Panašu, kad už Sandrą ir Aurimą Stankevičius šiandien laimingesnių žmonių nėra. Padedant medikams, jie susilaukė sveikų dvynių, kurių gyvybei buvo iškilusi didžiulė grėsmė.
Neišnešiotos, bet sveikos
„Tai unikalus atvejis medicinoje, kai išgelbėtos dvi gyvybės”, – taip laimingą dvynių gimimą apibūdina Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovas docentas Vladas Gintautas.
Austėja ir Aurėja gimė šių metų pradžioje, sausio 7-ąją. Mergaitės gimė neišnešiotos, 33 savaičių. Laukti 40 savaičių nebebuvo galima. Grėsmė mergyčių gyvybei buvo iškilusi gerokai anksčiau.
„Esame laimingi, labai norėjome turėti vaikų, labai jų laukėme. Nesitikėjome dvynių, bet dabar labai džiaugiamės”, – kalbėjo jauna mama S.Stankevičienė.
Jos dukros ramios, daug miega. Supyksta tik išalkusios. Mama tvirtina, kad jas auginti nesunku. Aurimo tėvystės atostogos jau baigėsi. Sandra, Vytauto Didžiojo universiteto studentė, dabar yra akademinėse atostogose.
Psichologai tvirtina, kad niekada nesunku daryti tai, ką darai su meile. Jaunųjų tėvų meilė naujagimėms dvynukėms begalinė dar ir todėl, kad jų gimimas prilygsta stebuklui. Dėkingumas medikams – taip pat beribis.
Iš vieno kiaušinėlio
Toli gražu ne visi žino, kad dvyniai būna skirtingi, iš vieno ar dviejų kiaušinėlių. Ypač pavojinga, kai dvyniai turi bendrą kraujagyslinį dangalą. Vėliau iš jo vystosi placenta. Bendras kraujagyslinis dangalas susidaro dvyniams iš vieno kiaušinėlio. Iš skirtingų kiaušinėlių augantys dvyniai visada turi atskiras placentas ir vandenmaišius, todėl jiems pavojaus, būdingo tik daugiavaisiam nėštumui, būna mažiau.
Dvyniai iš vieno kiaušinėlio išsivysto trečdaliui natūraliai pastojusių moterų, kurioms vystosi daugiavaisis nėštumas. Maždaug viena iš trijų tokių dvynių porų visiškai atsiskiria per pirmąsias tris paras po apvaisinimo, o atsiskyrę turi atskirus dangalus: kraujagyslinį (chorioną) ir vandenmaišį (amnioną). Tokiems dvyniams nėštumas komplikuojasi retai, išlieka tik gana didelė priešlaikinio gimdymo tikimybė.
Kai kiaušialąstė visiškai suskyla, praėjus 4-8 dienoms nuo apvaisinimo, dvyniai auga atskiruose vandenmaišiuose, bet chorioninis dangalas, o vėliau ir placenta būna bendra. Tokių yra apie du trečdaliai.
Tampa kraujo vagimi
„Maždaug šeštadalis dvynių, kurie turi bendrą chorioną, o vėliau – ir bendrą placentą, suserga dvynių transfuzijos sindromu. Beveik visus tokius dvynius jungia kraujagyslinės jungtys, bet vienai iš 6-7 tokių dvynių porų arterijų ir venų jungtys placentoje tampa labai pavojingos: vienas dvynys vagia kraują iš kito”, – apie keistą, sudėtingą ir negirdėtą procesą aiškino docentas V.Gintautas.
Placentoje esant arterioveninių jungčių, vienas dvynių tampa donoru, atiduodančiu kraują, o kitas – recipientu, jį priimančiu. Blogai abiem. Donoras netenka kraujo, tampa anemiškas. Pro pastarojo inkstus prateka mažiau kraujo, todėl vaisius mažiau šlapinasi, katastrofiškai mažėja vaisiaus vandenų, kurių didžiąją dalį ir sudaro šlapimas.
Recipientas, atvirkščiai, turi per daug kraujo, jo inkstai gamina labai daug šlapimo, todėl šis dvynis laisvai plaukioja gausiuose vandenyse. Galop jo širdelė pervargsta nuo pernelyg didelio perpumpuojamo kraujo kiekio ir gresia žūtis. Anksti prasidėjęs negydytas transfuzijos sindromas neišvengiamai baigiasi abiejų dvynių žūtimi.
Toks sindromas per nėštumą išsivystė S.Stankevičienės dvynėms.
Grėsmė – kas dešimtai
Medicinos pažanga, kai diagnozuojamos nėščios moters įsčiose esančio vaisiaus ligos, verčia ir stebėtis, ir džiaugtis.
S.Stankevičienė į Kauno medicinos universiteto klinikas buvo paguldyta dėl skausmų pilvo apačioje 23 nėštumo savaitę. Skausmai greitai praėjo. Iš pradžių nieko blogo nebuvo įtarta, tačiau po kelių dienų atlikus dar vieną tyrimą ultragarsu pastebėta, kad dvyniai turi nevienodai vaisiaus vandenų.
„Vienas vaisius buvo suspaustas ir įspraustas į kampą, kitas plūduriavo tarsi ežere”, – pakomentavo docentas V.Gintautas.
Labai svarbu, kad dvynių transfuzijos sindromas būtų pastebėtas 15-26 nėštumo savaičių laikotarpiu. Nustačius, kad dvyniai turi bendrą chorioną, nėščiąją reikia nuolatos, kas dvi savaites, tirti ultragarsu, siekiant nustatyti, ar neatsirado dvynių transfuzijos sindromo požymių.
