Vasario 27d. Ketvirtadienis

Nuodai iš gamtos: 10 maisto produktų, kurie itin kenksmingi žmogui

2013 Sausio 3d.
Peržiūrų skaičius: 71648
Nuodai iš gamtos: 10 maisto produktų, kurie itin kenksmingi žmogui
Kukurūzų spragėsiuose iš mikrobangų krosnelių – diacetilas

Pyragus ar šokoladą kimšti nėra sveika, tačiau, ar kada susimąstėme, kad galime perdozuoti sveikų produktų? Taip vadinami produktai iš gamtos taip pat gali būti toksiški ir savyje būti sukaupę pavojingų kancerogeninių medžiagų, kurių nepakanka tik nuplauti.

Ar bent pagalvojote, kad gražus prinokęs raudonas obuolys gali būti nuodų šaltinis? Vienas – ne, tačiau ir jo nederėtų sukrimsti viso su jame esančiomis sėklomis. Arbata iš kvepiančių pomidorų, bulvių lapelių ar šakelių – taip pat kenksmingas gėrimas.

Įvairius mityboje vartojamus augalus „persekioja“ oksalatai, glikoalkaloidai, kancerogenai, mikotoksinai, nitratai, nitrozoaminai ir kiti toksiški junginiai. Kiekvienu atveju cheminės medžiagos sukeltas kenksmingas poveikis priklauso nuo suvalgytos dozės.

Nors daugelis vegetarų ar veganų gyvulinės kilmės produktus yra linkę sieti su ligomis, o augalinės – priešingai – su sveika mityba, ilgaamžiškumu ir gera savijauta, vertėtų susimąstyti, ar pastarieji tokie jau „nekalti“ mūsų organizmui.

Jei lankydamiesi egzotiškoje šalyje nutarsite paskanauti šviežio migdolo ar muskato riešuto, verčiau to nedarykite. Šviežumas gali būti ir nuodų šaltinis. Įvairių vaisių ir daržovių saugumą vartotojams užtikrina tik pramoninis jų apdorojimas.

Kukurūzų spragėsiuose iš mikrobangų krosnelių – diacetilas

Maišeliai, kuriuose sudėti spraginimui skirti kukurūzai, sudėtyje turi toksinių cheminių medžiagų, tarp jų ir perfluoro oktano rūgšties, sietinos su nevaisingumo ir vėžio junginių atsiradimo priežastimi.

Tyrimai parodė, kad mikrobangomis šildomas maišelis išskiria šias cheminės medžiagas ir pastarosios patenka į spragėsius. Gamintojai yra pažadėję šių cheminių medžiagų atsisakyti iki 2015 metų. Taip pat teigiama, kad sviesto skonio spragėsiuose yra diacetilo – kvapiosios medžiagos, išskiriančios nuodingus dūmus, tačiau jie pavojingesni kasdien juos gaminantiems prekiautojams. Namie juos ruošiantys apie galimą žalą galėtų svarstyti jei juos ruošia bent 2 kartus per dieną pastaruosius 10-12 metų ir nesisaugo susikaupusių garų.

Vaisių sėklose ir kauliukuose – cianidai

Obuolių sėklose, vyšnių, abrikosų, nektarinų, persikų, ir slyvų kauliukuose aptinkami ciano vandenilio rūgšties (HCN) junginiai. Amerikos medicinos asociacija (The American Medical Association, AMA) skelbia, kad per didelis suvalgytų obuolių sėklų ir kitų vaisių kauliukų kiekis gali būti mirtinas žmogaus organizmui, kadangi šis apsinuodija toksiškais cianogeniniais glikozidais ar cianidais. Tiksli mirtina dozė nėra nustatyta. Teigiama, kad prarytos vieno obuolio sėklos paprastai nėra nekenksmingos suaugusiems. Vaikai pažeidžiami labiau – 15 abrikosų kauliukų juos gali pražudyti. Apsinuodijusiam pasireiškia padidėjęs prakaitavimas, pilvo skausmai, vėmimas ir mieguistumas, o sunkiais atvejais – ir traukuliai, šlapimo nelaikymas, koma ar net mirtis. Obuolius patartina valgyti ne tik be sėklų, bet ir prieš gaminant iš jų sultis ar kepant, pašalinti kenksmingą šerdį. Vyšnių kauliukų branduolių kramtyti, juos sužeisti ar kitaip smulkinti nevalia, nes šie prisotinti jau minėta ciano vandenilio rūgštimi (vandenilio cianidu). Vertėtų paminėti, kad obuolius „apsaugoti“ galima net iki 40 skirtingų rūšių pesticidais. Patartina vaisius kruopščiai plauti, arba rinktis alternatyvą – ekologiškiau išaugintą produkciją.

