Kai mažylis buvo dar visai mažas, kitaip tariant, kūdikėlis, jo prisirišimas prie jūsų buvo pats mieliausias dalykas pasaulyje. Jūs buvote jam visas pasaulis, o tai pats saldžiausias jausmas mamai. Tačiau mažylis paūgėjo, tapo savarankiškesnis, o jo prisirišimas prie jūsų neretai atrodo švelniai tariant perdėtas. „Mano Mariukas pravirksta, net man nuėjus į tualetą,“ – guodžiasi pusantrų metukų sūnelį auginanti mama Raimonda. Lukterėkite, nepulkite dejuoti. Tai įprastas ikimokyklinuko elgesys. Tai raidos etapas, kurį patiria beveik visi vaikai pirmaisiais gyvenimo metais. Gera žinia – šis etapas baigsis.
Kodėl taip nutinka?
Apie 6 mėnesį kūdikis pradeda suprasti, kad jis ir jūs esate atskiri žmonės, o tai reiškia, jog jūs galite jį palikti. Be to, jis pradeda reprezentatyviai mąstyti, tai yra, jis gali įsivaizduoti daiktus ar žmones, pavyzdžiui, jus, net kai jūsų nėra šalia. Kitaip tariant, jei nėra šalia, nebereiškia, kad nėra mintyse. Būtent todėl jam pradeda patikti slėpynių žaidimai. Augant vaikui, vystosi jo nepriklausomybės pojūtis, tačiau jam vis dar reikia neribotos jūsų paramos. Visa tai gali peraugti į baimę, kad jūs jį paliksite, kai tik jūsų nėra šalia.
Kol kas neaišku, kodėl vieni vaikai šį etapą pereina lengviau, kiti sunkiau. Kokios bebūtų priežastys, žinokite, kad šį etapą vaikas išaugs. Kada? Na, tai gana keblus klausimas. Dauguma mokslininkų teigia, kad ryškiausiai šis etapas pasireiškia tarp 18 mėnesių ir pustrečių metų. Trimečiams jis dažniausiai jau būna praeityje. O kol kas galite išmėginti keletą gudrybių, kad nedideli išsiskyrimai su mažyliu būtų sklandesni.
Ką daryti?
Išeidami, pamojuokite „Atia, atia“
Tai paprasta taktika, bet daugelis tėvų jos vengia. Bijodami, kad vaikas nenorės išsiskirti, jie stengiasi išsliūkinti iš namų, kol mažylis žaidžia. Didelė klaida. Ši strategija gali apsaugoti jus nuo vaiko verksmų, jums išeinant, bet iš tiesų išsiskyrimo baimę vaikui gali tik padidinti. Jei vaikas manys, kad galite dingti bet kuriuo metu be jokio įspėjimo, jis nenorės jūsų išleisti iš akių. Tai galios ir nakties metu. Kai kurie tėvai vengia ilgų atsisveikinimų, ir norėdami išeiti iš namų vėliu metu, užmigdo vaiką, dar prieš ateinant auklei. Viskas gerai, jei vaikas nepabus. O jei pabus? Turbūt nenorėtumėte, kad jis pabudęs nustebtų, ar net išsigąstų, kad jūs dingote.
Padėkite vaikui laukti
Nors vaiko gebėjimas bendrauti kol kas ribotas dėl žodžių stokos, jis supranta kur kas daugiau nei gali pasakyti. Taigi, paruoškite jį savo išvykimui, kalbėdami apie jį iš anksto. Įsitikinkite, kad vaikas žino, kur jūs einate ir kada grįšite. Taip pat galite jam paaiškinti, su kuo jis pasiliks ir ką veiks. Svarbu kalbėti apie vaiko auklę su entuziazmu. Jis visada laukia jūsų pritarimo, ir jei jūs sakysite, kad su teta Asta taip linksma, jis greičiausiai pritars. Norėdami sužinoti, kiek vaikas suprato, užduokite paprastus klausimus, pavyzdžiui, „Kur eina mamytė ir tėvelis?“ arba „Kas pažais su tavimi, kol mamytė ir tėvelis pietaus?“
Žiūrėkite optimistiškai
Išsiskyrimo baimė nėra vien tik vaikiškas dalykas. Jums taip pat nelabai patinka skirtis su vaiku. Bet jei demonstruosite savo nerimą, jį perims ir vaikas. Be to, dramatiški atsisveikinimai tik padidins vaiko nesaugumo jausmą. Taigi, stenkitės likti ramūs ir pozityvūs – net jei jis isteriškai verkia. Kalbėkite ramiai ir užtikrinkite, kad greitai grįšite. Kad situacija būtų linksmesnė, naudokite kvailą atsisveikinimo frazę, pavyzdžiui, „Ikiki, vaikai maži“, arba sugalvokite savo. Norėdamas jums atsakyti, vaikas prasiblaškys ir tai nukreips jo dėmesį.
