Seni tėvai atsakingi už vaikų ligas

Ty­ri­mas, kurį at­li­ko vie­nas Stok­hol­mo ins­ti­tutų, pa­rodė, kad vaikų, ku­rių tėvams jų gi­mi­mo me­tu bu­vo 55 ir dau­giau metų, bi­po­li­nio su­tri­ki­mo ri­zi­ka yra 37 proc. di­desnė nei tiems, ku­rių tėvai juos pradėjo būda­mi dvi­dešim­ties. Ty­ri­mo me­tu bu­vo ana­li­zuo­ja­mi dau­giau kaip 13 tūksta­nčių pa­cientų, ser­ga­nčių minėta li­ga, duo­me­nys. Šiuo me­tu bi­po­li­nis su­tri­ki­mas ka­muo­ja maždaug 1 proc. Šve­di­jos gy­ven­tojų.

Bi­po­li­nis su­tri­ki­mas dažniau ka­muo­ja mo­te­ris nei vy­rus. Pir­mie­ji li­gos simp­to­mai ga­li pa­si­reikšti ir pa­aug­lystėje, ir su­lau­kus se­natvės. Ta­č­iau dažniau­siai li­ga pra­si­de­da 30-50 metų amžiaus žmonėms.

Ty­ri­mo va­dovė Em­ma Frans gau­tus re­zul­ta­tus aiški­na ge­ne­ti­kos fak­to­riais. Anot jos, vy­riško­sios rep­ro­duk­cinės ląs­telė, ki­taip nei mo­te­riško­sios, dau­gi­na­si vi­są gy­ve­ni­mą, o tai di­di­na klaidų DNR at­si­ra­di­mą.

Moks­li­ninkė taip pat perspėja, kad bi­po­li­nio su­tri­ki­mo ri­zi­ka didėja ir tiems vai­kams, ku­riuos gim­do vy­res­nio amžiaus mo­te­rys. Tie­sa, ne taip stip­riai, kaip pa­gy­ve­nu­sių tėvų at­ve­ju.

Be to, moks­li­nin­kai jau ank­sč­iau išsiaiški­no, kad vy­res­ni nei 55 metų amžiaus tėvai yra "at­sa­kin­gi", už tai, kad jų vai­kai ser­ga au­tiz­mu ir šizof­re­ni­ja.