Naktį ir dieną į kelnaites vis dar pasišlapina kas antras trejų metų vaikas, kas ketvirtas – ketverių. Pasitaiko, kad naktį lovoje nevalingai apsišlapina ir dar vyresni vaikai, net suaugę žmonės. Ar tai tragedija? Kada vaikui laikas sėsti ant puoduko?
Kai tėvai smerkia
Penkerių Lukas rytą išlipo iš lovos šlapiomis kelnaitėmis. Jo lova taip pat buvo šlapia. Luko mama, tai pamačiusi, pradėjo bartis.
„Vakar vakare vėl nenuėjai į tualetą? Tingėjai išlipti iš lovos naktį? Ką, bijojai? O nebijai, kad sliekai ir žuvys tavo lovoje apsigyvens?” – šaukė jauna moteris ir nė nepažvelgė į savo sūnų, kurio akys prisipildė ašarų, skruostai išraudo.
Medikai tvirtina, kad naktinis vaikų šlapinimasis yra jei ne liga, tai vystymosi sutrikimas. Labai blogai elgiasi tie tėvai, kurie to nesupranta, naktį į lovą besišlapinančius vaikus smerkia, užuot jiems padėję. Naktinis šlapinimasis jau savaime sukelia psichologinių išgyvenimų, o juos dar stiprina tėvų priekaištai.
„Susidūrus su vaikų naktinio šlapinimosi problema, kurią lydi kasdienis patalynės ir čiužinio skalbimas bei džiovinimas, ir jai nesibaigiant, tėvus dažnai apima neviltis. Ne mažiau kenčia ir vaikai: sužinoję, kad jų bendraamžiai to nedaro, gali nusiminti, išsigąsti, užsisklęsti savyje”, – perspėja psichologė Gintarė Dailydė.
Vaikui palengvėja, kai sužino, kad čia nėra jo kaltės, o už tai atsakingi organizmo ypatumai. Bėda gali būti paveldima.
Juokas ir kosulys
Dieninis ar naktinis šlapinimasis į kelnaites ar lovą laikomas natūraliu, kol vaikui sukanka 3–4 metai. Jei nevalingai šlapinasi penkiametis vaikas, tėvai turėtų susirūpinti. Sulaukus tokio amžiaus šlapimo nelaikymas jau traktuojamas kaip sutrikimas ir vadinamas enureze.
Į kelnaites vaikas gali šlapintis ir dieną, ir naktį – pagal tai enurezė vadinama dienine arba naktine. Viena iš dieninės enurezės formų yra juoko enurezė. Ji pasireiškia tuo, kad vaikas šiek tiek pasišlapina ar visiškai nusišlapina, kai stipriai juokiasi, kosti.
„Ši enurezės forma paprastai praeina su amžiumi iki brendimo. Atliekant medicininius tyrimus gydytojai fiziologinių pakitimų neranda. Tai siejama su dubens apatinių raumenų silpnumu”, – komentuoja mokslų daktaras Julius Neverauskas.
Enurezė gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė enurezė – kai vaikas nuo gimimo be ilgesnės pertraukos šlapinasi naktimis į lovą. Tai daro ir sulaukęs penkerių. Pirminė enurezė pasitaiko dažniausiai. Antrinė enurezė – vaikas buvo nustojęs šlapintis į lovą, o po pusmečio ar metų pertraukos šlapimo vėl pradėjo nelaikyti.
Kada reikia gydyti?
Medikai nesutaria, kada reikia pradėti gydyti enurezę. Dominuoja nuomonė, kad neverta skaičiuoti, kiek kartų per parą vaikas pasišlapina nevalingai. Gydyti reikia tuomet, kai pačiam vaikui tai tampa problema.
„Nėra protinga nuovokiam, susirūpinusiam trejų ar ketverių vaikui sakyti, kad į pasišlapinimą nereikia kreipti dėmesio. Tėvai turi žinoti, kad dėl to gali išsivystyti nevisavertiškumo kompleksas, nenoras bendrauti, atsiranda nuolatinė baimė apsišlapinti kitiems matant. Dažnai vaikai blogai miega arba bijodami vėl apsišlapinti stengiasi nemiegoti”, – dėsto argumentus psichologė G.Dailydė.