Šeivamedyje – cianidas

Augalas žiedai ir prisirpusios uogos naudojamos maistui ir vaistiniams preparatams, parfumerijoje, tačiau maistui naudoti kitas šeivamedžio dalis – šaknis, stiebus, lapus – pavojinga. Nevisiškai sunokę vaisiai šiek tiek kenksmingi ir dirgina skrandį. Termiškai apdorotose uogose nuodingų medžiagų visai neaptinkama.

Rabarbaruose – oksalatai

Rabarbaruose esanti obuolių rūgštis suteikia jam tipišką skonį. Ypač daug vitamino C ir geležies turinčius lapkočius reikia ne nupjauti, o išsukti. Jie nulupami ir valgomi žali arba virti. Augalo lapai – nevalgomi, nes juose yra daug nuodingų medžiagų. Monokalio oksalato rūgšties yra ne tik rabarbaruose, bet ir rūgštynėse, kiškio kopūstuose. Šios rūgšties perteklius dirgina virškinamojo trakto sieneles, gali sukelti maistinių medžiagų trūkumą organizme. Vartoti dideliais kiekiais juos yra kenksminga. Džiovintuose šakniastiebiuose ir šaknyse be flavonoidų ir taninų randama ir antraceno darinių – antrachinono glikozidų, kurie veikia kaip laisvinamieji. Iš jų gaminami vaistiniai preparatai. Valgyti rabarbarus galima tik pavasarį, kadangi vasarą augalų lapuose ir lapkočiuose didėja nuodingos rūgštynių rūgšties kiekis.

Pomidoruose – glikoalkaloidai

Pats pomidoras – vertingas organizmui maistas, tačiau nuodų – didelį nervingumą ir skrandžio sutrikimus sukeliančių glikoalkaloidų – yra jo lapuose ir stiebuose. Tai kancerogenas, dėl kurio poveikio silpnėja centrinė nervų sistema, sukeliamas inkstų uždegimas. Pastarosiomis augalo dalimis siūloma skaninti maistą jo ruošimo metu – kepant ar verdant – ir būtinai nepamiršti išimti prieš patiekiant. Esą maistui tai suteikia subtilų skonį, o kancerogeninių medžiagų lieka labai mažai.

Bulvėse – glikoalkaloidai

Kaip ir pomidorai, bulvės nuodingąsias medžiagas kaupia stiebuose ir lapuose, tačiau jų galima aptikti ir pačioje daržovėje. Jei bulvė žalia, vadinasi joje taip pat susikaupusi didelė koncentracija glikoalkaloidų. Nors apsinuodijimai reti, visgi jų pasitaiko – žmogų pykina, jis vemia, viduriuoja, ima dažniau plakti širdis, kamuoja dusulys, traukuliai, o sunkiausiais atvejais netenka sąmonės. Mirčių per pastaruosius 50 metų dėl apsinuodijimų yra pasitaikę. Priežastis – žalių bulvių vartojimas ir gėrimas arbatos iš bulvių augalo lapų. Iškastas bulves reikia laikyti tamsiai, kitaip jos sužaliuoja, sudygsta ir tampa nuodingomis. Bulvės, kurios nuolat purškiamos fungicidais ir pesticidais, šias chemines medžiagas pasisavina.

Raudonuosiuose pipiruose – kapsaicinas

Iš viso pasaulyje yra apie 400 rūšių čili pipirų, o jų aštrumas stipriai skiriasi. Čili pipiruose yra aktyvaus chemikalo – kapsaicino, kuris ir sukelia burnoje „degimo“ jausmą. Vienas ar keli čili pipirai nepakenks, tačiau perdozavusiam žmogui gali pasireikšti pilvo skausmai, dirginimas ar net tapti mirties priežastimi. Jei deginimas stiprus, jį numalšinti galima pieno produktais, ypač pasaldintais – ledais arba jogurtu. Čili pipirų stiebai ir lapai nuodingi. Visgi, kapsaicino preparatai yra naudojami malšinant skausmą, taip pat turi antivėžinių savybių. Klasikinis Tabasco padažas yra pakankamai silpnas. Jalapeno pipiras už jį triskart „degesnis“, tačiau dukart silpnesnis už serrano. Habanero pipiras net 140 kartų aštrumu lenkia Jalapeno, o jame esantis kapsaicinas gali dirginti odą paprasčiausiai perpjovus pipirą pusiau. Ši cheminė medžiaga tokia stipri, kad naudojama ir pipirinių dujų sudėtyje.

