Mažylis jį supantį pasaulį suvokia tokį, kokį jam parodome mes, suaugusieji. Žinoma, metinukui dar per sunku mąstyti abstrakčiai. Tačiau pradėti lavinti vaizduotę jau galima.
Juk dar vežimėlyje sėdinčio vaikučio žvilgsnį, žiūrėk, ima ir patraukia šlamantis medžio lapas ar netoliese vaikštinėjantis balandis. Būtent vaizduotės padedamas mažylis jaučia, priima ir suvokia pasaulį. Todėl mūsų pareiga – jam padėti.
Mažais laipteliais į priekį
Paprastai pirmąjį gimtadienį atšventęs mažylis geba daugiau nei mes, suaugusieji, įsivaizduojame. Netikite? Kartu su vaikučiu atlikite keletą užduotėlių.
1 etapas. Grįždami iš pasivaikščiojimo namo atkreipkite mažylio dėmesį į, pavyzdžiui, besiprausiančius smėlyje žvirblius. Grįžę namo vaikučiui parodykite tuos pačius paukščius, tik šį kartą nupieštus knygelėje arba nupieškite patys. Galite dar pačirkšti kaip žvirbliai. Jau po kelių tokių pamokų, jūsų nuostabai, mažylis atpažins šiuos paukštelius tiek kieme, tiek nupieštus knygelėje.
2 etapas. Padėkite prieš vaikutį keletą skirtingo dydžio ir spalvų kamuoliukų. Tegu mažylis iš pradžių pažiūri į šiuos daiktus, o vėliau juos visus nupieškite ir vėl parodykite, pasakydami, kad tai taip pat kamuoliukai. Tai padės vaikui suprasti, kad savo išvaizda skirtingi daiktai gali būti įvardijami tuo pačiu žodžiu ir priklauso tai pačiai daiktų grupei.
3 etapas. Parodykite kelis skirtingus kamuolius, pasakydami, pvz., kad šis kamuolys yra krepšinio, o šis – pripučiamas paplūdimio. O tada tokius pačius kamuolius parodykite jau paveikslėlyje. Tegu vaikutis jums parodo, kur yra kuris.
4 etapas. Parodykite kelis skirtingų dydžių ir spalvų kamuolius, pasakydami, kad šis kamuolys yra, pvz., žalias ir didelis, o štai šis – geltonas ir mažas. Tada paprašykite, kad mažylis parodytų, kuris kamuolys yra žalias, o kuris mažas. Kad mažyliui būtų aiškiau suvokti daikto dydį, apibūdindami jį galite parodyti rankų judesiais, kurie padės jam lengviau prisiminti, kaip atrodo didelis daiktas, o kaip – mažas.
5 etapas. Parodykite kelis skirtingų rūšių, bet tos pačios spalvos daiktus, pvz., raudonus kamuolį ir mašinėlę bei žalius kamuolį ir mašinėlę. Tada paklauskite, kur yra žalia, o kur raudona mašinytė, kur žalias, o kur raudonas kamuolys.
Kad lavinimas nebūtų kančia
● Visada pradėkite nuo paprastesnių užduočių ir tik laipsniškai pereikite prie sudėtingesnių.
Vaiko išsivystymo lygį rodo jo susidomėjimas tam tikru objektu ir gebėjimas ties juo išlaikyti dėmesį.
● Neskubinkite mažylio. Svarbu suprasti, kodėl užsiimate su vaiku, kodėl jį mokote. Nerimastingi ir norintys lyderiauti tėvai paprastai nerimauja dėl vaiko gebėjimų, pradeda siekti rezultato ir reikalauja iš atžalos daugiau, atimdami mokymosi malonumą, o vaikui dar nesuvokus informacijos jau kiša atsakymą. Deja, tuomet mažylis išmoksta mąstyti klišėmis, nepasitiki savimi ir laukia protingesnio atsakymo.
● Negailėkite pagyrų. Mokydamiesi vaikai nori suteikti džiaugsmo tėvams. Todėl džiaukitės kartu su mažyliu – tai jam bus pats geriausias pagyrimas.
● Pamokėlės neturi būti nuobodžios. Jos turi priminti žaidimą, nes ikimokyklinuko pagrindinė veikla – augti ir žaisti. Nepamirškite – pamokėlės turi būti įdomios ne jums, o vaikui. Jei mažyliui bus nuobodu ar pamokos bus per ilgos, ne pagal vaiko amžių, neteiks džiaugsmo nei vaikui, nei tėvams.
Renata Maslauskienė, konsultavo psichologė Dovilė Jankauskienė