Vaikai dažnai tyčiojasi iš tų, kurie yra silpnesni. Dėl to pastarieji pradeda vengti situacijų, kuriose yra bent mažiausia tikimybė apsijuokti. Norint išvengti psichologinių problemų, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kai vaikui sueina 3–4 metai.
Procesą valdo hormonas
Kokios priežastys lemia, kad vaikai šlapinasi nevalingai? Argi tai liga, o gal – kitų ligų padarinys?
„Gali būti kalta šlapimo takų infekcija, stuburo smegenų patologija, įgimtos ir paveldimos inkstų ligos, diabetas, epilepsija, miego sutrikimai. Rečiau pasitaikančios enurezės priežastys yra fizinės šlapimo takų anomalijos, vidurių užkietėjimas, hiperaktyvumas, kofeino ar alkoholio vartojimas”, – vardija gydytojas psichoterapeutas J.Neverauskas.
Jei tyrimai nepatvirtina nė vienos šių ligų, priežastis gali būti nepakankamai susiformavęs šlapinimosi refleksas. Normaliu atveju nuo naktinio šlapinimosi apsaugo dvi fiziologinės funkcijos. Pirmoji yra antidiuretinis hormonas, sulėtinantis šlapimo susidarymą naktį. Dėl to šlapimo pūslė nepersipildo iki ryto. Naujausi tyrimai rodo, kad antidiuretinio hormono gamybos bioritmas dėl centrinės nervų sistemos nesubrendimo yra sutrikęs apie 80–90 proc. vaikų, sergančių naktine enureze.
Antroji funkcija – tai galėjimas atsibusti, kai šlapimo pūslė prisipildo. Ankstyvame amžiuje už šlapinimosi refleksą atsakingos nugaros smegenys. Prisipildžius šlapimo pūslei, siunčiamas signalas nervų sistemai, o ši atpalaiduoja šlapimo pūslės rauką ir vaikas nevalingai pasišlapina.
Jei miegas labai gilus
Vaikui augant, už šlapinimosi refleksą tampa atsakingi nervų centrai smegenų kamiene ir smegenų žievėje. Nuo to laiko žmogus pats ima kontroliuoti šlapinimąsi. Naktį užsipildžiusi šlapimo pūslė siunčia signalą į smegenis, žmogus pabunda ir nueina į tualetą.
Enurezė pasireiškia, kai komunikacija tarp šlapimo pūslės ir nervų sistemos sutrinka dėl nervų sistemos nebrandumo. Smegenys negauna impulso pabusti arba impulsas yra labai silpnas. Vaikai paprastai išauga šlapinimosi problemą, kai gerai veikia viena arba abi šios fiziologinės funkcijos. Kada ir kaip jos vystosi, priklauso nuo paveldėjimo.
Vaikas naktį pasišlapinti gali ir tada, jeigu labai giliai miega ir dėl slopinimo nejaučia apie šlapimo pūslės prisipildymą informuojančių nervinių signalų į smegenis.
Dažna dieninės enurezės priežastis būna maža funkcinė šlapimo pūslės talpa, kuri prisipildo labai greitai ir smegenys staiga gauna informaciją apie norą šlapintis. Tačiau šlapimo pūslė jau negali išlaikyti šlapimo tūrio ir vaikas apsišlapina nespėjęs nubėgti iki tualeto.
Mokslininkai neatmeta ir emocinių bei elgesio problemų. Dėl traumuojančių psichologinių veiksnių, dažniausiai – patiriamo streso, enurezės epizodai gali padažnėti. Vaikui stresą gali kelti įvairūs įvykiai jo gyvenime. Pavyzdžiui, persikraustymas gyventi ir mokytis į kitą vietą, patyčios mokykloje, artimo žmogaus mirtis, tėvų skyrybos.
Vaikui, kuris jau buvo pasveikęs nuo enurezės, išgyvenamas intensyvus stresas gali tapti antrinės enurezės priežastimi.
Patarimai tėvams
Labai svarbu vaikui paaiškinti, kad šlapinimasis į kelnaites yra laikinas sutrikimas ir jis kamuoja daug vaikų.
