Nors pilvuko diegliai nelaikomi liga, nuo jų sukeltų mažylio kančių ir nenumaldomo verksmo tėvelius neretai apima neviltis.
Kūdikio pilvo diegliais paprastai vadinami aštrūs, periodiški, spazminiai pilvo skausmai. Todėl mažylis iš skausmo įsitempia, suriečia arba ištiesia kojytes ir verkia. Medicininė diagnozė „diegliai” nustatoma tuomet, kai jie trunka ne trumpiau kaip tris dienas per savaitę ir kaskart ne trumpiau kaip tris valandas. Paprastai jie prasideda ne iš karto kūdikiui gimus, o per pirmąsias tris savaites, sustiprėja 4–6 savaitę ir dažniausiai nurimsta mažyliui sulaukus trijų keturių mėnesių. Diegliai paprastai kamuoja pavakariais ir kartais užsitęsia į gilią naktį. Tačiau nepaisant to, mažylis auga ir vystosi normaliai, taigi diegliai nėra liga, o tik nesėkmingas loterijos bilietas auginant vaikelį.
Tėveliai diegliais linkę vadinti bet kokį nenumaldomą mažo kūdikio verksmą. Kartais būna tikrai sunku atskirti, ar tai diegliai, ar jau prasideda liga, nes mažylis gali rėkti dėl įvairių jam nemalonių pojūčių, net dėl to, kad užsikimšusi nosytė.
Kaip atpažinti dieglius
Tėveliams patariama atidžiai stebėti savo mažylį ir įvertinti kai kuriuos simptomus:
- kūdikiui dar nėra 3–4 mėnesių;
- verksmas sustiprėja tam tikromis valandomis, dažniausiai vakare;
- dažnai mažylis labiau verkia po maitinimo;
- kūdikis lenkia kojas prie pilvuko, tarsi jį skaudėtų;
- pilvukas gurguliuoja arba yra kietas;
- kūdikiui palengvėja, kai jis atsirūgsta ar dujos pasišalina pro išeinamąją angą.
Jeigu mamytei pasirodys, kad kūdikis verkia kitaip, kad pasikeitė verkimo pobūdis, verčiau pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti tikros ligos pradžia. Žarnyno veiklą gali sutrikdyti infekcinės ligos (tokiu atveju mažylis viduriuoja, pakinta jo išmatos), pilvo skausmus gali sukelti vaiko nervų sistemos ypatumai, o kartais gali skaudėti dėl rimtų chirurginiu būdu išsprendžiamų problemų: įstrigusios išvaržos, žarnų nepraeinamumo.
Kalčiausi dujų burbulai?
Siekiant nustatyti dieglių priežastį sunku rasti vieną kaltininką, dažniausiai jų būna keletas. Vis dėlto gydytojai dažniausiai visą kaltę linkę suversti žarnyno mikrofloros formavimuisi ir besikaupiančioms dujoms. Pilvo diegliai atsiranda todėl, kad vaiko žarnyno mikroflora nėra galutinai susiformavusi. Kaip greitai ji susiformuos, priklauso nuo keleto dalykų: kaip vaikas maitinamas (mamos pienu ar mišiniu), kokiu būdu jis gimė (natūraliai ar po operacijos, o gal gimdymas buvo skatintas), ar motina nesirgo prieš gimdymą ir kokių medikamentų ji vartojo, ar vaikas gimė išnešiotas, ar per anksti. Taip pat didelės reikšmės turi ir motinos valgomas maistas, jeigu vaikas maitinamas krūtimi.
Reikėtų atminti ir tai, kad kiekvieno kūdikio žarnyne pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vyksta aktyvus „apgyvendinimas” bakterijomis. Ir pirmaisiais gyvenimo mėnesiais būna vadinamoji žarnyno disbiozė – kai kurių bakterijų žarnyne jau yra, o kitų apsigyveno dar nepakankamai, o gal ir kokia „blogietė” bando čia įsikurti. Nuo tų bakterijų kiekio, santykio labai priklauso žarnyno veikla, virškinimas, taigi ir visos pilvo bėdos.
Kitas gyvenimo naujoko vargas – žarnyne besikaupiančios dujos. Jų žarnyne atsiranda, kai dėl netinkamos maitinimo technikos mažylis valgydamas nuryja didelį kiekį oro. Dujų gali atsirasti reaguojant rūgščiam skrandžio turiniui su šarminiu maistu arba storosios žarnos bakterijų fermentams skaldant nesuvirškintus maisto likučius.
