūpų dažnai skamba „nenoriu”, „nedarysiu”; taip pat priešingai – penkiametis pernelyg ramus, neiniciatyvus, jam geriau suaugusiųjų kompanija nei bendraamžiai.
Atlikite testuką
Jei norite pasitikrinti, ar jūsų atžala patenka į rizikos grupę, galite atlikti dar ir šį testą.
Tegu vaikas laiko vieną ranką už nugaros, o jūs pasirinktinai palieskite vieną piršto falangą (bet kurio piršto, išskyrus didžiojo, 1 arba 3 falangą. Iš viso yra 8 variantai.). O tada mažylio paprašykite parodyti didžiuoju pirštu ant kitos rankos, prie kurios ir kurio piršto falangos buvo prisiliesta. Jei 30 proc. atsakymų – klaidingi, galima įtarti disleksijos sutrikimą. Tačiau galutinį žodį turi tarti specialistas, kuris įvertinęs padėtį rekomenduos, kaip šalinti esamą sutrikimą.
Renata Maslauskienė, konsultavo Logopedė Laima Daublienė
