Straipsnio autorė – Jolita Gedvilienė – yra Vilniaus lopšelio-darželio „Pasaka” direktorės pavaduotoja ugdymui.
Darželio pakraipos ir skambūs programų pavadinimai – būtinybė ar mados dalykas?
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų įvairovė yra gerai. Svarbiausia – čia turi būti dirbama dėl vaikų. O toks darbas – toli gražu ne vienadienis mados dalykas. Kad ir kokį darželį ar ugdymo pakraipą pasirinktų tėvai, vaikas visur turi patirti sėkmę, o pereidamas į tolesnę ugdymo pakopą – pradinę mokyklą – būti drąsus, žingeidus, nuovokus, savarankiškas. Darželio užduotis – nestabdyti, bet sudaryti sąlygas vaikui maksimaliai skleistis pagal jo galimybes. Čia svarbu suvokti, kad ne visi mažyliai vienodi: kaip ir, žiūrėk, pupelės pasodinai, o viena auga aukščiau, kita – žemiau. Juk netempsi tos mažesnės, na, gal tik rūpestingai patręši. Tai yra logiška: juk vieni – valstybę valdys, kiti – skins sporto laurus, treti – puikiai plyteles klos…
O kokios galimybės Lietuvoje? Tam tikros pakraipos darželių, ugdančių vienus ar kitus ryškesnius vaikučio gebėjimus, esama jau seniai. Šiandien populiaru steigti ir privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, akcentuojant, kad čia bus dirbama pagal „sustiprintą” menų ar fizinio aktyvumo programą, atsiranda dvikalbių darželių. Ne vienas darželis Lietuvoje, be įprastų visuomeninio ugdymo programų, gali pasiūlyti tėvams parinkti savo atžaloms ir kitomis pasaulyje žinomomis metodikomis paremtą ugdymą, pavyzdžiui, Reggio Emilia, Montessori, Valdorfo ir kt. Tai – sveikintina, nes šeimos yra skirtingos, jų poreikiai nėra vienodi.
Svarbiausia, kad toji siūloma ugdymo paslauga būtų kokybiška, ne vien entuziazmas, bet ir profesionalumas. Didesnis dėmesys vienai ar kitai ugdymo pakraipai, nauji metodai nėra mados reikalas, veikiau – atsakingas, daug studijų ir atsidavimo reikalaujantis darbas. Vis dėlto, didžiausia atsakomybė tenka tėvams – juk būtent jie atves savo atžalą į vieną ar kitą darželį.
Pirmoji užduotis tėvams – įsigilinti
Dažnai kyla klausimas, ar visuomet tėvai įsigilina į ikimokyklinio ugdymo įstaigos siūlomas programas? Ar yra ugdytojų, kurie renkasi tik darželio pakraipą („Mano vaikas lanko menų darželį…”) ar skambų metodo pavadinimą („Mano vaikas lanko Montessori grupę…”)? Patirtis dažnai rodo, kad negalima į specialios pakraipos ar metodikos darželius priimti visų norinčiųjų (o juk dažnai tie norintieji yra būtent tėvai, o ne vaikai!). Suaugusiųjų noras pasipuikuoti prieš kitus gali padaryti daug žalos ir vietoj „atskleisto talento” tėvams gali tekti susidurti su vaiko pasyvumu, uždarumu ar net agresija.
Renkantis tam tikros pakraipos darželį, labai svarbu ir tokie veiksniai kaip vaikučio gebėjimai bei temperamentas (kam ugdyti menininką, jei vaikas nenustygsta vietoje nuo kunkuliuojančios energijos?). Galbūt tokioje situacijoje įprastas, pagal visuomeninio ugdymo programas dirbantis darželis būtų kur kas racionalesnis ir vaikui naudingesnis sprendimas, juk čia skiriamas pakankamas dėmesys ir fiziniam aktyvumui, ir kūrybiniams vaiko gebėjimams atskleisti. Be to, profesionali auklėtoja, pastebėjusi mažylio gabumus, tikrai apie tai pasakys tėvams, o jau tuomet pastarieji galės spręsti, ar imtis papildomo ugdymo. Taip pat rekomenduotina pasikalbėti su vaiku – galbūt jam ir smagu piešti kartu su mama namuose, o jo darbeliai – džiugina originaliais sprendimais ir fantazija, tačiau ar jis norės dažniau tuo užsiimti? Galbūt yra ir kitų sričių, kuriose jo kūrybiškumas gali pasireikšti?