Grybuose ir pelėsyje – mikotoksinai

Nuodingi grybai, ant kukurūzų, žemės riešutų, miežių, kviečių, avižų, ir pupelių susidaręs pelėsių sluoksnis – pagrindiniai mikotoksinų šaltiniai. Apsinuodijimas gali sukelti įvairius negalavimus, haliucinacijas, stiprų prakaitavimą, vėmimą, pilvo spazmus, traukulius, komą ir net mirtį. Vienintelis patarimas – miške nerinkti tų grybų, dėl kurių nesate visiškai tikri. Dalis valgomų ir nuodingų grybų yra panašios išvaizdos, tačiau pastarieji kiek išsiskiria spalva, dydžiu, kepurėlės forma ir parametrais. Įsigytus grūdinius produktus ir riešutus reikėtų laikyti vėsioje, sausoje vietoje, ir vartoti ne ilgiau nei keletą mėnesių. Pasaulyje žinoma apie 38 tūkstančiai grybų rūšių, apie 5 % jų nuodingi (toksiški). Mūsų krašte tokių – daugiau nei 60 rūšių.

Karčiuosiuose migdoluose – glikozidai

Migdolai – tai vienos iš naudingiausių augalo sėklų, tačiau ne riešutas, kaip daugelis juos pratę vadinti. Dėl stipraus kvapo labiausiai „prigiję“ yra kartieji migdolai, savyje turintys didelį kiekį nuodingos medžiagos, kuri pašalinama tik termiškai sėklą apdorojus – kepinant, verdant ir skaldant. Nuodų kiekis – toks pat kaip ir abrikosų kauliukuose. Visi parduodami migdolai yra termiškai apdoroti, o nuodingos medžiagos pašalintos. Tuo tarpu saldžiaisiais ir plonasieniais migdolais galima mėgautis be išankstinio terminio jų apdorojimo.

Anakardžiuose – nuodingos dervos

Anakardžių riešutai turi labai daug geležies, kalio, cinko, todėl rekomenduotini turintiems širdies problemų. Tačiau nuo medžių egzotiškuose kraštuose jų skabyti ir valgyti nevalia – sunokusio vaisiaus kevalas turi nuodingų dervų ir yra nevalgomas. Nuskintų riešutų kevalai pirmiausia apdorojami aukštos temperatūros garais arba atidaromi specialiais prietaisais. Šių riešutų galima įsigyti tik išgliaudytų. Apsinuodijimų sukeltus negalavimus dažniausiai pajunta juos apdorojantys darbuotojai.

Parengta pagal NourishedLife.com.au, TopTenz.net, RealBuzz.com, AskMen.com, Moolf.com, Listverse.com informaciją.

Šaltinis: Grynas.lt

Vakarietiškas mitybos modelis didina širdies ligų riziką

Vakarietiškas mitybos modelis didina širdies ligų riziką

Pakeitus keptą ir persūdytą maistą salotomis, pasaulyje gali trečdaliu sumažėti širdies smūgio rizika, teigiama mitybos įpročių tyrime. Mokslininkai ištyrė 16 tūkst. žmonių dietą 52 šalyse ir nustatė tris pasaulinius mitybos modelius, BBC cituoja...


Kaip įveikti norą prisivalgyti prieš naktį

Kaip įveikti norą prisivalgyti prieš naktį

Kanados dietologijos centro darbuotojai sukūrė specialų kovos su vakariniu persivalgymu kursą. Jeigu 5 dienas kruopščiai laikysitės jų nurodymų, šio įpročio atsikratysite maždaug per 10 dienų. 1-oji diena: sunkiausia pradėti Visą dieną stenkitės...


