Vis daugiau gyventojų suserga bjauria liga – echinokokoze. Siekiant jos išvengti, reikia ne tik laikytis asmens higienos, bet ir neleisti mylimiems gyvūnams laižyti veido, lėkščių, iš kurių valgome.
Pasiūlė Rygos gydytojai
„Čia, Lietuvoje, sukaupta daugiau praktikos gydant tokius ligonius kaip mūsų sūnus. Rygos gydytojai mums patarė kreiptis būtent į Kauno medicinos universiteto klinikas”, – jau praėjus operacijos baimei priežastį, kodėl latviai atvyko gydytis į Kauną, atskleidė Ingrida Bitenieks.
Jos vyras Juris pridūrė: „Planeta nedidelė, gyvename kaimyninėse šalyse.”
Ingridos ir Jurio sūnus Krišas susirgo prieš trejus metus. Aukštas, gražus, iš mamos paveldėtomis didelėmis rudomis akimis vaikinas ėmė vis dažniau jausti diskomfortą pilve. Jį mausdavo, nesmarkiai skaudėdavo. Tėvai vedė sūnų pas įvairių specializacijų gydytojus, bet niekas nerado nei ligos, nei jos priežasties.
Diagnozė – echinokokozė trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Tai liga, kurią sukėlė plokščiųjų kirmėlių genties žmogaus ir gyvūnų parazitas echinokokas. Žmogus juo užsikrečia nuo gyvūnų. Echinokoko kiaušinėliai į žmogaus organizmą gali patekti, paglosčius šunį ar katę, ant kurių kailio jų yra, arba gyvūnui lyžtelėjus žmogaus ranką, nes kiaušinėlių gali būti ant liežuvio, suvalgius kiaušinėliais užkrėsto maisto.
Krišas Biteniekas dėl savo ligos gėdijasi, tarsi būtų labai nevalyvas. Kaip ir nuo ko jis užsikrėtė – neaišku.
„Į jokias Pietų šalis sūnus nebuvo išvykęs. Galbūt užsikrėtė laipiodamas uolomis?” – svarsto I.Biteniekas.
Jos sūnus Krišas jau šešeri metai užsiima šiuo sportu. Rygos universitete vaikinas studijuoja biologiją. Paradoksalu, kad susirgo būtent tokia liga.
Operavo 6,5 valandos
Echinokokoze susergama, kai virškinamajame trakte iš kiaušinėlių išsilaisvinusios lervutės prasiskverbia į kraujagysles ir išnešiojamos po visą organizmą.
„Didesnioji lervučių dalis nusėda kepenyse, kita dalis nukeliauja į plaučius, bronchus ir kitus organus, net galvos smegenis. Aplink nusėdusią lervutę pradeda formuotis cista, kuri auga ir spaudžia vidaus organus. Per vėlai diagnozuotos ligos gydymas gali būti labai sudėtingas”, – paaiškino Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė docentė Auksė Mickienė.
Pats efektyviausias echinokokozės gydymo būdas – operacinis, kai cista pašalinama iš organo. Rygietį K.Bitenieką operavo chirurgas Juozas Pundzius, Kauno medicinos universiteto klinikų generalinis direktorius. Operacija tęsėsi šešias su puse valandos.
„Reikėjo pašalinti ne tik cistą, bet ir visą dešiniąją kepenų skiltį. Nuo parazitų ji buvo suragėjusi, dešiniojoje kepenų vartų venos šakoje buvo trombas. Kepenų arterija, pro kurią prateka 10 proc. kraujo, taip pat buvo užsikimšusi”, – aiškino profesorius J.Pundzius.
Taip įsisenėjusios echinokokozės vaistais išgydyti nebeįmanoma, nors ankstyvesnėse stadijose medikamentinė terapija gali būti taikoma. Beje, liga yra klastinga, ilgai nerodo jokių simptomų. profilaktikos tikslais ją galima atlikti tiriant ultragarsu.
Panaši į vėžį
Kepenyse yra daug kraujagyslių, todėl operuojant šį organą retai kada išvengiama nukraujavimo ir kraujo perpylimo ligoniui. Chirurgai džiaugiasi, kad jų pacientui iš Rygos to pavyko išvengti, nors jo sveikatos būklė buvo labai sunki. K.Biteniekas sirgo alveoline echinokokoze – ligos forma, kurios vystymasis primena vėžinį procesą.
Profesorius J.Pundzius pasakojo, kad jo operuotas pacientas dar ilgai turės gerti vaistus. „Echinokokas gali turėti satelitų. Jie naikinami specifiškai veikiančiais chemopreparatais. Vaistų poveikis bus kontroliuojamas rentgeno tyrimais”, – paaiškino J.Pundzius.
Buvęs ligonis pasveiko
Prieš dvejus metus Kauno medicinos universiteto klinikose dėl echinokokozės operuotas panevėžietis Dalius Kriaučiūnas šiandien jaučiasi puikiai. O tada 31 metų vyrui buvo nustatytas tik 30 proc. darbingumo lygis. Pusę metų nesėkmingai gydytas Vilniuje, sparčiai pradėjo sveikti po Kaune jam atliktos labai sudėtingos operacijos, kai buvo pašalinta dalis kepenų, o iš likusios – daugybė parazitų.
Liga D.Kriaučiūnui pasireiškė staiga ir neįprastai.
