Kad naktis nevirstų diena

„Nors mano sūnui jau dveji metukai, dar nė vienos nakties jis neišmiegojo neprabudęs“, „...mūsų sūnus vidurnakty atsistoja savo lovelėje ir nori su mumis žaisti“, „mūsų dukra užmiega tik tuomet, kai kambaryje dega naktinė lemputė“.

Šie skundai įrodo, jog daugelyje šeimų miego tema yra akivaizdi ir problematiška. Statistikos duomenimis maždaug nuo ketvirtadalio iki pusės vaikų, nelygu, kokio jie amžiaus, nors ir retkarčiais, bet visgi sutrinka miegas, o tai šeimoje kelia įtampą. Tačiau beveik visuomet dėl to labiau negu vaikai kenčia mamos ir tėčiai. Negana to, mažieji žmogučiai dažniausiai būna visiškai patenkinti, kad tėveliai naktimis apie juos šokinėja.

Taigi, mieli tėveliai, garbingai prisipažinkime, ar visuomet sugebame suprasti vaiko poreikius ir tinkamai į juos reaguoti, ypač kai vaikas kiekvieną naktį neduoda mums išsimiegoti? Kiek tėvų iš pykčio ir nevilties netenka kantrybės..? Kad taip neatsitiktų, verta sužinoti kaip miega vaikas, kokia jo miego eiga ir gal tada galėsite sukurti geras sąlygas miegui.

Žinoma, visko tiksliai ir iš anksto suplanuoti neįmanoma. Vaikai nėra mažučiai automatai, veikiantys pagal atitinkamą schemą. Kiekvienas jų turi savo įpročių bei poreikių.

Mitas apie kūdikių miegą

Pirmosiomis naujagimio gyvenimo savaitėmis naktys būna trumputės ir su pertraukomis, nes mažylis išalksta, dar neskiria dienos nuo namkies, nejaučia tikslaus miego ir pabudimo ritmo. Tačiau jau po 3-4 savaičių dažniausiai reikalai susitvarko, o po 3 mėnesių dauguma kūdikių išmiega nepabusdami po 5-6 val.

Kiekvienas žinome posakį apie ramų miegojimą - „miega kaip kūdikis“. Taip sakoma dažnai, bet juk toli gražu tai nėra teisybė. Iš pradžių naujagimis miega vidutiniškai šešiolika su puse valandos per parą: trumpam nubusdamas kas 1,5-3 valandas. Nubudęs retkarčiais jis trumpam nusnūsta, tad tėvams dažnai sunku būna atskirti, kada vaikas miega. Mažyliai gali miegoti atsimerkę. Tuo metu jų akys būna it stiklinės, patamsėjusios, primerktos. Akies obuoliai judrūs, trumpam gali pasimatyti baltymas. Ne visai mažiems kūdikiams nevienodai reikia miego. Vieni jų miega beveik dvidešimt valandų per parą, kitiems užtenka dešimties-keturiolikos valandų per parą.

Tikrovės nuojauta

Paskutinėmis nėštumo savaitėmis moters miegas prisitaiko prie jos vaisiaus miego. Tuo metu dauguma moterų naktimis po kelis kartus prabunda, dažnai po valandą ir daugiau prasivarto lovoje ir nebegali užmigti. Taip atsitinka dėl to, kad paskutiniais nėštumo mėnesiais sutampa vaisiaus ir motinos miego ir būdravimo fazės. Taip būna iki gimdymo. Paskui moters organizmas tuoj pat grųžta prie ankstesnio dienos ir nakties ciklo, o kūdikis išlaiko tą ritmą, kuriuo gyveno dar negimęs. Tik palengva mažieji žmogučiai prisitaiko prie laiko kaitos. Tam padeda išoriniai dirgikliai – tamsa, nakties tyla, skirtinga apranga.

Vaikų ir suaugusiųjų miego skirtumai

Ilgai apie miegą mažai kas žinota. Gydytojai suko galvas, kodėl kūdikiai taip ilgai miega. Maždaug prieš 40 metų amerikiečių mokslininkai nustatė, jog miegas nėra ištisinis sanaudulys, jį sudaro kelios skirtingos fazės. Nuo pat kūdikystės mūsų smegenų veiklą sąlygoja elektriniai impulsai. EEG (elektroencefalograma) galima juos tiksliai išmatuoti. Palyginus miegančio vaiko ir miegančio suaugusiojo smegenų impulsus, paaiškėjo esminiai skirtumai. Iš esmės yra dvi žmogaus miego fazės: aktyvusis miegas, t.y. miegas su sapnais, moksliškai pavadintas REM miegu (angl. rapid eye movement), ir ramus gilusis miegas. Šios dvi fazės per naktį kaitaliojasi keletą kartų. Būtent vaikų sapnų ir gilaus miego fazės kaitaliojasi daug dažniau. Naujagimių miego ciklas visada prasideda nuo sapno fazės, o gilaus miego fazei būdinga tai, kad jos metu organizmas gamina augimo hormoną. Taigi, vaikai auga miegodami. Specialistai, tyrinėjantys miegą, mano, kad aktyvusis miegas padeda formuotis smegenims. Be to, jo metu apdorojami ir surikiuojami dienos įspūdžiai.

