Ilgalaikis žindymas: mitai ir tiesa (nuomonė)

---

Ilgalaikis žindymas – tai žindymas ilgiau nei vienerius metus. Jei apie tokį terminą paklaustumėm eilinės Nigerijos pilietės, ji nesuprastų apskritai kam toks reikalingas, o norvegė, greičiausiai pamanytų jog kalba eina apie žindymo grįžus į darbą tęsimą.

Tuo tarpu Lietuvoje dar ne retai mamai reikia įrodinėti išimtinio žindymo vos iki 6 mėnesių amžiaus naudą, o ką jau kalbėt apie žindymą metus ar du. Labiausiai gaila, jog tenka ir iš medikų išgirsti nepagrįstų pasisakymų, jog žindymas virš metų jokios naudos neduoda, kad pienas būna nebemaistingas ar dar kažin koks.

Kokie žindymo terminai yra rekomenduojami pasaulinių sveikatos lyderių? Amerikos Pediatrijos Akademija rekomenduoja kūdikius žindyti bent 12 mėnesių ir ilgiau tiek, kiek mama ir vaikas nori. Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO), bei Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) rekomenduoja žindyti bent 2 metus ir ilgiau, jei vaikas ir mama nori.

Kokie mitai verčia mamą, paklaustą kiek laiko planuoja žindyti savo vaikelį, atsakyti "iki metų" ir kokia tiesa, turėtų jai padėti apsigalvoti?

Savarankiškesnis ir ramesnis vaikas – tiesa

Bijoma, jog ilgai žindomas vaikas bus išlepęs, "mamyčiukas", ar vėluos jo savarankiškumo vystymasis. Seniai pastebėta, jog žindomi vaikai labiau pasitiki savimi, o tai jiems padeda drąsiau žengti pasaulio pažinimo keliu. Mažylis vos pradėjęs vaikščioti, vis atsisuka įsitikinti, ar jį lydi mama, kuri iškilus pavojui visada bus šalia ir jam padės. Tą saugumo jausmą ir užtikrina žindymas. Vaikutis po įspūdžių kupinos dienos, sugrįžta prie mamos krūties nusiraminti, pasiguosti, pasidalinti patirtais įspūdžiais. O atėjus laikui ir sutiksėjus vidiniam laikrodžiui, žindomas vaikas lengviau išgyvena natūralų atsiskyrimą nuo mamos. Tą patvirtina ir vaikų psichologai.

Žindymas turi įtakos emociniui prisirišimui, todėl mamos tęsia žindymą vaikui atšventus pirmąjį gimtadienį. Prisiglaudęs prie krūties, vaikas lengvai nusiramina, jei buvo sudirgęs ar pervargęs. Žindomas vaikas lengviau paguodžiamas, kai susižeidžia, serga ar įsižeidžia. Taip pat, žindymas padeda vaikui užmigti po aktyvios dienos.

Sotesnis vaikas - tiesa

Tiesa, jog pusmečio sulaukiusiam kūdikiui, vien mamos pieno mitybiniams poreikiams patenkinti nebeužtenka, tačiau yra kitų mamos pienos sudėties ir savybių aspektų, kurie užtikrina visavertę vaiko mitybą. Mamos žino, kaip neretai tenka susidurti su vaiko kaprizingumu maisto atžvilgiu. Nepakankamas vaiko mitybos racionas verčia nerimauti tėvelius. Žindančios mamos rečiau susiduria su vaiko išrankumu maistui, kadangi žindomas vaikas pripažįsta tą maistą, kurį vartoja jo mama. Be to, Kathryn G. Dewey palyginusi pieno sudėtį 7-20 laktacijos mėnesiais, pastebėjo, kad riebalų, kalcio ir magnio kiekis motinos piene vėlyvos laktacijos metu, buvo panašus į ankstyvos. Tai rodo, jog net jei ir vaikas maitinamas ne taip subalansuotai, kaip tėveliams norėtųsi, mamos pienas užpildo tas mitybos spragas. Kiti tyrimai papildo įrodymus, jog vėlyvojo pieno sudėtis - artima priešpieniui, tai tarsi paskutinė imunizacija prieš visišką atjunkymą.