Dujos žarnyne maišosi su skysčiu ir virsta putomis, sudarytomis iš milijonų dujų burbuliukų. Iš burbuliukų dujos negali patekti į kraują ar laisvai pasišalinti. Tuomet dujų burbulų sankaupos mechaniškai tempia žarnyno sieneles, sukeldamos pilvo pūtimą, skausmą. Taip pat dujų burbulai sutrikdo ir maisto virškinimą bei jo keliavimą žarnynu. Taigi susidaro tarsi užburtas ratas – dujų burbulai sutrikdo virškinimą, o sutrikus virškinimui jų dar daugėja, stiprėja skausmas ir pilvo pūtimas.
Kitos dieglių priežastys
Manoma, kad berniukus diegliai kamuoja dažniau nei mergaites, pirmagimius – dažniau nei jų jaunesnes sesutes ar broliukus. Jautrių ir nervingų mamų vaikai taip pat verkia dažniau nei ramių.
- Nebrandi kūdikio centrinė nervų sistema, dėl to atsirandantys žarnyno spazmai.
- Jautrumas produktams, kurių valgo mama ir kurių mažylis gauna su jos pienu.
- Valgant į virškinimo sistemą patekęs oras.
- Karvės pieno baltymo netoleravimas.
- Po gimimo patiriami hormonų svyravimai: iš mamos gauti hormonai, o ir jų gavimas ar negavimas su mamos pienu nemažai lemia vaiko organizmo prisitaikymą prie pasiketusių išorės sąlygų.
- Mažylio temperamentas.
- Vakare jaučiamas alkis.
- Būtinybė išsirėkti, siekiant atsiriboti nuo kitų dirgiklių.
Keletas būdų, kaip palengvinti mažylio dalią
Yra atlikta daugybė tyrimų, siekiant rasti veiksmingiausią pagalbos priemonę dieglių kamuojamam mažyliui ir jo tėvams. Tačiau akivaizdu, kad panacėja nuo šio negalavimo dar neišrasta. Belieka stengtis mažyliui padėti ir naudoti pilvo dieglių „profilaktikos” būdus.
- Taisyklingai maitinkite mažylį. Žįsdamas pieną jis turi neprisiryti oro, o jei valgo iš buteliuko, pagalvokite, ar nereikėtų pasirinkti specialaus „priešdieglinio” žinduko. Jei vaikas pieną geria godžiai, darykite pertraukėles ir leiskite jam atsirūgti, kad neprisirytų per daug oro. Jei kūdikis pilna burna besiliejantį pieną gers kartu su oru, jis pravirks praėjus keletui minučių nuo maitinimo pradžios dėl skrandžio ir žarnyno spazmų. Dieglių kamuojamą mažylį pabandykite maitinti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, stebėkite, kad jis neperalktų. Pernelyg išalkęs mažylis verks, godžiai žįs, o taip valgant prisiryti oro dar didesnė tikimybė. Be to, dirglaus mažylio žarnynas gali pradėti spazmuoti ir jis gali visai atsisakyti valgyti, pradėti atpylinėti.
- Svarbi žindančios mamos mityba. Manoma, kad apie 20 proc. mažylių nustoja kentėję nuo dieglių, jei mamos nebevalgo pieno produktų: grietinės, varškės, pieno ir pan. Mat dėl mamos valgomo maisto netoleravimo gali būti kalta alergija karvės pienui. Pabandykite dietą be pieno penkias–dešimt dienų, jei padėtis nepagerės, maitinkitės kaip ir anksčiau. Tik, žinoma, venkite žirnių, pupelių, visų rūšių kopūstų, citrusinių vaisių, vynuogių, šokolado, riešutų ir kitų saldumynų, rūkytų ir aštrių maisto produktų. Reikia stengtis nevalgyti to maisto, kuris ir pačiai mamai nelabai tinka. Žiūrėkite, kad gėrimuose būtų kuo mažiau kofeino – dieglių kamuojami mažyliai ir taip yra lengvai sudirginami. Žinoma, netinkamus produktus nustatyti būtų lengviausia, jei kruopščiai užsirašytumėte, ką valgėte, ir kaip į tokį maistą reagavo kūdikis.
- Įvairios manipuliacijos. Skirkite laiko kūdikio pilvukui pamasažuoti, darykite tai prieš maitinimą ar po jo praėjus 40 minučių. Glostykite vaiko pilvą aplink bambą pagal laikrodžio rodyklę. Kuo dažniau mažylį guldykite ant pilvo. Leiskite jam laisvai pasispardyti kojytėmis ir pamataruoti rankytėmis – tuomet dujos lengviau juda žarnynu. Tiesa, kai kuriems vaikams, atvirkščiai, padeda suvystymas. Jie nurimsta jaukiai, šiltai susukti į anklodę ir nešiojami. Mažyliui verkiant padėkite jam ištverti dieglių priepuolį nešiodami jį stačią arba pasiguldytą ant rankos pilvuku žemyn. Taip pat galima kūdikį pasiguldyti sau ant kelių pilvuku žemyn, o galima – ant kairiojo peties. Ne pro šalį jį truputį pasūpuoti. Kai kurie kūdikiai nusiramina sūpami vežimėlyje ar lovelėje, vežiojami lauke ar užliūliuojami važiuojant automobiliu.