Išbandykite pereinamąjį daiktą
Turėdamas ką nors, kas primintų jus, vaikas gali geriau jaustis, kol jūsų nebus. Taigi, išeidami palikite jam kokį nors jus primenantį daiktą. Tai gali būti bet kas, pavyzdžiui, nuotrauka, senas jūsų megztukas ar pakabukas. Kita vertus, toks daiktas gali sukelti priešingą efektą, nes nuolat jam primins apie jus. Todėl pasiteiraukite auklės, ar toks daiktas vaikui netrukdo. Antklodėlė, minkštas žaisliukas ar jo paties pirštukas taip pat gali būti paguodos šaltinis.
Žaiskite jausmų įvardijimą
Tikrasis savo emocijų supratimas vaikui dar už kalnų, tačiau jis jau gali mokytis paprastai įvardinti savo jausmus. Kai vaikas pradeda panikuoti, pasakykite jam: „Žinau, kad tau liūdna, jog mamytė išeina. Tai vadinama ilgesiu. Kai mamytė išeis ji irgi tavęs pasiilgs“. „Kartais viskas, ko reikia vaikui, tai išreikšti savo baimę, – sako vaikų psichologas Donaldas Freidheimas, – mokymas įvardinti savo jausmus, padeda nugalėti baimę“.
Išsiskirkite palaipsniui
Jei norite vakarą praleisti ne namie, paprašykite auklės ateiti pusvalandžiu anksčiau. Tai leidžia jiems abiems susipažinti ir priprasti vienas prie kito, kol jūsų buvimas šalia ramina vaiką. Jei ketinate grįžti į darbą ir samdyti nuolatinę auklę, galite pasiimti kelias laisvas dienas ir jas praleisti trise. Kai tik vaikas su aukle jaučiasi laimingas, stenkitės būti nuošalyje. Jei vaikas jums atneša paskaityti knygutę, pasiūlykite jam paprašyti auklės paskaityti knygutę. Arba jei jis nori, kad jį paimtumėte ant rankų, pasiūlykite šią garbę auklei. Kai kurie vaikai būna tokie prisirišę, kad neis prie auklės tol, kol šalia bus mama ar tėtis (tas, kuris dažniausiai prižiūri vaiką). Todėl, jei įmanoma, pereinamuoju laikotarpiu visas minėtas pareigas geriausia perleisti vienam iš tėvų, kuris rečiau prižiūrėdavo vaiką. „Darželyje taip būna visada, – sako D. Freidheimas, – Kai vaiką atveda tėtis, jis iš karto imasi veiklos, bet kai mama bando išeiti, tas pats vaikas pradeda verkti.“ Tokiems vaikams perėjimas gali būti sklandesnis, jei rečiau jį prižiūrėjęs gimdytojas būna tarpininku.
Išeikite kartu
Atsisveikinimai visada lengvesni, jei tai daro pats vaikas. Užuot išėję jūs, leiskite auklei išsivesti vaiką trumpam pasivaikščioti parke prieš pat jums išeinant. Įsitikinkite, kad vaikas supranta, jog jūs taip pat ketinate išeiti. Kitaip jis bus dvigubai nusiminęs, kai grįžęs ras tuščius namus.
Duokite jam veiklos
Leiskite vaikui ir auklei įsilieti į kokią nors veiklą prieš jums išeinant. Kai jums reikia išeiti, pabučiuokite, atsisveikinkite ir eikite. Jis vis tiek gali verkti, bet veikla gali greitai nukreipti jo dėmesį.
Išmokykite vaiką susikaupti
Nė vienas iš tėvų nenori, kad vaikas be reikalo liūdėtų, tačiau susidorojimas su išsiskyrimo baime yra vienas iš dalykų, kuriuos vaikas turės išmokti. Kartais nieko nedaryti, ypač jei jūs jau viską išbandėte, yra geriausias patarimas. „Mokymasis nugalėti ir susitvarkyti su problema yra svarbi raidos užduotis, – sako D. Freidheimas, – vaikas turi suprasti, kad bus atvejų, kai jis jausis nelaimingas.“ Pasak psichologo, jei vaikas verkia, jums vien perėjus į kitą kambario pusę, darysite meškos paslaugą, jam pataikaudami. Jei žinote, kad jis yra saugus, galite leisti jam šiek tiek paverkti. Patikinkite jį, kad viskas yra gerai ir eikite daryti ką reikia bei nesijauskite dėl to kalti.