Sveikesnis vaikas – tiesa

Mamos, kurių šeimoje būdingas polinkis į alergijas, žino, jog pats efektiviausias būdas nuo alergijos apsaugoti savo atžalėlę – žindyti ir kuo ilgiau! Žindomų kūdikių ir vaikų tyrimas atliktas Suomijoje parodė, jog ilgai žindytiems vaikams rečiau pasireikšdavo alerginės reakcijos (atopija, egzema, maisto ir kvėpavimo takų alergija). Kitas tyrimas įrodė, jog žindymas sumažina riziką vaikui ateityje susirgti astma .

Ilgalaikis žindymas apsaugo nuo alergijos ir netiesiogiai, kadangi atitolina pavojingą kontaktą su dažniausiai alergijas sukeliančiais agentais, t.y. karvės ar sojos baltymais, esančiais ir motinos pieno pakaitaluose. Be to, mamos piene esantys faktoriai, žarnyne sudaro apsauginį barjerą, saugantį organizmą nuo alergenų ir bakterijų patekimo.

Net kai vaikas gauna pagrindines dienos kalorijas su kietu maistu ar papildomai duodamu motinos pieno pakaitalu, tik motinos pienas aprūpina vaiko organizmą antikūnais prieš ligas. Imunologiniai faktoriai motinos piene išlieka ir net jų padaugėja būtent antraisiais laktacijos metais . Taip Mama Gamta pasirūpina vaiko, pradedančio savarankiškai pažinti pasaulį, apsauga nuo infekcijų, kuriomis gali apsikrėsti pradėjęs dalintis žaislais, "ragaudamas" aplinkos daiktus.

Jau 1996 metais E. E. Gulick atliktas tyrimas parodė, kad vaikai žindyti ilgiau, sirgo rečiau, nei tie, kuriuos maitinti krūtimi nustojo iki metų .

Nemažai mamų pasakoja, jog vaikai nesirgo nei ausies uždegimu, nei gripu ar kitomis vaikystei būdingomis infekcijomis iki tol, kol nenustojo žindyti. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad žindomi vaikai rečiau serga ausies uždegimu, turi geresnį regėjimą, sveikesnius dantis, yra stipresni fiziškai ir turi mažesnę riziką nutukti.

Mamos piene yra tūkstačiai antivirusinių, antibakterinių, antiparazitinių faktorių, apsaugančių nuo daugybės infekcijų ir ligų, pvz. žarnyno lazdelės sukelto viduriavimo, plaučių uždegimo, streptokokinės anginos, salmoneliozės, gripo, rotaviruso, raudonukės, kiaulytės, tymų, cukraligės, meningito, vaikystės vėžio (leukemijos). Šie apsauginiai antikūnai aptinkami motinos piene.

Na, o jeigu jau taip nutiko, kad žindomas vaikelis visgi susirgo, žindymas užtikrins, jo greitesnį pasveikimą, sumažins dehidratacijos riziką, hospitalizacijos tikimybę, ir mažesnį svorio netekimą! Ir be abejo, sergančio vaiko patiriama ramybė ir komfortas prie mamos krūties yra neišmatuojami.

Protingesnis vaikas - tiesa

Daugumai jau yra žinoma, jog žindyti vaikai pasižymi geresniais protiniais sugebėjimais. Moksliniai tyrimai įrodė, jog vaikai, kurie buvo žindyti ilgiau, gavo reikšmingai didesnius protinių sugebėjimų įvertinimus, lyginant su vaikais, kurie buvo žindomi trumpiau. Gauti aukštesni žindytų vaikų I.Q. rezultatai, skaitymo, matematikos testų bei mokytojų įvertinimai, todėl, šių vaikų pažinimo gebėjimai ir mokslo įvertinimai buvo geresni lyginant su nežindytais ar trumpai žindytais vaikais.

Aukštesnio intelekto priežastis greičiausiai yra susijusi su riebalų rūgštimis, kurių yra gausybė mamos piene. Mišinukų gamintojų kompanijos įtraukė į motinos pieno pakaitalų sudėtį ir riebalų rūgštis, tačiau tyrimai nepatvirtino tokio pat mišinukų efekto intelekto koeficientui.

Ypač sparčiai antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda mokytis kalbos. Tyrimai rodo, jog žindymas turi teigiamos įtakos burnos ir jos atskirų dalių vystymuisi, o tai pagerina kalbos raidą. Nustatyta, jog išimtinai ir ilgai žindytų vaikų 6,5 amžiaus kalbos intelektas yra didesnis, lyginant su nežindytų vaikų kalbos testų rezultatais.