„Dvynių transfuzijos sindromas būdingas vienam iš 2,5-3 tūkst. gimdymų. Lietuvoje per metus gimdo apie 30 tūkst. moterų, taigi šis sindromas gali grėsti maždaug dešimčiai moterų. Deja, dažniausiai ši patologija nebūna diagnozuojama ir dvyniai žūsta įsčiose dėl „neaiškios” priežasties”, – apgailestavo docentas V.Gintautas.
Siuntė į Vokietiją
Efektyviausias dvynių transfuzijos sindromo gydymo būdas yra placentos arterioveninių jungčių prideginimas lazeriu, procesą kontroliuojant fetoskopu – aparatu, panašiu į laparoskopą. Tai sudėtinga procedūra, kuriai reikalinga brangi aparatūra ir įgudę specialistai.
Nustačius dvynių transfuzijos diagnozę, S.Stankevičienė nedelsiant buvo išsiųsta į Vokietiją, Hamburgo universitetinės ligoninės Perinatologijos centrą, kuriame patvirtinus Kauno medikų nustatytą diagnozę, placentos arterioveninės jungtys buvo pridegintos lazeriu.
Tai jau antroji moteris, kurią Kauno medikai išsiuntė gydyti į Hamburgą. Pirmoji moteris iš Lietuvos, kuriai 2008 m. gruodį sėkmingai atlikta placentos kraujagyslių jungčių prideginimo lazeriu operacija, buvo Lina Juškienė. Ši moteris, pramynusi kelius į Hamburgo universitetinę ligoninę, S. ir A.Stankevičių šeimai daug padėjo praktiniais patarimais.
Anot docento V.Gintauto, intervencinės procedūros moters įsčiose reikalauja didelio profesionalumo, įgyjamo žiniomis, gabumais ir patirtimi. Tai įmanoma tik didelėse šalyse, kur yra daug gyventojų, taigi ir pacienčių, kurioms reikalingas toks gydymas.
„Galbūt įkūrus tokį centrą, į kurį būtų siunčiamos gydyti moterys su dvynių transfuzijos sindromu ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių, galima būtų pradėti panašiai gydyti ir mūsų klinikoje”, – svarstė V.Gintautas.
Bet, anot docento, svarbiausia, kad Lietuvoje žinotų apie šią patologiją, ji būtų laiku diagnozuojama, o moterys informuojamos ir nukreipiamos atitinkamai gydyti.
Gydytis baigė Kaune
S.Stankevičienė Hamburge užtruko tik keletą dienų. Deja, grįžus iš Vokietijos bėdos nesibaigė.
Po placentos kraujagyslių prideginimo lazeriu reikia nuolatos, ne rečiau kaip kartą per savaitę tirti nėščiąją ultragarsu, įvertinti dvynių būklę, kraujotaką. Praėjus savaitei po procedūros buvo pastebėta, kad dvynių vandenų kiekis vėl nevienodas. Situacija vis blogėjo, atsirado grėsmingų abiejų dvynių kraujotakos sutrikimų.
„Tapo aišku, kad ne visos kraujagyslių jungtys placentoje buvo pastebėtos ir pridegintos. Dvynėms gimti buvo dar gerokai per anksti, o gimusios būtų neišgyvenusios. Teko griebtis kito, nors ir nelabai efektyvaus metodo: pilvo ir gimdos sieneles punktavę adata iš lėto nuleidome dvynio donoro vandenų. Kas keletą dienų procedūrą kartojome penkis kartus. Situaciją pavyko stabilizuoti. Suėjus 33 nėštumo savaitėms, kai buvo pasiekta sąlyginai pakankama dvynių branda, buvo atlikta Cezario pjūvio operacija”, – pasakojo gydytojas V.Gintautas.
Naujagimės gimė vienodo svorio, po 1780 gramų. S. ir A.Stankevičiai žino: jei ne docentas V.Gintautas, šiandien jie būtų labai nelaimingi.
Iš vieno kiaušinėlio
Kai dvyniai vystosi iš vieno kiaušinėlio, maždaug viena iš trijų tokių porų visiškai atsiskiria per pirmąsias tris dienas po apvaisinimo, o atsiskyrusi turi atskirus dangalus: kraujagyslinį (chorioną) ir vandenmaišį (amnioną). Tokiems dvyniams nėštumas komplikuojasi retai, išlieka tik gana didelė priešlaikinio gimdymo tikimybė.
Kai kiaušialąstė visiškai suskyla, praėjus 4-8 dienoms nuo apvaisinimo dvyniai auga atskiruose vandenmaišiuose, bet chorioninis dangalas, o vėliau ir placenta būna bendra. Tokių yra apie du trečdalius.
Labai retai atsiskyrimas įvyksta tik po devintos paros. Tada dvyniai dalijasi ne tik bendra placenta, bet ir gyvena viename vandenmaišyje. Jiems laisvai beplaukiojant vandenyse, labai dažnai jų virkštelės susipina, kraujotaka virkštelių kraujagyslėse nutrūksta ir abu žūsta. Tokių dvynių neleidžiama iki galo išnešioti ir gimdyti, o Cezario operacija atliekama kaip galima anksčiau.
Atsiskyrimo procesui vykstant po 12 parų, dvyniai būna ne tik bendrame vandenmaišyje, bet ir suaugę įvairiomis kūno dalimis. Tokie dvyniai dar vadinami Siamo dvyniais.
