REXSAN

Pagarba gydytojui: kyšiui voko nebereikia

Šiandien Kauno rotušėje rinksis Kauno apskrities gydytojai paminėti Tarptautinę medikų dieną. Ar jie šventiškai nusiteikę? Apie tai interviu su Lietuvos gydytojų sąjungos Kauno filialo pirmininke Virginija Lukšiene.

– Ar jaučiate šventę širdyje?

– Ir taip, ir ne. Tačiau švenčių reikia.

– Ar nuotaikos netemdo tai, kad pastaruoju metu taip sumenkęs garbingiausios profesijos – gydytojų – autoritetas?

– Nepasakyčiau, kad sumenkęs. Jis priklauso nuo konkretaus gydytojo profesionalumo, pasiaukojimo darbui, santykių su pacientais.

– Nuo valstybės požiūrio į gydytojo profesiją – taip pat?

– Valstybė mumis, gydytojais, rūpinasi, bet lėšų stoka neleidžia būti nei išsimiegojusiems, nei pavalgiusiems.

– ?!

– Gydytojo ir jo paciento santykiai bus nepriekaištingi tuomet, kai gydytojas turės normalų darbo krūvį, už jo durų nesėdės ilgiausios pacientų eilės, ir nežiūrės į laikrodį, kad nepavėluotų į kitą gydymo įstaigą, kur eina antraeiles pareigas.

– Gydytojai priversti daug dirbti dėl mažo atlyginimo?

– Pastaruoju metu jis sumažėjęs ir Lietuvos gydytojų sąjunga neatsisako kraštutinio kovos metodo – streiko.

– Tačiau gydytojus finansiškai remia ligoniai, net nebedėdami pinigų į voką, neieškodami jo gražesnio, ir niekas nebevadina to kyšininkavimu.

– Reikia atskirti, kas yra padėka ir kas – kyšis. Pastarasis reiškinys yra atsilyginimas profesionalui pinigais, kitu turtu ar paslaugomis, siekiant papirkti, pirmumo teisės ar kitaip skatinant apeiti profesinę etiką. Kolegos vokiečiai didžiuojasi ligonių padėkomis. Mes pacientų atneštą tortą suvalgome drąsiai. Jei neimtume iš močiutės šokoladuko – ją įžeistume, nors man to šokoladuko tikrai nereikia. Kai neimame pinigų, pacientai taip pat daro savas išvadas: duoda per mažai, todėl neimame.

– O jeigu neduotų nieko, ką darytumėte? Jeigu visi kaip susitarę nebeduotų kyšių gydytojams, kas atsitiktų?

– Nieko. Gydytume kaip gydę.

– Tačiau toks ligonių solidarumas yra utopija, nes turtingesniems ligoniams „duoti gydytojui” tapo norma, kiti nori įsiteikti, siekdami daugiau dėmesio, norėdami užsitikrinti palankumą. Graudu, kai gydytojui ligonis atiduoda paskutines menkas santaupas.

– Tikrai graudu ir tikrai to nereikia. Gydytojas nėra Dievas, jis tik naudojasi mokslo ir ekonomikos galimybėmis. Lietuvos gydytojų sąjunga išleido Medicinos etikos vadovą, padedantį gydytojams spręsti iškilusias etines dilemas, perprasti paciento, jo artimųjų ir kolegų bendravimo ypatumus.

– Ar pritariate sveikatos reformai, kuria siekiama taupyti lėšas, kad daugiau jų liktų sunkų, atsakingą darbą dirbančių medikų atlyginimams?

– Sveikatos sistemai lėšų skiriama ne tiek jau mažai, bet ir nepakankamai. Tikrai reikia pažangos ir struktūrinių permainų, kad lėšos, kuriomis disponuojama, būtų panaudojamos racionaliai. Reformos reikia dėl ekonominių, o ne politinių išskaičiavimų. Deja, kol kas Kaune ji daroma dėl asmeninių interesų. Panaikinus kai kuriuos skyrius rajonų ligoninėse bus liūdna. Joniškyje mirė mergaitė dėl to, kad jos nepriėmė į suaugusiųjų reanimacijos skyrių. Nepriėmė todėl, kad šioje ligoninėje nėra pediatro. Vilniaus Santariškių klinikose labai graži, moderniai įrengta Kardiologijos poliklinika. Į ją suvažiuoja ligoniai iš visos Lietuvos ir laukia nuo ryto iki vakaro nevalgę, negėrę, kol nušvis ekrane jų registracijos numeris. Tai problemos, kankinančios ligonius.

– Kaip vertinate naują receptų rašymo tvarką, kai nurodomas bendrinis vaisto pavadinimas?

– Tai labai gerai, padeda atitraukti nuo gydytojų korupcijos šešėlį. Gydytojai turi paaiškinti pacientams, kas yra etiniai ir generiniai vaistai, gali patarti, kuriuos rinktis. Kai aš turiu laiko, skirdama vaistus pažiūriu ir pasakau pacientui, kiek jam reikės primokėti. Tai darau turėdama laiko, bet taip būna retai. Ligonis pats geriausiai žino, kokie vaistai jam tinkamiausi, tuo įsitikina juos pavartojęs. Gydytojas iš anksto tikrai negali žinoti, kurie vaistai kuriam pacientui geriausiai tiks. Prisimenu vieną etinį vaistą nuo bronchinės astmos. Atsiradus generiniams pakaitalams, jų kaina buvo daug mažesnė, o efektyvumas ir toleravimas – absoliučiai toks pats.