Vienas tyrimas yra patvirtinęs, jog žindyti vaikai geriau reaguodavo ir atitinkamai elgdavosi įvairiose socialinėse situacijose, nei vaikai, kurie išvis nebuvo žindyti. Pasak tyrėjų, jie pastebėjo, kad yra statistiškai reikšminga tendencija – kuo ilgesnis žindymo laikotarpis, tuo mažiau nustatoma elgesio sutrikimų.

Natūralesnis vaikas - tiesa

Ilgalaikis žindymas – tai natūrali žmogaus prigimtis. Tą patvirtina antropologai, kurie mano, jog žmogus turėtų žindyti ilgiau nei rekomenduojamus 1 metus. Katherine Detttwyler, analizuodama primatų žindymo ypatumus, padarė išvadą, jog natūrali žmonių žindymo trukmė yra maždaug nuo 2,5 metų iki 7 metų .

Visuomenėse, kuriose nėra spaudimo nutraukti žindymą, jo tęsimas virš metų yra ne tik priimtinas, bet to tiesiog natūraliai tikimasi. Pasak Dr. Katherine Dettwyler, dauguma vaikų, jei jiems būtų patiems leista nuspręsti kada nutraukti žindymą, tą padarytų 3-4 metais. Todėl svarbu suprasti, kad ilgas žindymas yra normalus ir natūralus fiziologinis žmogaus procesas.

Ilgalaikis žindymas sumažina "žalingų įpročių" formavimąsi. Portugalijoje ištyrus 12-36 mėnesių amžiaus vaikus, nustatyta, jog beveik 70 proc. turėjo nemitybinių įpročių, t.y. dauguma (apie 60 proc.) naudojo žinduką ir apie 8 proc. čiulpė nykštį. Tyrėjai nustatė ryšį tarp mitybos metodo ir nemitybinių įpročių ir padarė išvadą, jog kuo ilgesnis išimtinis žindymas bei pats žindymo laikotarpis, tuo mažiau pasitaiko nemitybinių įpročių. Tą patvirtino ir Brazilijoje atliktas tyrimas, kurio išvados teigia, jog kuo ilgesnis žindymo laikotarpis, tuo trumpesnis žinduko naudojimas . Tad, kuo ilgiau bus vaikas žindomas, tuo mažesnė tikimybė, jog jam prireiks dirbtinių mamos pakaitalų (žindukų, nykščio ir t.t.), tuo natūraliau jis augs.

Sveikesnė ir geresnė mama - tiesa

Tenka išgirsti ir tokių nuomonių, jog ilgai žindydama mama išsenka, pervargsta, tampa nebepanaši į save ir t.t. Tačiau iš tiesų dažniau taip atsitinka ne dėl pieno gamybai sunaudojamos papildomos energijos, o dėl pagalbos namuose trūkumo, nepakankamos mamos mitybos. Juk buteliukų šveitimas užima kur kas daugiau laiko ir išnaudoja žymiai daugiau energijos nei krūties pasiūlymas. Žindymas garantuoja poilsio akimirkas, kai mama gali atsipalaiduoti, pailsėti ir pasimėgauti minutėmis su savo mažyliu. Be to, žindymas supresuoja nervų sistemos atsaką į stresą, todėl mamos lengviau nusiramina. Laktacijos hormonai prolaktinas ir oksitocinas, pasižymi ne tik atpalaiduojančiu poveikiu, tačiau taip pat stimuliuoja meilę, motinišką rūpestį ir elgesį. Pastebėta, jog žindančios mamos greičiau reaguoja ir geriau supranta vaiko poreikius.

Pasaulyje yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, patvirtinančių ilgalaikio žindymo naudą mamos sveikatai. Ilgai žindančioms mamoms sumažėja rizika susirgti krūties, kiaušidžių, gimdos, endometriumo vėžiu, osteoporoze ar reumatoidiniu artritu. Sumažėja insulino poreikis diabetu sergančioms moterims. Be to, naujausių tyrimų duomenimis, ilgiau žindančios moterys, turi mažesnę riziką susirgti metaboliniu sindromu, kuris sukelia širdies ligas, insulto bei diabeto vystymąsi. Ilgėjant žindymo laikotarpiui, rizika mažėja.

Žindančios mamos džiaugiasi fiziologine laktacine amenorėja (menstruacijų nebuvimu), kartais net iki dvejų metų, natūraliu nevaisingumu pirmąjį žindymo pusmetį. Daugumai moterų žindant nesunkiai atsistato svoris.