Psichologai rekomenduoja tėvams apskritai ikimokykliniame amžiuje nesureikšminti vaiko gebėjimų, nedaryti jam spaudimo siekti „aukštumų” vienoje ar kitoje srityje. Juk tai laikas, kai vaikas turi ir kitų be galo svarbių „užduočių”: lavinti motoriką, kalbą, per žaidimą ugdyti kūrybiškumą, įtvirtinti socialinius įgūdžius, bendraujant su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, tapti savarankišku ir pan. Perdėti reikalavimai gali lemti vaiko baimę nuvilti tėvus, o iš to kylančios pasekmės ateityje – nerimastingumas, per didelis savikritiškumas, nuolatinis nepasitenkinimas savimi arba apatija.
Renkantis ikimokyklinio ugdymo įstaigą pagal tam tikra ugdymo metodą kyla kitų problemų. Šeimos, tvirtinusios labai norinčios leisti vaiką į tam tikrą grupę, tik, deja, neįsigilinusios į metodo esmę, po kurio laiko gali pradėti klausinėti – o kodėl čia nėra to ar ano? Tai parodo, kad ikimokyklinio ugdymo įstaiga nepadėjo tėvams susivokti, kokia paslauga čia teikiama ir koks tai yra ugdymas, o tėvai pernelyg nesigilino, kur ketina atiduoti savo vaiką, o pasitenkino nuogirdomis ir „rekomendacijomis” („Labai geras darželis…”, „Visi dabar ten veda vaikus…” ir pan.).
Ugdyti vieningai ir darniai – namuose ir darželyje
Bendraudami su būsimųjų ir jau esamų darželinukų tėvais, ikimokyklinio ugdymo pedagogai pastebi, kad kartais šie linkę į kraštutinumus. Pavyzdžiui, visą atsakomybę už mažylio ugdymą perduoti darželiui. Jų įsitikinimu, jei jau vaikas atiduodamas į įstaigą, kur jis praleidžia didžiąją dienos dalį, visas „juodas” darbas padarytas – tėvams lieka tik malonioji pramoginė dalis vakarais, kai vaikutį galima palepinti „po sunkios dienos”. Kitas kraštutinumas – kai tėvai rimtai nevertina darželio indėlio į vaiko ugdymą, nereaguoja į auklėtojų pasiūlymus ar pastabas, nesidomi vaiko pasiekimais.
Ir vienu, ir kitu atveju rezultatas tas pats – nėra vieningo mažylio ugdymo, kas yra svarbiausia formuojantis darniai asmenybei. Bendradarbiavimas su ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra būtinas – nuo dienos režimo, iki vaiko stipriųjų ar silpnųjų pusių ugdymo ir grupėje, ir namuose. Ypač tai aktualu, jei tėvai savo atžalai parenka pagal specialią pakraipą ar metodiką dirbantį darželį.
Taigi, joks darželis nebus tinkamas mažyliui, jei nebus tėvų ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendradarbiavimo. Tėvai turi suvokti ir įvertinti šią atsakomybę, vos nusprendę leisti savo atžalą į darželį.
Būtina ugdyti ir vaiko gebėjimus, ir trūkumus
Dar vienas svarbus klausimas, kylantis tėvams, renkant vaikui ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ypač su tam tikra pakraipa, – ar atsižvelgti į vaiko gabumus ir juos puoselėti, ar įvertinti jo silpnąsias puses ir daugiau skirti dėmesio bei laiko joms stiprinti.
Atsakymas paprastas – pirmiausia, neabejotinai reikia ugdyti vaiko gabumus. Jei matome, kad vaikas muzikalus, puikiai jaučia ritmą, privalu skatinti jį muzikuoti. Kitas atvejis, jei pastebime, kad vaikas užsidaręs, nekalbus: tuomet be galo svarbu ugdyti jo socialinius įgūdžius, pavyzdžiui, leisti į dramos būrelį, paprašyti auklėtojos kuo dažniau įtraukti jį į darbą grupėse ir pan.
Žodžiu, būtina ugdyti ir mažylio gebėjimus, ir trūkumus. Ugdant tik vieną, pavyzdžiui, meninę pusę, kitą galima prarasti, o gal net apskritai jos neatrasti. O juk neretai tik pradėjus ugdyti, atrandami tikrieji talentai. Tik svarbu nepersistengti ir neužkrauti vaikui nepakeliamo krūvio papildomais užsiėmimais, būreliais ir pan.
