Gudručio vaistinė

Paauglystė: kaip su ja gyventi vaikams ir tėvams?

Paauglystė – tarsi neišvengiami vėjaraupiai. Liga, kuria persirgti teks ne tik viruso nešiotojui, bet ir bendraujantiems su juo. Kaip sėkmingai ją išgyventi?

Kada prasideda paauglystė? „Sunku apibrėžti tikslias paauglystės chronologines ribas. Jau nuo 10 metų  galima laukti pirmųjų paauglystės simptomų. Šis laikotarpis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus gali tapti nemenku išbandymu tiek vaikams, tiek aplinkiniams”, – teigia Vilniaus privačios gimnazijos psichologė Jolanta Karvelienė.

Kai kalbama apie paauglystės problemas, dažniausiai aplinkinių kritiški žvilgsniai nukrypsta į tėvus.

„Tėvai, prisiimdami visą vaikų auklėjimo atsakomybę, neretai pamiršta, kad kalbama jau ne apie mažą vaikutį, o apie daug laiko visuomenėje praleidžiančią asmenybę. Taigi atsakomybe už paauglio ugdymą turėtų pasidalyti tėvai, mokytojai, visuomenė ir pats paauglys. Šiuo metu svarbu rasti pusiausvyrą tarp paauglio laisvo laiko ir kontrolės, sukurti jam užimtumą”, – teigė Vilniaus privačios gimnazijos direktorė Tatjana Liubertienė.

Todėl patariama paaugliams rasti kuo daugiau naudingos veiklos laisvalaikiu. Nepasimiršti derinti mokslą su poilsiu, sportą su pareigomis.

Psichologai teigia, kad paauglystės laikotarpiu svarbu suteikti vaikui supratimą, kad jį mylite ir palaikote. Žinodamas, kad jis yra mylimas, vaikas lengviau priims Jūsų prašymus. Dar svarbu leisti paaugliui būti savimi, netrukdyti jam suklysti ir pasitaisyti. Taip pat kurti pasitikėjimą ir leisti jam veikti savarankiškai ir pačiam priimti sprendimus. Tai paaugliui suteiks daugiau pasitikėjimo savimi. Ne ką mažiau reikšminga yra emocinė parama. Kai paauglys nori pasikalbėti, reikia atkreipti dėmesį ne tik į jo kalbą, elgesį, bet ir į jausmus, ir atitinkamai į juos reaguoti.

„Į paauglystę įžengę vaikai nori jaustis suaugę ir dažnai nesugebėdami savo „suaugimo” išreikšti, neapsieina be šiurkščių frazių, nepagarbaus elgesio demonstravimo. Tačiau mokyti bendravimo kultūros atsakant šiurkštumu į vaiko replikas neprotinga. Bendraukite su juo kaip su lygiu. Tegul vaikas pajunta savo reikšmingumą ir tuomet jam nereikės įrodinėti, kad jis „jau didelis”, – teigia psichologė  J. Karvelienė.

Psichologė pataria kalbant su paaugliu žiūrėti jam į akis – ši gudrybė verčia išgirsti, kas sakoma. Kalbėkite trumpai ir tiksliai, nes vaikai tampa imlesni žinodami, jog jiems neteks išklausyti ilgo moralo. Kilus ginčui nekelkite balso – užuot pakėlę balsą, jį pritildykite ir pamatysite, kaip būsite išgirsti. Paaugliui svarbiau ne ką sakote, o ką darote. Nepasiduokite provokacijai – psichologiniai tyrimai rodo, kad paaugliai liaujasi elgęsi šiurkščiai, kai įsitikina, jog tai neefektyvu, todėl į šiurkštumą neatsakykite.

Jei jaučiate, kad paauglys meluoja išsiaiškinkite, kas skatina vaiką meluoti, kokia tema dažniausiai meluojama.  Pagalvokite, kokį pavyzdį rodote: ar prašote, kad vaikas meluotų telefonu, jog jūsų nėra namie ir pan.

Pasak psichologės,  paauglys labai mėgsta ginčytis, tad būtinai išmėgins Jūsų tolerancijos ir kantrybės ribas. Jis pasiruošęs laužyti Jūsų nustatytas taisykles. Tačiau jei taisyklės atlaikys, jis būtinai atsirems į jas.

Pagalba mažyliui

TAIP PAT SKAITYKITE