Šveicarijos mokslininkai grąžino paralyžiuotiems laboratoriniams gyvūnams gebėjimą judėti. Tai pirmasis atvejis, kai specialistams pavyko atstatyti „beveik” normalų stuburo smegenų veikimą. Pasak tyrimo autorių, jų panaudotą metodą ilgainiui būtų galima taikyti ir paralyžiuotiems žmonėms.
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Neuroscience„.
Pasak eksperimentus vykdžiusių Ciuricho universiteto mokslininkų grupės narių, pradėjus naudoti stimuliaciją elektros signalais ir skyrus gydymą medikamentais, paralyžiuotos žiurkės pradėjo vaikščioti ant užpakalinių kojyčių jau po savaitės nuo gydymo pradžios. Dar po kelių savaičių trukusios fizinės terapijos žiurkės pradėjo vaikščioti ir bėgioti neklupinėdamos jau po pusvalandį.
Dar svarbiau, kad, pasak specialistų, tiriamieji gyvūnai sugebėjo koreguoti savo judesius su gaunamais dirgikliais nepaisant prarastos galimybės keistis signalais su galvos smegenimis. Pavyzdžiui, pasikeitus bėgimo takelio judėjimo krypčiai, paralyžiuotos žiurkės imdavo eiti atatupsta.
Šveicarijos universiteto profesoriaus Gregoire’o Courtine’o teigimu, tai reiškia, kad stuburo smegenyse beveik visais atvejais įmanomi kognityviniai procesai. Jos esą gali suvokti, kad išorinis pasaulis keičiasi, ir šią informaciją interpretuoti taip, kad galėtų pakeisti raumenų aktyvavimo būdą.
Anksčiau atlikti eksperimentai atskleidė, kad stuburo smegenų neuroniniai tinklai gali sukelti tam tikrus raumenų judesius nepriklausomai nuo galvos smegenų ar pojūčių organų. Tačiau, pasak Šveicarijos universiteto mokslininko, jiems pirmą kartą pavyko atstatyti normalų ar beveik normalų stuburo smegenų funkcionavimą. Kai kuriais atvejais paralyžiuotos žiurkės judėdavo netgi geriau, nei sveikos, pabrėžė specialistai.
Dabar Ciuricho universitete kuriami žiurkėms skirti neuroprotezai, kurių ilgis 3 cm, o storis – 0,01 cm. Tai elektrodų rinkinys, kuris bus implantuojamas po oda išilgai stuburo. Mokslininkai tikisi per artimiausius 4 metus sukurti ir žmonėms tinkamą tokį implantą.