- Šildykite pilvuką. Sušildyti pilvuką galite šildykle su šiltu vandeniu ar paprasčiausiai sušildytu rankšluosčiu arba vystyklu – uždėkite jį ant pilvo. Stebėkite, kad šildyklė nebūtų per karšta, verčiau dėkite ją ant marškinėliais pridengto pilvo.
- Išbandykite žolelių arbatėles. Kai kuriems vaikams padeda krapų ar pankolių arbata. Jos reikėtų išgerti apie 20 ml po kiekvieno maitinimo. Vaistinėse taip pat galite įsigyti arbatų su ramunėlėmis, anyžiais. Pagaminkite arbatą, kaip nurodyta ant pakuotės, ir duokite mažyliui tarp maitinimų ir prasidėjus diegliams. Tokią arbatą patartina gaminti ar pirkti be cukraus – šis skatina dujų kaupimąsi žarnyne.
- Kai niekas nepadeda… išbandykite vaistus. Mažylį kamuojantį skausmą palengvinti gali simetikonas. Ši priemonė vaistinėse parduodama lašiukų pavidalu tokiais pavadinimais: „Simicol”, „Espumisan”, „Sab Simplex”. Jų veikimo mechanizmas labai paprastas ir dažniausiai pakankamai efektyvus – simetikonas sumažina dujų burbuliukų paviršiaus plėvelės įtempimą, todėl tie burbuliukai greičiau „sprogsta” ir taip dujos lengviau „išgaruoja” iš žarnyno. Tik reikėtų atminti, kad sugirdžius vaikučiui lašiukų pilvuko diegliai taip staiga nesiliaus, nes vaistas dar turi nukeliauti į žarnyną ir tik ten pradeda veikti, taigi rezultato galime tikėtis maždaug po valandos. Kad jis būtų geresnis, dieglių kamuojamam mažyliui simetikono duokite prieš kiekvieną maitinimą, o jeigu mažylį maitinate mišiniu ar nutrauktu pienu, vaistų sulašinkite tiesiog į maistą.
- Pagelbės dujų vamzdelis. Patepkite vamzdelio galą vazelinu ir maždaug 1,5 cm įkiškite į išeinamąją angą. Jei dujos neišeina, paeiliui per kelią sulenkite po vieną kūdikio koją prie pilvo ir ją ištieskite. Turėtų pasigirsti dujų išėjimo garsai ir vaikui palengvėti.
- Pilvo diegliams sumažinti skiriama natūralių žarnyno bakterijų preparatų, ypač kai įtariama, kad sutrikęs natūralus žarnyno floros formavimasis. Kai pilvo diegliai nesiliauja, kartais skiriama ir nedidelės dozės fermentų, kurios padeda nesubrendusiai mažylio fermentinei sistemai suvirškinti maistą. Tačiau šiuos preparatus turėtų skirti gydytojas, įvertinęs vaiko būklę ir negalavimo požymius.
Karatais numaldyti pilvo dieglius padeda ir homeopatinės „Viburcol” žvakutės, šiek tiek atpalaiduojančios žarnyno spazmus. Po žvakutės vaikas dažniausiai pasituština ir kartu iš žarnyno pasišalina susikaupusios dujos, todėl jam palengvėja.
- Jeigu vaikas maitinamas mišiniu, kartais tenka jį pakeisti kitu. Neretai kūdikius patariama maitinti mišiniu, kuriame sumažintas laktozės kiekis, kai kada rekomenduojami specialūs mišiniai. Beje, Lietuvoje atsirado naujas mišinys „Aptamil Comfort”, dirbtinai maitinamiems kūdikiams palengvinantis pilvo dieglius. Vis dėlto būtina atminti, kad maitinti krūtimi yra bet kuriuo atveju naudingiau negu mišiniu, nes greičiau brandinama vaiko žarnyno mikroflora.
Skubiai ieškokite pagalbos, jeigu:
- spazmai pastovūs ir trunka labai ilgą laiką;
- kūdikis be perstojo verkia arba pasikeitė verkimo pobūdis;
- spazmus lydi nuolatinis vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba kūdikis nebesišlapina.
Konsultavo specialistė, pediatrė Aurika Jurevičienė
Jolanta Kristanaitytė