– Kada gydytojas galės daugiau laiko skirti ligoniui: jį išklausyti, ne tik vaistų receptą parašyti? Ar Gydytojų sąjunga nekovoja dėl darbo krūvių, tiksliau, paciento konsultacijos laiko pailginimo?

– Sveikatos apsaugos ministerijos prašome, kad darbo krūvis būtų įteisintas pagal valandinį tarifą. Europoje vieno paciento konsultacijai skiriama nuo 7 iki 20 minučių. Didžiojoje Britanijoje konsultacijos laikui pasibaigus pacientas turi registruotis iš naujo, jei aptarė ne visas savo sveikatos problemas. Mes per valandą konsultuojame tris arba keturis pacientus. 15 minučių neretai prireikia vien siuntimams ir receptams parašyti. Buvo gražių idėjų vienam gydytojui priskirti dvi slaugytojas, kurios galėtų atlikti didelę darbo dalį, tačiau dabar yra atvirkščiai: viena slaugytoja vienu metu dirba su dviem gydytojais.

– Viltį, kad sumažės biurokratinio darbo, teikia gydymo įstaigų kompiuterizavimas?

– Prašome, kad būtų leista lėtinėmis ligomis sergantiems ligoniams vaistus paskirti ne trims, bet šešiems mėnesiams. Kompiuterizavimas taip pat yra išeitis, tačiau ji sunkiai skinasi kelią šeimos gydytojų darbe. Kaune valstybinėse poliklinikose dirba 133 šeimos gydytojai. Iš jų 21 yra pensinio amžiaus, 36 – priešpensinio. Beveik pusė vaikų ligų gydytojų ir akušerių-ginekologų, du trečdaliai terapeutų, šeštadalis chirurgų yra pensinio amžiaus, kas penktas ar net kas ketvirtas šių profesijų atstovas – priešpensinio. Tokio amžiaus žmonėms sunkiau išmokti dirbti kompiuteriu.

– Tačiau pensinio amžiaus žmonės juk gali ir nebedirbti?

– O kas dirbs? Šeimos gydytojo profesija nėra patraukli, jaunimas renkasi nebent vaikų ligų rezidentūrą. Antra vertus, ligoniai nenori gydytis pas jaunus nepatyrusius gydytojus. Viena Kalniečių poliklinikos šeimos gydytoja išėjo į užtarnautą poilsį, o jos pacientus perėmė jauna specialistė. Ir ką jūs manote: pacientai išlakstė per mėnesį. Jauni medikai, juolab tų profesijų, kur atlyginimas mažiausias, renkasi darbą užsienio šalyse.

– Šeimos gydytojo atlyginimas priklauso nuo pacientų skaičiaus?

– Iš dalies. Tai sprendžia gydymo įstaigos vadovas. Pinigai už kiekvieną prisirašiusį ligonį įplaukia į gydymo įstaigos biudžetą. Dabar įkainis sumažintas, brangiausiai mokama už vaikų iki vienų metų priežiūrą, mažiausiai – už 18–49 metų amžiaus grupės pacientų, nes jie mažiau serga. Gydytojai nesirenka pacientų pagal socialinę padėtį arba amžiaus grupę.

– Kaip Gydytojų sąjunga padeda savo nariams išlikti oriems: tenkinti kultūrinius, profesinius poreikius?

– Šiemet surengėme nemokamus privalomus universitetinius kursus licencijai gauti. Jas privalu atnaujinti kas penkeri metai. Per tą laikotarpį reikia išklausyti 72 valandų kursus. Pernai gydytojai ne tik už juos turėjo mokėti, bet ir už keliones, nekalbant apie tai, kad tuo metu nedirba ir negauna atlyginimo. Šiemet sąjunga gavo lėšų iš Europos fondų, todėl jau surengė 36 valandų nemokamus kursus. Gydytojų sąjunga savo narius draudžia civilinės atsakomybės draudimu, prenumeruoja profesinę spaudą iš specialaus sąjungos šalpos fondo. Gydytojų paramos centras, remiamas etinių farmacijos kompanijų, finansuoja gydytojų stažuotes, dalyvavimą tarptautiniuose kongresuose.

– Taip farmacijos kompanijos surado naują gydytojų papirkinėjimo būdą?

– Ne, tokie paramos centrai yra įvairiose pasaulio šalyse. Farmacininkai skiria tam tikrą sumą, o ją dalijasi patys gydytojai. Tiesioginio ryšio farmacininkai su gydytojais neturi ir net nesiekia.

– Ką patartumėte visuomenei, kad ji būtų sveikesnė ir jums, medikams, darbo būtų mažiau?

– Būti sveikiems yra daug paprasčiau, nei susirgus pasveikti. Taigi linkėdama sveikatos kaip visuomenės gerovės visų prašau mankštintis, sveikai, reguliariai maitintis, mylėti save ir kitus.

Civilinės atsakomybės draudimas

Lietuvos gydytojų sąjunga savo narius draudžia civilinės atsakomybės draudimu 10 tūkst. litų sumai. Primokėję 50 litų gydytojai gali apsidrausti 20 tūkst. litų sumai, primokėję 75 litus – 50 tūkst. litų sumai. Primokėję 100 litų gali apsidrausti 50 tūkst. litų sumai civilinės atsakomybės ir 20 tūkst. litų – moralinei žalai atlyginti.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE