Nemaža dalis žmonių atsiprašymą sieja su nusižeminimu ir orumo praradimu. Pasirodo, kad pripažinti klydus daugeliui yra labai sunku. Kaip rašo portalas askmen.com, yra daug būdų kaip atsiprašyti ir tikėtis, kad antroji pusė iš gailesčio ar dėl šventos ramybės jums atleis, tačiau tik keli – nuoširdūs.
Pirmas žingsnis: prisiimkite atsakomybę už savo veiksmus. Žmonės nori matyti, kad atsiprašantis žmogus pastebi savo klaidas ir jas suvokia. Nors pripažinti, jog pasielgėte neteisingai, yra tik pirmas žingsnis, tačiau kartu tai ir lemiamas momentas, sukuriantis gerą aplinkinių nuomonę apie jus ir palankią situaciją nuoširdžiai atsiprašyti. Atgaila ir atsakomybės prisiėmimas – du svarbiausi dalykai atsiprašant. Šią atgailą galima perteikti paprastu sakiniu, kuriame yra vienas magiškas žodis – atsiprašau, tarkim: „atsiprašau, kad sugadinau mūsų susitikimą” arba „atsiprašau, kad negražiai šnekėjau apie tavo mamą”. Nebandykite atsiprašyme minėti jausmų, kuriuos galbūt patyrė kitas žmogus, todėl tokias frazes kaip „atsiprašau, kad mane ne taip supratai” arba „atsiprašau, kad buvo užgauti tavo jausmai” meskite laukan. Tokie pasakymai nustumia atsakomybę ant kito žmogaus pečių.
Antras žingsnis: prisiimkite atsakomybę už pasekmes. Jums nereikėtų atsiprašyti, jei jūsų poelgis nebūtų sukėlęs neigiamų pasekmių. Tačiau pasielgėte neteisingai, todėl kiek išeina objektyviau prisiimkite pasekmes, tarkim: „atsiprašau, kad sugadinau mūsų susitikimą, dabar iškilo pavojus visam projektui” arba „atsiprašau, kad negražiai šnekėjau apie tavo mamą. Tai buvo neteisinga, ir aš neturėjau leisti pykčiui mane užvaldyti.”
Šis objektyvumas yra raktas į viską: jis parodo, kad sugebėjote nugalėti savo ego, ir nesiginate padaręs klaidą bei teisingai ją įvertinote.
Trečias žingsnis: prašykite atleidimo arba pasiūlyk kompensaciją. Turėkite mintyse, kad atleidimo prašymas kartais nėra pats tinkamiausias būdas, nes dauguma žmonių to prašo atsiprašinėdami. Kitas asmuo nori žinoti, ką jūs darysite, kad ištaisytumėte situaciją. Naudojant anksčiau pateiktus pavyzdžius, galite tęsti savo pradėtą atsiprašymą, tarkim: „atsiprašau, kad sugadinau mūsų susitikimą, dabar iškilo pavojus visam projektui. Paskambinsiu visiems ir susitarsiu dėl kito susitikimo”.
Kitame pavyzdyje, atleidimui prasmės yra. Jeigu jau jo prašysite, neliepkite žmogui iškart apsispręsti ir nereikalaukite atsakymo „ar tu man atleidi?” vietoj to pateikite lankstumo ir nusižeminimo derinį, tarkim: „atsiprašau, kad negražiai šnekėjau apie tavo mamą. Tai buvo neteisinga, ir aš neturėjau leisti pykčiui mane užvaldyti. Tikiuosi, kad man atleisi.”
Šis pavyzdys yra paprastas ir kuklus, tačiau būkite atsargus su formuluote. Neteisingas variantas atrodytų „galbūt tu kada nors man atleisi”, kas iš tikrųjų reiškia „aš to nusipelnau – neaišku tik ar tu sugebėsi save prisiversti tą padaryti”. Kai atsiprašote nuoširdžiai, svarbu ne parodyti kokią nors savo moralinę pareigą , tačiau sulaukti atleidimo.
Ketvirtas žingsnis: patylėkite ir leiskite viskam užsibaigti. Turėtumėte pirmus tris žingsnius vertinti kaip atsiprašymo pradžią, vidurį ir pabaigą – tai yra pats pagrindas. Šis paskutinis žingsnis gali būti pats sunkiausias, nes atsiprašant gali kilti pagunda pridėti ir ką nors, kas nors truputį jus pateisintų. Jei norite, kad atsiprašymas skambėtų nuoširdžiai, turite atsispirti šiai pagundai. Jei kalbate be perstojo, tik dar labiau užglaistote viską, ką gero pasakėte.