Tiek blogai, tiek gerai miegantys vaikai dažniausiai tokiais jau gimsta. Atkreipkite dėmesį, su kokiomis problemomis tenka susidurti Jūsų šeimos nariams – juk obuolys nuo obels netoli tenurieda.

Kaip padėti savo kūdikiui pajusti ritmą

Kuo šeimos gyvenimas yra ritmiškesnis, t.y. kai jos nariai visada tuo pačiu metu valgo, žaidžia, eina pasivakščioti bei maudytis, tuo paprasčiau ir kūdikiui įprasti prie ritmo. Vaikai, jaučiantys miego ir būdravimo ritmą, yra atidesni, labiau domisi aplinka, mažiau verkia , esti labiau patenkinti.

·        Paruoškite vaikui jaukią vietelę miegui, tuomet jis savo lovelėje gerai jausis. Kūdikiui patinka ribota erdvė, nes tokia ji buvo motinos įsčiose.

·        Daugeliui kūdikių patinka maudytis vakarais prieš einant gulti. Jiems smagu, jie mėgaujasi šiluma, paskui greitai, be problemų užmiega.

·        Galite pamėginti net kūdikius prieš naktį kiekvieną kartą pervilkti pižama. Tai gera idėja, nes vien drabužio pakeitimas mažam žmogučiui yra ženklas, kad keičiasi paros laikas.

·        Šviesa labai svarbi formuojantis dienos ir nakties pojūčiui. Todėl specialistai pataria kasdien mažiausiai pusvalandį pasivaikščioti su vaiku lauke. Taip gaunama ir gryno oro, ir šviesos.

·        Labai svarbi yra šiluma, nes nėra nieko blogiau, kai vaikas sušalęs prabunda naktį. Mažiausia temperatūra turėtų būti 20 laipsnių.

·        Pavargę ir miego norintys kūdikiai gali užmigti prie triukšmo ir ryškios šviesos. Vis dėl to nereikėtų tokiais išoriniais dirgikliais pabrėžti skirtumo tarp nakties ir dienos. Tai reiškia, kad jokiu būdu nereikia vaikščioti ant pirštų galų, kai Jūsų vaikas miega. Priešingai, prislopinti garsai, tyli muzika bei pokalbių nuotrupos nesąmoningai persiduoda kūdikiui, jaučiančiam, jog jis nėra vienas.

Trečiojo mėnesio diegliai

Būdinga tai, jog pilvo skausmai kūdikiui paūmėja trečiojo jo gyvenimo mėnesio pradžioje, o ketvirtąjį mėnesį staiga dingsta. Vaikų gydytojas prof. Largo šį reiškinį aiškina, remdamasis kūdikio raida. Kas mėnesį vaikas labiau suvokia aplinką, tad priverstas prisitaikyti prie gausėjančių įspūdžių. Pilvo diegliai dažniausia vargina ypač jautrius, lengvai sujaudinamus kūdikius, nes jiems sunku „virškinti“ patiriamą naują informaciją. Jie įsitempę reaguoja į viską, o ilgai trunkančiu klyksmu tarsi ginasi prieš tokią nepakeliamą būseną. Šaukdamas vaikas įtraukia daug oro, o jo mažam pilveliui tai kelia problemų. Dažniausiai pilvą suskausta vėlyvą popietę ar vakarą, kai jau reikėtų ruoštis miegoti. Tai kūdikio metas, kai jam norisi išlieti savo jausmus, atsikratyti įtampos ir nemalonumų. Iš tikro tai visai normalus dalykas, įprastas mūsų senoliams, o šiandien nuėjęs užmarštin. Su žarnų nebrandumu, kaip neseniai buvo manoma, tai tikrai neturi nieko bendra, tai greičiausiai didelio vaiko susierzinimo rezultatas.

Kada nerimauti?

Jei miegodamas kūdikis dejuoja, čepsi, murma ar mosuoja rankutėmis, tėvams nereikėtų išsigąsti, tai visai normalu. Neskubėkite imti jo ant rankų, nes galite prižadinti, geriau palaukite. Paprastai mažylis jau po kelių minučių toliau ramiai miega.

Bet jeigu vaikas ne tik neramiai miega, tačiau dar ir :

-kvėpuoja su ilgesnėmis pauzėmis;

-knarkia;

-prakaituoja, nors jam ne per karšta;

-be garso gaudo orą,

Reikėtų kuo skubiau parodyti jį gydytojui.