„Vieną rytą atsibudęs pamačiau, kad esu geltonas kaip citrina”, – tada pasakojo vyras.
Medikai svarstė: gal kepenys plyšusios? Vyras prieš mėnesį buvo susitrenkęs šoną. Kai ši diagnozė nepasitvirtino, panevėžiečiai gydytojai išsiuntė savo pacientą į Vilniaus Santariškių universitetinę ligoninę. Ten atlikus tyrimus buvo diagnozuota echinokokozė. Cista buvo peraugusi pagrindinius jo kepenų vartus. Dėl to organizme kaupėsi tulžies skystis. Ligoniui buvo paskirtas gydymas vaistais. Tačiau jie nepadėjo. D.Kriaučiūnas atvyko į Kauną, kur buvo nedelsiant operuotas.
„Tai buvo labai sudėtinga operacija. Sunkesnė nei kepenų persodinimas. Echinokokai buvo įsiveisę centrinėje kepenų dalyje, išplitę į latakus su dvylikapiršte žarna”, – labai sunkų ligonį prisimena profesorius P.Pundzius.
Šiandien jis džiaugiasi, kad buvęs jo pacientas gyvas ir jaučiasi gerai. Echinokokozė pastaruoju metu mūsų šalyje diagnozuojama vis dažniau.
Kas yra echinokokai
Echinokokai yra 2–7 mm ilgio kirmelytės, gyvenančios šunų, lapių, vilkų ir kitų plėšrūnų plonajame žarnyne. Kas 25–40 dienų nuo kirmėlės atitrūksta ir su išmatomis pasišalina subrendę nareliai, vadinami proglotidais, pilni kiaušinėlių. Jie yra atsparūs aplinkos veiksniams ir ilgai išlieka gyvybingi. Tarpiniais jų šeimininkais gali būti įvairūs žolėdžiai, galvijai, žmogus ir graužikai. Žmogui prarijus echinokoko kiaušinėlį, jo apvalkalėlis ištirpsta. Taip lerva išsilaisvina, prasiskverbusi į žarnos sienelę patenka į kraujo apytakos ratą ir nunešama dažniausiai į kepenis, rečiau plaučius, blužnį, inkstus ar kitus organus. Per 12–24 valandas tampa lervomis, kurios įvairiuose organuose suformuoja echinokokines cistas. Vieni echinokokai sudaro pavienes cistas, kiti – daugybines, sukibusias viena su kita, vadinamas alveolinėmis. Cistos iš lėto auga, jose daugėja antrinių pūslyčių su protoskoleksais – parazitų galvutėmis. Echinokokų kiaušinėliais užsikrėtęs žmogus suserga echinokokoze.
Užsikrėtimo šaltiniai
Echinokokoze užsikrečiama prarijus echinokokų kiaušinėlius. Jų gali būti ant šuns ar kito gyvūno kailio, kurį paglosčius kiaušinėlių gali prilipti prie rankų Gali būti ir ant gyvūno liežuvio. Lyžtelėjęs žmogaus ranką gyvūnas gali palikti ant jos kiaušinėlių. Tikimybė užsikrėsti yra ir nuo sumedžiotų laukinių gyvūnų, lupant jų kailį. Ligos sukėlėjai per užterštas rankas, įrankius patenka ant namų apyvokos daiktų, maisto produktų. Susirgti šia liga galima suvalgius šunų ar laukinių gyvūnų išmatomis užterštų daržovių, vaisių, uogų. Ligos sukėlėjai ant maisto produktų, kitų paviršių patenka su dulkėmis, juos gali pernešti vabzdžiai, musės, paukščiai, tarakonai. Atvirų telkinių vanduo taip pat gali būti užterštas gyvūnų išmatomis. Vaikai gali užsikrėsti žaisdami kieme, smėlio dėžėse, kur dažnai užklysta valkataujantys šunys ar katės.
Simptomai
Echinokokozė specifinių simptomų neturi. Cistos auga labai lėtai. Laikui bėgant ligonį pradeda varginti bendras silpnumas, apetito stoka, krenta svoris, pykinima, prakaituojama. Didėdama cista gali sukelti sunkumo ar spaudimo jausmą po dešiniuoju šonkaulių lanku, retkarčiais – skausmo priepuolius. Gali užspausti tulžies latakus ir išsivysto gelta. Jeigu cistos auga plaučiuose, ligonius vargina skausmas krūtinėje, neaukšta temperatūra, kosulys, atkosėjimas su krauju. Kartais cistų ląstelės atsidalija ir patekusios į kraujo apytakos ratą nunešamos į kitus organus bei audinius, sukelia metastazes. Toks infiltruojantis ir metastazuojantis augimas labai panašus į piktybinio auglio.
Apsaugos priemonės
Būtina laikytis asmens higienos. Dirbant įvairius lauko darbus, nulupus gyvūnų kailį, pažaidus ar paglosčius šunį reikia gerai nusiplauti rankas.
Negalima leisti šunims laižyti veido, lėkščių.
Nevalgyti neplautų daržovių, vaisių, uogų.
Saugoti maisto produktus nuo dulkių, musių, tarakonų.
Negerti, nenaudoti maistui vandens iš atvirų vandens telkinių.
Nešerti gyvūnų termiškai neapdorotais gyvūnų organais, tikrinti naminių gyvulių skerdieną ir saugiai pašalinti infekuotų gyvulių vidaus organus