Svajonių auklėtoja – profesionalumas ir meilė vaikams
Šiandien tėvai dažnai pasirenka kitą kelią – jie renkasi ne ikimokyklinio ugdymo įstaigą, o ieško pedagogo, kuris ne tik puikiai išmanytų ikimokyklinuko ugdymo ypatumus, bet ir dirbtų „iš pašaukimo”, t. y. mylėtų vaikus, būtų inovatyvus ir bendradarbiautų su tėvais. Dažnas būdas tokį rasti – „iš lūpų į lūpas” sklindanti informacija: ne tik gyvi pokalbiai, bet ir internetiniai tėvų forumai.
Iš vienos pusės, toks sprendimas – ganėtinai logiškas. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantys pedagogai visi gauna atitinkamą išsilavinimą, kad galėtų dirbti tokio pobūdžio darbą, tačiau žmoniškųjų savybių ir „meilės darbui” neatskleis joks gyvenimo aprašymas. Iš kitos pusės – kitų tėvų nuomonė gali būti ganėtinai subjektyvi, juolab, kad kiekvienos šeimos poreikiai skiriasi. Todėl būtinai reikia su potencialia ar būsima auklėtoja susitikti, dar prieš leidžiant vaiką į darželį.
Asmeninis auklėtojos ir tėvų santykis – labai svarbus. Ypač – pirminis. Jis turi išaugti į abipusį pasitikėjimą ir bendradarbiavimą. Prieš planuojant leisti vaiką į darželį, vertėtų čia apsilankyti, pasikalbėti su auklėtoja, pažiūrėti, kaip ji bendrauja su tėvais: ar linkusi užmegzti kontaktą, ar domisi būsimojo ugdytinio asmenybe, pomėgiais, stipriosiomis bei silpnosiomis pusėmis, mielai pataria, kaip padėti vaikui pasirengti darželiui, o šeimai pasiruošti mažylio adaptacijai naujoje aplinkoje ir pan.
Taip pat rekomenduotina pasižvalgyti po grupės patalpas – detalės neabejotinai išduos, kaip ir koks darbas čia vyksta (vaikų piešiniai, kiti meno darbeliai, informacinė lenta tėvams, bendra tvarka grupėje, žaislai ir pan.). Jei tuo metu grupėje yra kitų vaikų – reikėtų įvertinti, kokia bendra aplinkos atmosfera, ar vaikai jaučiasi laisvai, kaip bendrauja, kokia veiklos įvairovė ir kt.
Atmintina, kad tėvai, apsilankę darželyje ir bendraudami su būsimąja vaikučio auklėtoja (o ir vėliau, jau mažyliui lankant darželį), turi ne inspektuoti, o domėtis, ne reikalauti, o bendradarbiauti.
Bendradarbiavimas prasideda planuojant darželį
Vaiko ugdytojai yra šeima ir darželis. Šitie ugdytojai turi visą laiką bendrauti ir bendradarbiauti. Ir pradėti tai daryti kuo anksčiau, dar tik planuojant atiduoti vaiką į ikimokyklinio ugdymo pedagogų rankas. Kaip tai padaryti?
Pirma, šiandien internetas – visagalis. Jame tėvai savarankiškai gali susirasti juos dominančios informacijos. Profesionaliai ir atsakingai dirbantys darželiai taip pat skiria daug dėmesio, kad tėvai lengvai rastų ir pasiskaitytų jų svetainėse apie ugdymo tikslus, kryptis, programas, metodus, vykdomas veiklas (nuo dėmesio kiekvienam vaikui iki darželio bendruomenės kūrimo).
Antra, šiandien ikimokyklinio ugdymo įstaigoje dažnas vietų trūkumas, bent jau didžiuosiuose miestuose. Todėl užrašyti vaiką į darželį ateinama labai anksti. Jau tuomet reikia tėvus nukreipti pasidomėti, koks darželio ugdymo būdas ar metodas jiems būtų priimtinas. Kai kurios įstaigos turi įsteigusios specialias mokyklas būsimųjų darželinukų tėvams, kurioje reguliariai vyksta užsiėmimai, aiškinami metodo ypatumai, diskutuojama, kaip išlaikyti ugdymo vienovę namuose ir darželyje. Tai pasiteisina su kaupu – tėvai „užauginami” ugdyti vaiką kartu su auklėtojais nuo pat pirmos mažylio dienos darželyje.
Trečia, renkantis darželį, verta pasidomėti darželio bendruomenės aktyvumu. Be abejo, buriant bendruomenę, daug kas priklauso nuo pedagogo – kiek jis nori tos bendruomenės, kiek jis yra komunikabilus ir pan. Tačiau šiandien ir tėvai tampa vis aktyvesni. Jie kuria savo internetines svetaines, kuriose dalinasi mintimis, diskutuoja, ieško sprendimų. Taip pat atvira bendruomenė nuolat komunikuoja susirinkimų, darželio švenčių metu. Bendruomenės apimtys dar labiau išplečiamos, kai tarpusavyje bendrauja ir tos pačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos grupės, ir skirtingi darželiai.
