Lietuvos miestų gimdymo namuose jau aštuntą kartą vyko akcija „Gimiau nerūkantis”. Gegužės 31-ąją – Pasaulio dieną be tabako – gimę kūdikiai apdovanoti akcijos marškinėliais, o jų mamas ir tėčius specialistai ragino apsaugoti mažylius nuo kenksmingų tabako dūmų.
Pradėti lengva, mesti sunku
Kiekviena besilaukiančios mamos surūkyta cigaretė – tai didesnė rizika netekti kūdikio vos jo sulaukus ir grėsmė sutrikdyti vaiko gebėjimus prisitaikyti gyvenime, jaustis laimingam. Tačiau Lietuvoje rūko kas penkta jauna vaisingo amžiaus moteris.
Akcija, kurios moto „Leiskite gimti ir augti sveikam”, siekiama priminti tėvams, kad suaugusiųjų rūkymo įpročiai žaloja naujagimių ir vaikų sveikatą. Akciją organizuoja Kauno jaunimo narkologinės pagalbos centras, Valstybinis psichikos sveikatos centras (VPSC) ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Šiemet įvairiose šalies ligoninėse akcijos dalyviai aplankė 80 Pasaulio dieną be tabako gimusių naujagimių. 12 iš jų gimė Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, čia su dovanomis užsuko VPSC atstovės – VPSC Priklausomybių skyriaus vedėja Aurelija Čepulytė, vyresnioji specialistė Renata Čižauskaitė ir Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Janina Utkuvienė.
Dauguma jų aplankytų mamyčių džiaugėsi, kad šeimoje nerūko nei tėveliai, nei seneliai. O vilnietė Galina prisipažino, kad atsikratyti jaunystėje įgyto žalingo polinkio jai nepavyko net ir nėštumo metu.
„Aišku, labai retai, bet vis tiek parūkydavau – labai jau didelis potraukis tam nikotinui. Padarai jaunystėje kvailystę, paskui visą gyvenimą tenka su tuo gyventi, – apgailestavo moteris. – Rūko ir mano vyras, tiesa, pastaruoju metu mažiau. Namuose niekada nerūkome, turime dar vieną šešerių metų sūnelį, kuris vis kartoja, kad užaugęs niekada nerūkys, nes tabako dūmai dvokia”.
Paklausta, kas galėtų paskatinti jos šeimą mesti rūkyti, Galina svarstė, gal kaip nors atsikratytų cigarečių joms labai pabrangus, bet iš karto tuo suabejojo.
„Iš pradžių būna žaidimas, o paskui priprantama. Bandžiau mesti, net ir vaistų jau buvau nusipirkusi, bet kai sužinojau, kad laukiuosi, jų nevartojau”, – sakė jauna moteris.
Grėsmė mažyliui
Pasak A.Čepulytės, jei mama, būdama nėščia, rūko, dvigubai išauga persileidimo ir pirmalaikio gimdymo pavojus, 30 proc. dažniau nei nerūkančioms mamoms gimsta apsigimę kūdikiai (su vadinamąja kiškio lūpa ar vadinamuoju vilko gomuriu). Šis žalingas mamos įprotis kūdikiui gali būti net pražūtingas – nėštumo metu tabako nevengusių moterų naujagimiai dvigubai dažniau miršta ištikus staigiam kūdikių mirties sindromui. Nustatyta, kad šios mirties rizikos dydis priklauso nuo nėštumo metu mamos surūkytų cigarečių skaičiaus.
„Rūkančių mamų maujagimiai gimsta maždaug 200-250 g mažesnio svorio, blogiau valgo ir miega, dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, – pabrėžia
A.Čepulytė. – Augdamas namuose, kuriuose rūkoma, vaikas gali būti irzlesnis, dirglesnis, jam sunkiau susikaupti, išmokti skaityti ir rašyti, gali atsirasti bendravimo, elgesio problemų”.
Moksliniai tyrimai rodo, kad motinos rūkymas nėštumo metu mergaičių ir berniukų psichikos sveikatą veikia skirtingai: tokių mamų dukros labiau linkusios pačios rūkyti ir vartoti kitas priklausomybę sukeliančias medžiagas, o sūnūs – agresyviai elgtis ir nusikalsti.
Specialistai pabrėžia, kad ir pasyvus rūkymas ne mažiau kenkia vaisiui ir kūdikiui.
„Jei namuose rūkoma, o besilaukianti mama kvėpuoja cigarečių dūmais, rizika lygiai tokia pat lyg rūkytų ji pati, – tvirtina R.Čižauskaitė. – Neretai galima išvysti, kaip tėtis parke stumia vežimėlį su vaiku, o dantyse – cigaretė. Jis mano, kad dūmai lauke išsisklaido, bet iš tiesų dalis jų pasiekia kūdikį ir jis jų įkvepia”.
Pagalba metantiems rūkyti
Atsikratyti žalingo įpročio bent kartą yra bandę dauguma rūkančiųjų. Tik kas ketvirtam pavyksta tai padaryti savarankiškai, kitiems reikia specialistų pagalbos ar gydymo medikamentais.
Lietuvoje jau daugiau nei metus veikia bendra Europos pagalbos metantiems rūkyti linija, jos veiklą koordinuoja Kauno jaunimo narkologinės pagalbos centras. Telefonu (8-605) 95-555 galima skambinti darbo dienomis 15-18 val.
Kaip „Respublikai” sakė šio centro vadovė Aina Adomaitytė, kasdien sulaukiama 3-4 skambučių, o po įvairių renginių apie rūkymo žalą – net iki dvidešimties. Telefonu konsultuoja specialius mokymus baigę Kauno medicinos universiteto studentai. Konsultacijų esmė – žmogaus skatinimas ir informacijos suteikimas, kaip jis galėtų mesti rūkyti ir kas jam galėtų padėti.
„Vieniems norintiems mesti rūkyti žmonėms reikia tik psichologinio palaikymo, paskatinimo, bet dažniausiai mums skambina asmenys, jau 5-10 kartų nesėkmingai bandę atsikratyti priklausomybės nuo cigarečių, – pasakoja
A.Adomaitytė. – Čia svarbus priklausomybės tipas – psichologinė ar fizinė. Pastaroji gydoma medikamentais – nikotino pakaitalais ar kitais receptiniais vaistais. Žmogui suteikiama informacija, kur jis gali kreiptis pagalbos savo gyvenamojoje vietoje”.
