Ditel

Psichologai: krizė nebūtinai smukdo žmones

Ekonominė krizė, įmonių bankrotai, augančios kainos, mažėjantys atlyginimai ir kasdien girdimos vis piktesnės žinios apie laukiantį sunkmetį neigiamai veikia žmones. Visgi psichologai tikina, kad ši krizė – išgyvenama būsena. Po jos galima tikėtis ekonominio ir net psichologinio visuomenės pakilimo, susitelkimo ir jėgų atsinaujinimo.

Psichologas Raimundas Alekna, kalbėdamas apie psichologinį finansinės krizės poveikį žmogui, tikino, kad ši krizė veikia kaip ir kiekvienas praradimas. „Blogai veikia, žmonės liūdi, pyksta, o po to susitaiko”, – paprastai krizės mechanizmą paaiškino R. Alekna.

Paradoksalu, bet krizės akivaizdoje savižudybių mažėja. „Praktika rodo, kad savižudybių skaičius išauga ekonomikai kylant, o jai leidžiantis žmonės kaip tik stengiasi išgyventi”, – pasakojo psichologas.

Auganti ekonomika skatina lūkesčius, visuomenei lieka vis daugiau laiko ir pinigų, nebereikia galvoti, kaip išgyventi, pradedama dairytis aplink ir štai tada atsėlina depresija. „Žmonės pamato, kad kiti gyvena geriau, turi daugiau, todėl žudosi. Sunkmečio laikotarpiu nelieka laiko dairytis, mąstyti – reikia išgyventi, todėl prieš save ranka keliama rečiau”, – remdamasis užsienio valstybių tyrimais pasakojo R. Alekna.

Anot jo, kartais atsėlinus krizei visuomenė ima elgtis iracionaliai. „Štai net ekonominės krizės akivaizdoje puolama pirkti brangių daiktų, išlaidauti. Kartais žmonės gyvena iliuzijų pasaulyje, bando nusipirkti ateitį, neįvertina savo galimybių”, – svarstė psichologas.

Ekonomines krizes dažnai lydi masiniai darbuotojų atleidimai. Psichologas tikina, kad darbo netekimas beveik visus veikia vienodai.

„Kiekvienas reaguoja vienodai, tik elgiasi skirtingai. Iš pradžių būna šokas, vėliau imama pykti ir ieškoti kaltų, o po to susitaikoma. Tiesa, vieni įstringa gedėjimo stadijoje ir neieško išeičių, kiti greitai randa naują darbą ir lengviau išgyvena šį sunkų periodą”, – atskleidė R. Alekna. Jis įsitikinęs, kad psichologiškai galima iš anksto pasiruošti krizei ir atleidimams, tiesiog nereikia žmonėms meluoti, gražinti realybės.

Psichologas Gediminas Navaitis sakė, kad ekonominė krizė skirtingas visuomenės grupes paveikia nevienodai. „Darbdaviai reaguoja vienaip, samdomi darbuotojai kitaip, o štai pensininkai, kurie visiškai priklausomi nuo valdžios sprendimų, privalo prisitaikyti”, – svarstė psichologas. Anot jo, darbdaviai jaučia psichologinę atsakomybę už savo verslą, darbuotojus. Kuo didesni pinigai „įsukti” į verslą, tuo sunkiau, jei kyla pavojus juos prarasti.

„Paprasti žmonės gali išbristi iš krizės, jei aktyviai veikia, laukimas. Dvejojimas – negerai. Net pasveikti galima kur kas greičiau, jei kažką darai, o ne tik lauki, kol pradės veikti vaistai”, – pasakojo G. Navaitis. Darbo praradimas – sunkus išbandymas kiekvienam žmogui. „Darbo netekimas siejasi su gyvenimo prasmės netekimu. Net turėdami pinigų, bedarbiai jaučiasi nekaip”, – konstatavo G. Navaitis.

Anot psichologo, būna, kad per krizę visuomenė sustingsta. „Suaugę žmonės elgiasi tarsi vaikai, užsimeta antklodę ant galvos ir galvoja, kad baubas išnyko. Krizės neigimas, kalbos, jog viskas gerai – bandymas pasislėpti”, – vaizdžiai pasakojo psichologas.

Tiesa, kartais krizes mes linkę suabsoliutinti. „Buvo ir blogesnių laikų, prisiminkime „perestroiką”, infliaciją, bankų griūtis. Viską išgyvenome, todėl ir dabar išlaviruosime”, – optimistiškai kalbėjo G. Navaitis. Anot jo, krizė visada parodo bent kelis sprendimo būdus, o ir savižudybių mažėja, visuomenė susitelkia. „Reikia tikėtis, kad nerimas dėl ateities suvienys visuomenę, tokių užuomazgų jau matau”, – kalbėjo psichikos sveikatos specialistas.



TAIP PAT SKAITYKITE