Jokiu būdu vaiko nebarkite ir nebauskite. Tai padės sumažinti emocines problemas ir pagerins vaiko vidinę savijautą.
Dvi valandas prieš miegą vaikui neduokite gerti daug skysčių.
Prieš einant miegoti paraginkite nueiti į tualetą.
Paskatinkite vaiką rečiau šlapintis dieną, pakentėti ir taip treniruoti šlapimo pūslę, kad ji galėtų išlaikyti didesnį šlapimo tūrį.
Su mažyliu sudarykite jo šlapinimosi kalendorių. Jis padeda ir vaikui, ir medikams. Jeigu vaikas ryte atsikelia neprišlapinęs lovos, tegu piešia besišypsantį veidelį arba saulutę. Jei atsikelia šlapias, tegu piešia liūdną veidelį, debesėlį su lietumi. Stebint kalendorių gerai matyti pagerėjimai, vaikas įgyja daugiau pasitikėjimo. Kalendorius skatina vaiką domėtis savo problema ir įsitraukti į gydymą.
Kadangi naktinis šlapimo nelaikymas gali atsirasti ar pablogėti dėl išgyvenamo streso, svarbu užtikrinti vaiko ramybę.
Būtina laikytis poilsio režimo: eiti miegoti apie 21 val., nepervargti dieną.
Naktį žadinti miegantį vaiką nepatartina dėl kelių priežasčių. Pirma, vaikui neleidžiama išsimiegoti. Pažadintas jis gali nesiorientuoti, išsigąsti, sutrikti. Antra, naktinis žadinimas trukdo susiformuoti normaliam šlapinimosi refleksui, nes tokiu būdu tik išsaugome sausą lovą, bet problema išlieka.
Enurezė ir sauskelnės
Pačios sauskelnės enurezės tiesiogiai neskatina. Svarbu žinoti, ar vaikas jaučia, kai prisišlapina į sauskelnes.
Jeigu šlapinimasis į sauskelnes nesukelia jokios reakcijos, tai trukdo normaliam šlapinimosi refleksui susiformuoti ir skatina enurezę. Tokiu atveju reikia nedėti sauskelnių ir leisti vaikui pajusti diskomfortą. Jį pajutęs vaikas užfiksuoja, kad prisipildžius pūslei reikia prašytis ant puoduko.
Jeigu vaikas jaučia, kad prisišlapino, ir prašosi į tualetą, vadinasi, šlapinimosi refleksui formuotis sauskelnės netrukdo.
Kada sėsti ant puoduko
Patartina vaiką mokyti prašytis ant puoduko kuo anksčiau. Galima pradėti nuo metukų. Paprastai vaikai sėdi ant puoduko sulaukę 1,5–2 metų.
Jei pratinimą prie puoduko vaikas priima agresyviai, palaukite, kol jis emociškai tam bus pasiruošęs.
Specialistai sutaria, kad nėra normalu, jeigu 2,5–3 metų vaikas vis dar nešioja sauskelnes.
Enurezės gydymas
Enurezė gali būti gydoma vaistais ir šlapinimosi sulaikymo refleksą ugdančiais treniruokliais. Kai kuriems vaikams vaistai gali sukelti šalutinį poveikį, o nutraukus gydymą enurezės simptomai atsinaujina. Vienas iš sėkmingų metodų, naudojamų gydant enurezę, yra garso signalus skleidžiantys šlapinimosi sulaikymo treniruokliai – drėgmės aliarmai. Jie skirti vaiko šlapinimosi refleksui suformuoti.
Statistika
Naktį arba dieną į kelnaites pasišlapina 82 proc. dvejų metų,
49 proc. – trejų,
26 proc. – ketverių metų vaikų.
Sulaukę ketverių metų jau 74 proc. vaikų nebesišlapina į kelnaites, tačiau vis tiek šis skaičius yra gana didelis.
Sulaukus penkerių, pirminė enurezė nustatoma apie 15–20 proc. vaikų.
Tarp septynmečių pirmine enureze serga 10 proc. vaikų.
Enureze serga 0,5–2 proc. jaunuolių nuo 15 metų ir suaugusiųjų.
