„Kai žinomas širdies chirurgas profesorius Vytautas Sirvydis daugiau nei prieš 15 metų iš tribūnos pasakė, kad kardiochirurgijos skyriai turi atsirasti ir Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje, salėje nuvilnijo juokas”, – prisimena kardiochirurgas Gediminas Kundrotas. Būtent jis dalinai ir įgyvendino šią profesoriaus idėją, 1993 metais palikęs darbą Santariškių klinikose ir atvykęs į Klaipėdą.
Jūrininkų ligoninės Širdies chirurgijos skyriui G. Kundrotas vadovauja nuo pat šio skyriaus ištakų.
Dar dirbdamas Santariškėse kardiochirurgas pirmą Jūrininkų ligoninės vadovo Jono Sąlygos prašymą atvykti ir kurti skyrių uostamiestyje įvertino skeptiškai.
„Pagalvojau, kad jis nelabai supranta, apie ką šneka. Bet kai jis atvyko antrą kartą su konkrečiu klausimu – kokią įrangą už turimus pinigus pirkti, į daktarą Sąlygą pradėjau žiūrėti rimtai”, – su šypsena prisimena G. Kundrotas.
1993 metais jis visgi atvyko į Klaipėdą, ir to nesigaili: „Mano situacija – kiekvieno specialisto žydra svajonė. Nuo 1994 metų vystome šią sritį kaip norime, kaip reikia. Esame laisvi kūrėjai. Žmogus turi būti ten, kur yra reikalingas.”
Apie metus laiko kūrė skyrių, būrė komandą ir 1994 metų gegužės 31 dieną padarė pirmąją širdies operaciją.
Per 15 metų, sako jis, buvo įvairių trukdžių, ne taip paprastai viskas klojosi, tačiau šiandien skyriuje jau laukiami visi, kuriems tik reikia širdies operacijos.
„Didysis tikslas, kurį kėlėme prieš 15 metų, įgyvendintas. Tačiau nemiegame ant laurų – toliau siekiame tobulėti”, – pasakoja G. Kundrotas.
Pacientai – iš visos Lietuvos
Jūrininkų ligoninės Širdies chirurgijos skyrių žino ne tik Klaipėdos krašto gyventojai. Operuotis širdies į šį skyrių atvyksta pacientų ir iš tolimesnių Respublikos miestų.
„Mes galime vykti operuotis į Vilnių ar Kauną, tačiau mieliau renkamės Klaipėdą, nes šiame skyriuje jautiesi kaip namie”, – žurnalistei sakė 68 metų šiaulietis Zigmantas Vilda, kuriam tame skyriuje buvo atlikta šuntavimo operacija. Jis penkių pažįstamų vardu prašė būtinai parašyti, koks nuostabus kolektyvas ten dirba.
„Stengiamės dirbti, ir tiek, neatsilikti nuo šiandienos, – nesididžiuoja G. Kundrotas. – Į pacientą reikia žiūrėti ne kaip į ligą, o kaip į asmenybę: ne širdies vožtuvas guli lovoje, o Petraitis. Tai žmonėms patinka. Bet politika, deja, verčia daryti kitaip. Blogai, kad pacientas turi pirktis vaistus, kad jam negalima atlikti visų reikalingų tyrimų, o tik tuos, kurie priklauso pagal diagnozę. Bet pacientui nesvarbu diagnozė – jis nori jaustis gerai.”
Tendencijos keičiasi
Šiemet 24 lovų Širdies chirurgijos skyriuje jau atlikta per 110 operacijų. G. Kundrotas prognozuoja kad per visus metus gali būti pasiektas rekordas. Praėjusiais metais atlikta 389, 2007-aisiais – 381, 2006 metais – 414 operacijų.
Dažniausia kardiochirurgų atliekama operacija – šuntavimas, t. y. širdies kraujotakos atkūrimas. Tačiau įsivyrauja kita tendencija – šių operacijų mažėja, o vis daugiau atliekama širdies vožtuvų protezavimo ar korekcijos, kairiojo skilvelio korekcijos, kombinuotų operacijų.
„Kardiologija eina į priekį. Invaziniai kardiologai daugiau padaro to, ką anksčiau darydavome mes, todėl pas mus ligoniai patenka vėliau ir sudėtingesni”, – pasakojo G. Kundrotas.
Kita ryški tendencija – vis mažiau dedama vožtuvų protezų, daugiau atliekama jų korekcijų.
Sudėtingiausios ir rizikingiausios – krūtinės aortos operacijos. Praėjusią savaitę atvežus „ekstrinį” ligonį, kardiochirurgams jo gyvybę teko gelbėti nuo vidurnakčio iki 8 valandos.
Būti pasiruošus bet kuriuo paros metu gelbėti žmogaus gyvybę – širdies chirurgų kasdienybė. Nes į skyrių patenka labai sunkūs, reanimuojami ligoniai. Operacijos užtrunka 2-5 valandas, kartais ilgiau.