Ketvirta, darželio profesionalumą ir atsakomybę rodo ir faktas, ar konkreti ikimokyklinio ugdymo įstaiga domisi tolesniu savo auklėtinių likimu, jau išėjus į mokyklas. Darželių pedagogams turi būti svarbu gauti grįžtamąjį ryšį iš pradinio ugdymo įstaigos.
Išoriniai veiksniai parenkant darželį
Ikimokyklinės ugdymo įstaigos pasirinkimą gali lemti ir išoriniai veiksniai. Pavyzdžiui, darželio vieta. Kuo vaikui įstaiga yra arčiau, tuo geriau ir sveikiau. Įprastai darželio grupės atsidaro anksti – kartais net nuo šeštos valandos ryto. O juk mažylį dar reikia pakelti, aprengti, atvesti. Gali būti nepriekaištinga įstaiga, bet jeigu vaiką kasdien teks po pusvalandį vežioti į darželį, o kelionė namo vėlei užtruks, mažylis labai pavargs, gali atsirasti sveikatos problemų. Idealu, jei vienoje ugdymo įstaigoje po vienu stogu egzistuoja keli ugdymo metodai – tuomet šeimos, gyvenančios aplink, turi galimybę rinktis. Priešingu atveju tėvams reikėtų labai rimtai pasvarstyti, ar nepadarys savo atžalai „meškos paslaugos”.
Tam tikros pakraipos – menų, sporto ir kt. – darželiai neretai yra privačios įstaigos, už kurias tenka mokėti. Todėl norint vesti vaiką į tokią įstaigą, reikia pasiskaičiuoti finansines galimybes – ar tikrai bent metus laiko šeima galės sau tai leisti. Šiukštu nevalia mėtyti vaiko iš vienos ugdymo įstaigos į kitą – pedagogų, aplinkos, nuostatų ir reikalavimų kaita žalinga vaikui tiek psichologiniu, tiek ugdymo atžvilgiu.
Darželio pasirinkimo vertinimas po adaptacijos
Ar tinkamai pasirinktas darželis kartais galima įvertinti tik praėjus kuriam laikui, išgyvenus vadinamąjį vaiko adaptacijos laikotarpį, kuris gali užtrukti net iki trijų mėnesių. Jei mažyliui darželis netinkamas, jis nenorės ten eiti, nors to atvirai gali ir nepasakyti. Tačiau vaikas „ginasi” nuo situacijos savo elgesiu, kuris gali priklauso ir nuo neurologinių mažylio savybių. Šiuo atveju, tėvams reikia stebėti: jei iki šiol buvęs aktyvus vaikas staiga darosi piktesnis, agresyvesnis, konfliktiškas – tai jau gali būti signalas, kad darželyje jam per sunku; kita reakcija – mažylis gali tapti uždaras, prislėgtas, apatiškas. Kartais padidėja regresiniai požymiai (piršto čiulpimas, šlapinimasis į lovą), prisirišimas prie tėvų, baimė, kad bus paliktas.
Tėvams nevalia ignoruoti šių požymių. Rekomenduotina pasikalbėti su vaiko auklėtoja ar psichologu, kuo galėtumėte padėti savo vaikui. Galbūt teks priimti sprendimą keisti ikimokyklinio ugdymo grupę ar darželį. Juk visada savo vaikui linkima geriausio.
Pabaigai
Sprendimas leisti vaiką į darželį turi būti motyvuotas ne tik susiklosčiusia situacija („Mamai reikia grįžti į darbą…”, „Darželis pigiau nei samdyti auklę…” ar pan.). Čia kaip niekas kitas svarbu tėvų atsakomybė. Tėvai turėtų ieškoti, atsirinkti, įsigilinti, kur bus jų atžala, galų gale – paruošti vaiką pokyčiams. Juk vaikas – ne eksperimentinis dalykas: negalima namuose jo auginti vienaip, paskui – šast į įstaigą, jau kitaip. Tėvai turi būti labai atsakingi ir kryptingi, gerokai mąstyti į priekį.
Renkant darželį savo atžalai, nereikšmingų aspektų nėra – čia svarbu viskas: nuo vietos, kurioje įsikūrė ugdymo įstaiga, iki vaiko amžiaus, nuo pedagogo kompetencijos iki tėvų kryptingumo, nuo ugdymo programos metodų iki darnaus tėvų ir darželio bendradarbiavimo.
