Kai kurios mamos savo dukras, vos pradėjusias bręsti lytiškai, skuba vesti pas ginekologą. Medikai tvirtina, kad atėjusios vienos merginos būna atviresnės, o konsultacijos būtinos tik atsiradus ligos simptomams.
Atveda tiesiog parodyti
Dukroms pradėjus bręsti daugelis mamų vedasi jas pas ginekologą. Esą tokia apžiūra yra reikalinga, kad būtų galima įsitikinti, jog dukra yra sveika. Kai kurios mamos apie vizitus pas ginekologus prabyla ir per tėvų susirinkimus mokyklose, siūlydamos organizuoti bendrą visų mergaičių patikrinimą.
„Gali būti, kad motinos neturi kontakto su dukromis, nežino nieko apie jų gyvenimą už namų sienų ir turbūt tikisi, kad ginekologas padės išspręsti lytinio švietimo, lytinių santykių buvimo arba nebuvimo faktą ir tarpusavio bendravimo klausimus”, – svarsto gydytoja ginekologė Kristina Jarienė.
Anot jos, nereikia mergaičių vesti pas gydytojus be reikalo. Ginekologo konsultacija reikalinga tuomet, kai pastebimi ryškūs menstruacijų ciklo sutrikimai.
Paaugles gąsdina skausmas
Pas ginekologą eiti būtina, jeigu menstruacijos buvo reguliarios ir staiga dingo, jei nėra antrinių lytinių požymių sulaukus 14 metų ir menstruacijų sukakus 16-ai.
Anot medikės, dabar mamos labai dažnai mergaites atveda pas ginekologus, jeigu jas kankina skausmingos menstruacijos arba paprasčiausiai nori pasikonsultuoti, prasidėjus pirmosioms menstruacijoms.
„Jeigu per menstruacijas mergaitė alpsta arba vemia, dėl to yra nedarbinga, praleidžia pamokas arba mėnesinės yra labai gausios, su krešuliais, sukeliančios mažakraujystę, tuomet reikėtų kreiptis į ginekologą. Bet jeigu viso labo maudžia pilvo apačią – tikrai nereikia baimintis”, – tikina K.Jarienė.
Kai kurios mamos pas ginekologą veda net darželinukes ar pradinukes. Paprastai paaiškėja, kad nerimą kelia problemos, susijusios su higienos stoka, tačiau nėra jokių ginekologinių patologijų.
Mamos sužino viską?
Ar gydytoja pasako mamai, kad jos dukra prarado nekaltybę arba kad serga lytiniu keliu plintančia liga?
„Tai tebėra diskusinis klausimas. Šešiolikmetė jau turi teisę ateiti pas ginekologą be mamos, tačiau jeigu merginai reikalingas gydymas, negalime jo skirti be tėvų sutikimo, turėtume konsultuotis su vienu iš tėvų”, – dviprasmybę įvardijo K.Jarienė.
Paprastai medikai informuoja tėvus nustatę, kad jų dukros yra patyrusios lytinę prievartą. Tokios paauglės turi būti tiriamos dėl lytiškai plintančių ligų, be to, tai turi būti atliekama bendradarbiaujant su teismo ekspertais.
„Be mamos ar tėčio to daryti negalime, nes veiksmai susiję su intervencija. Geriausia, kai tokiais atvejais merginos ateina su mamomis, kad jų nereikia ieškoti”, – pabrėžė K.Jarienė.
Vienos būna atviresnės
Pasak ginekologų, būna atvejų, kai tiek ginekologui, tiek atvykusiai konsultuotis merginai, ypač jei ji vyresnė nei 16 metų, yra geriau, jei mama laukia už durų. Ne dėl to, kad nuo jos būtų slepiama kokia nors informacija. Tiesiog merginos, kalbėdamos su gydytoja vienos, būna daug atviresnės.
„Jeigu mergina ateina su mama, tuomet į mano klausimus dažniausiai atsakinėja mama. Prie jų dukros paprastai niekada nepasako visos teisybės, ypač jeigu kalbama apie lytinius santykius. O tai turi įtakos ištyrimo ir, jei reikia, gydymo kokybei”, – aiškina K.Jarienė.
Kita vertus, tėvai neturėtų likti apatiški, pastebėję pasikeitusį paauglio elgesį, nes tai gali būti užuomina, jog vaiką kažkas kankina.
„Būtų šaunu, jeigu kiekvienoje šeimoje būtų atvirai kalbama, diskutuojama apie lytinius santykius ir kontracepciją. Be tokių pokalbių pastebėti, kad vaikui kažkas atsitiko, yra kur kas sunkiau”, – įsitikinusi gydytoja.
Skiepai – būdas apsisaugoti
Viena iš lytiniu keliu sparčiausiai plintančių infekcijų yra žmogaus papilomos virusas. Tai vienas didžiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių.
„Žmogaus papilomos virusu dažniausiai užsikrečia vos pradėjusios lytinį gyvenimą paauglės ir jaunos merginos. Jau galima išvengti užsikrėtimo dviem pavojingiausiais didelės rizikos žmogaus papilomos virusais, nes yra dvi prevencinės vakcinos”, – pabrėžė K.Jarienė.
Medikai rekomenduoja skiepus merginoms iki lytinių santykių pradžios, kai viruso invazijos dar nėra.
„Kalbantis su mamomis neretai susidaro įspūdis, kad lytiniai santykiai ir jų dukros yra du nesuderinami dalykai. Dėl to kalbėti apie lytiškai plintančias ligas dažnai būna gana sudėtinga. Mums tenka mamas įtikinėti, kad jų dukros tikrai turės arba jau turi lytinių santykių. Visos ligos, kurios galbūt kažkada vargino ar vargina mamas, bus nesvetimos ir jų dukroms. Taigi apsaugoti mergaites nuo galimų skaudžių padarinių yra jų motinų pareiga”, – tvirtina K.Jarienė.
Kažką nuskriaudžia kasdien
Paramos fondo „Jaunimo linija” direktorius Paulius Skruibis tvirtina: pagalbos telefono numerį kasdien surenka bent vienas žmogus, patyręs fizinę arba seksualinę prievartą.
„Dažniausiai tai yra merginos iki 25-erių, nemenką dalį nukentėjusiųjų sudaro ir paaugliai iki 15 metų”, – P.Skruibis remiasi statistika.
Jo teigimu, „Jaunimo linijoje” dirbantys savanoriai aukoms stengiasi suteikti psichologinę paramą, bando padėti susivokti prieštaringuose jausmuose.
„Kai kurios merginos užsimena, kad norėtų nueiti pas gydytoją, bet gėdijasi. Mūsų tikslas – aptarti su jomis tokio vizito baimes, išsiaiškinti, kuo jos pagrįstos. Stengiamės padėti merginoms priimti teisingus sprendimus”, – patikino P.Skruibis.
