Gudručio vaistinė

Maitinimas mokyklose: obuolys sriubos neatstoja

Privalomuose mokinių valgiaraščiuose nebeliko pirmuoju vadinto patiekalo – sriubos. Nejaugi nebesveika ją valgyti?

Naujovė sukėlė diskusijų

Šiais mokslo metais įsigaliojusi nauja mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarka sukėlė diskusijų, nors jos sudarytojų ir kritikų tikslas yra vienas – siekti, kad vaikų mityba būtų visavertė.

Kuo daugiau virtų ir troškintų, o ne keptų patiekalų – tai pirmasis reikalavimas pagal naująją tvarką. Taip pat apibrėžta, kiek kartų per savaitę turi būti pasiūlyta moksleiviams karštų mėsos patiekalų ir tai, kad mėsa turi būti malama vietoje, o ne perkamas faršas. Nustatytas karštų žuvų, varškės, miltinių patiekalų gamybos periodiškumas. Valgiaraščiuose turi būti ir šaltų patiekalų, kad mokiniai galėtų pasirinkti.

Tačiau sriubos gali ir nebūti. Tokį mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašą dar vasarą patvirtino sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys. Aprašu privalu vadovautis visoms bendrojo lavinimo mokyklose dirbančioms virėjoms.

Jokių traškučių ir saldainių

Valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros maisto medžiagų ir energijos normas vaikams, vienas jų sudaromas 20 dienų laikotarpiui. Valgiaraščiuose prie kiekvieno patiekalo privalo būti nurodyta energinė vertė kilokalorijomis ir kiekis gramais.

Mokyklų valgyklose nebegali būti bulvių traškučių, saldainių, šokolado, maisto produktų su tam tikrais maisto priedais. Negali būti ir gazuotų bei energinių gėrimų, sultinių koncentratų, netgi kavos, rūkytų žuvų, maisto, pagaminto iš genetiškai modifikuotų organizmų.

Apie sriubą – nė žodžio. Manantieji, kad sriuba yra būtinas pietų patiekalas, sunerimo, juolab po to, kai vienas aukštas Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkas, pasakė: „Civilizuotose šalyse sriuba laikoma menkaverčiu maistu, kuris skirtas vargšams maitinti.”

Su duona, blynais, bandelėmis

Kauno ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėjas Ernestas Jurgevičius sako, kad dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis sriuba yra labai tinkamas valgis.

„Ją galima valgyti ir su bulvėmis, ir su duona, blynais. Taigi sotu ir sveika”, – tikina gydytojas gastroenterologas ir dietologas E.Jurgevičius.

Sriuba nuo seno populiari Lietuvoje. Gydytojas lankėsi Vokietijoje, Slovakijoje ir ten taip pat kasdien buvo vaišinamas sriuba. Kodėl ji neįtraukta į mokinių valgiaraščius?

„Tai gali būti picų, kebabų ir kavinės „McDonald’s” produkcijos propagavimas”, – neatmeta privačių interesų gynimo prielaidos gydytojas E.Jurgevičius.

Jis pasisako už sriubą, nes ją valgantieji gauna organizmui būtinų skysčių. Vaikai geria daug visokių saldžių gėrimų, bet vyresni, jei nevalgytų sriubos, patirtų skysčių trūkumą. Sriuba atstoja skysčius, kurių reikia per parą suvartoti apie pusantro du litrus, priklausomai nuo amžiaus ir organizmo savybių. Vaikai puikiai jaučia troškulį.

Trečdalis mokyklų verda

Sultys, anot gydytojo E.Jurgevičiaus, sriubos neatstos, juolab kad natūralios yra gana brangios, o lėšos, skirtos mokiniams maitinti, menkos. Šviežiai spaustų morkų sultys vietoj kompoto būtų idealu, bet vienas kilogramas morkų turguje kainuoja apie du litus, be to, jas reikia skusti, tarkuoti, spausti. Kas terliosis?

Sriuba mokyklų valgyklose nedraudžiama, bet kai ji nėra rekomenduojama, galima virti arba ne.

„Mes sriubą verdame. Vaikai ją mėgsta, noriai valgo, todėl įtraukėme į valgiaraštį. Jį Kauno visuomenės sveikatos centras patvirtino. Žinau, kad sriuba įtraukta į trečdalio Kauno bendrojo lavinimo mokyklų meniu”, – darbo patirtimi pasidalijo Milikonių vidurinės mokyklos mokinius maitinančios įmonės direktorė Angelė Utkevičienė.

Ji pabrėžė, kad mokiniai labiau nemėgsta obuolių, bananų, o kai iki paskutinio lašo suvalgo sriubą, ją virti moterims tikrai nesunku. Taigi problemos lyg ir nėra?

Privaloma

Karštų mėsos patiekalų moksleiviai turi gauti 2–3 kartus per savaitę, karštų žuvų patiekalų – 1 kartą, karštų varškės, miltų patiekalų – 1–2 kartus per savaitę.

Draudžiama

Mokyklų valgyklose nebegali būti bulvių traškučių, kitų riebaluose virtų gaminių, saldainių, šokolado ir jo gaminių, konditerijos ir kitų gaminių su šokoladu ar kremu, maisto produktų su tam tikrais maisto priedais: sintetiniais dažikliais, konservantais, saldikliais, aromato ir skonio stiprikliais ir kt. Negali būti ir gazuotų bei energinių gėrimų, sultinių koncentratų, kavamedžio pupelių kavos, rūkytų žuvų, konservuotų mėsos ir žuvų gaminių, išskyrus vasaros stovyklas ar sudarant maisto paketus į namus, mechaniškai atskirtos mėsos ir jos gaminių, maisto, pagaminto iš genetiškai modifikuotų organizmų ar į kurių sudėtį jie įeina.


Diena.lt

Pagalba mažyliui

TAIP PAT SKAITYKITE