– TUK TUK.
-Kas ten?
– Gripas.
Vėl krintant spalvotiems medžių lapams, deja, ateina ir darganos. Romantiškus pasimatymus pradeda trukdyti dar vienas palydovas – gripas. Virusas, apie kurį tiek daug kalbama, panikuojama kai išgirstamos paslaptingos raidžių ir skaičių kombinacijos, reiškiančios naują jo atmainą, ir vis dar diskutuojama, skiepytis verta ar ne, o gal net pavojinga. Taigi TUK TUK. Kas ten? Gripas. Susipažinkim.
Gripas priklauso Influenzavirus genčiai ir skiriami trys virusai: Influenzavirus A, B ir C. Influenzavirus A – tai žmonių, gyvūnų, paukščių gripo A virusai. B – žmonių gripo virusai, o influenzavirus C – žmonių ir kiaulių.
Taip kaip medicininės kortelės ligoninėje sudėliojamos tam tikra tvarka, taip ir gripo virusų klasifikacijai turi įtakos tiek viruso tipas, šeimininkas, iš kurio išskirtas, geografinė vieta bei metai, kada tai įvyko. Tačiau jei klasifikuojama taip elementariai, tuomet iš kur gimsta tie kraupiai skambantys pavadinimai kaip H1N1? Pasirodo, apibūdinant A gripo tipą, nurodomi H ir N variantai – raidės keliančios sąmyšį pasaulyje, nors H – paslaptingai šifruoja tik hemagliutinino pavadinimą , o N – neuraminidazę.Pirmasis – yra gripo viruso baltymas, kuriuo virusai prisijungia prie lastelių. Hemagliutininai turi apsauginių savybių ir agliutinuoja eritrocitus. Neuraminidazė yra svarbi virusui išeinant iš užkrėstos ląstelės. Taip pat – prisitvirtinant prie kvėpavimo takų ląstelių, nes suardo jas gaubiantį gleivių sluoksnį. Šie H ir N antigenai labai greitai kinta.
Jei manėte, kad pokemonai gali greitai transformuotis – klydote. Gripo virusai mutuoja dar greičiau. Šiuometu žinomos dvi kintamumo formos. Antigenų „šiftas“ ir antigenų „dreifas“. Šiftas yra RNR rekombinacijos rezultatas. Kaip moterys kartais nusikerpa plaukus, prisiaugina juos, įsisega naujų sruogų, taip ir virusas pasikeičia, kas 8 – 12 metų. Pasikeičia šiek tiek H ir N tipai. Tuomet naujieji virusai sukelia pasikartojančias epidemijas ir pandemijas. Antigenų „dreifas“ – taškinės mutacijos, įvykusios genuose, koduojančiuose H ir N. Tai mažesni pakitimai nei kad šiftai ir atsiranda kas 1-3 metus. Visi šie pokyčiai ir lemia tai, kad naująją virusų kariauną reikia stengtis įveikti manevruojant vis kitaip. Senosios vakcinos tampa nebeveiksmingos ir mokslininkai kuria vis naujas, atsižvelgdami į numatomus galimus viruso pokyčius.
Tokie greiti pokyčiai sukelia daug rūpesčių gaminant vakcinas. Viena iš jų – inaktyvintos vakcinos iš cirkuliuojančių A ir B gripo viruso tipų, kurios nesukelia vietinio imuniteto prieš VISUS viruso tipus. Kita rūšis – subvirioninės vakcinos, kurios gaminamos iš paviršinių protekcinių gripo virusų antigenų (minėtų H ir N). Šios vakcinos saugo apie 70% imunizuotų žmonių 1-3 metus. T.y. tiek laiko, kol neįvyksta dreifas. Dar viena svarbi vakcinų rūšis – gyvosios atenuotos gripo vakcinos, kurios gaminamos iš nevirulentiškų gripo viruso tipų. Šios vakcinos sukelia vietinį imunitetą.
Kartais pasigirsta prieštaringų nuomonių apie vakcinas ir kyla dviprasmiška diskusija. Tačiau gydytojų infektologų draugija rekomenduoja skiepytis nuo gripo. Ypač tai aktualu rizikos grupėms: pagyvenę, sergantys plaučių, širdies ligomis asmenys bei nėščios moterys. Šioms beje, reikėtų nebijoti neigiamų pasekmių kūdikiui, nes moksliniais tyrimais pagrįsta, kad moterys, kurios nėštumo metu pasiskiepijo nuo gripo, sirgo juo mažiau, komplikacijų dažnis buvo labai mažas. Taigi dabar jau pats metas SKIEPYTIS nuo gripo. Prognozuojama kad šiemet mus aplankys trys gripo rūšys: Influenza A (H1N1) virusas, Influenza A (H3N2) viruses, and influenza B viruses. O vakcina Jus ir gali apsaugoti nuo an A/California/7/2009 (H1N1)pdm09-like viruso, A(H3N2) viruso ir B/Massachusetts/2/2012-like virus.
Šaltiniai:
- A.Pavilionis ir kt. „Medicinos mikrobiologijos pagrindai“
- Prevention and control of influenza with vaccines: recommendations of the Advisory Committee on Immunization Practices
Straipsnio autorė: Aistė Mikalauskaitė (LSMU medicinos studentė)