Žuvies ledai – išeitis storuliams

Žuvies ledai – išeitis storuliams

Pastaruoju metu žmonės vis labiau rūpinasi savo figūra. Reikia pasakyti, kad daugeliu atveju jų susirūpinimas pagrįstas. Kovodami su kūno riebalų pertekliumi, storuliai pasirengę kentėti ir atsisakyti pamėgtų delikatesų. Bet kuris prisiekęs...


Maisto priedai leis gaminti dvigubai sotesnį maistą

Maisto priedai leis gaminti dvigubai sotesnį maistą

Mokslininkai atrado, kad, modifikavus į beveik viso perdirbto maisto sudėtį įeinančią medžiagą, galima sukelti dvigubai ilgiau po valgio trunkantį sotumo jausmą. Šis Notingemo universiteto (D. Britanija) Maisto tyrimų institute padarytas atradimas...


Citrinos - ne tik maistui pagardinti

Citrinos - ne tik maistui pagardinti

Citrinos turtingos B grupės vitaminų, geležies, magnio, mangano, cinko, kalio ir seleno. Be to, 100 g citrinų yra net 48,7 mg vitamino C. Jose yra pektinų, jie valo nuodingąsias medžiagas iš kepenų ir žarnyno, žvalina, skaistina odą ir stiprina...


Neerzink skrandžio

Neerzink skrandžio

Kaip pažaboti klastingą gastritą, kuriam šaltasis metas – pats paūmėjimo laikas? Gastrito priežasčių gali būti daug: prastos kokybės maistas, įprotis užkandžiauti stovint, dažnos emocinės perkrovos... Galų gale imame liguistai reaguoti į...


Ką būtina žinoti apie daržoves?

Ką būtina žinoti apie daržoves?

Prieš perkant daržoves atminkite: žiedinis kopūstas turi būti baltas ir tvirtas, morkos - oranžinės, lygios, agurkai - šviesiai žalios spalvos lygiu paviršiumi. Patys skaniausi ridikėliai - rausvai-raudoni su baltu galiuku. Kuo ilgiau laikysite...


Atsargiai! Šašlykas su trichinelėmis

Atsargiai! Šašlykas su trichinelėmis

Gegužės antroje pusėje registruoti pirmieji šiais metais net du trichineliozės židiniai Kauno apskrityje. Specialistai perspėja, kad trichinelėmis užkrėsta kiauliena išoriškai niekuo nesiskiria nuo geros mėsos O ir skonis gali būti kuo...


Neskanus maistas gali išprovokuoti depresiją

Neskanus maistas gali išprovokuoti depresiją

Žmogus gyvena ne tam, kad valgytų, tačiau jo skonį atitinkantis ir patraukliai patiektas maistas neretai pakelia nuotaiką. Ir priešingai, bet koks neskanus maistas sukelia emocinį nepasitenkinimą, išprovokuoja apatiją ir chronišką nuovargį. O...


Alergijos priežastis - nebūtinai šokoladas

Alergijos priežastis - nebūtinai šokoladas

Tikriausiai ne vienas šokolado atsisako dėl to, jog mano esąs jam alergiškas. Tačiau, specialistų teigimu, alergijos šokoladui nebūna – tik jo sudedamosioms dalims: sojai, pienui ar lecitinui. Šokoladui alergiškų beveik nebūna, tačiau jei...


Pusryčiai padeda kovoti su stresu

Pusryčiai padeda kovoti su stresu

Daugelis pusryčius laiko nereikšmingu užkandžiu. Rytais jie pasitenkina kavos puodeliu ar net sąmoningai nevalgo, nes stinga laiko ir noro gaminti. Be reikalo! Dietologai mano, jog pusryčiai – svarbiausias valgymas, turintis suteikti apie...


Ar sveika gerti kavą?

Ar sveika gerti kavą?

Koks yra populiariausias nealkoholinis gėrimas tarp suaugusiųjų? Šis gėrimas – kava. Milijonai žmonių visame pasaulyje kasdien išgeria net po 4 – 5 puodelius šio gėrimo, dar tiek pat – apsiriboja šiek tiek mažesniu kavos kiekiu...


Naudingiausi riešutai žmogaus organizmui – graikiniai

Naudingiausi riešutai žmogaus organizmui – graikiniai

JAV mokslininkai skelbia, kad graikiniai riešutai yra sveikiausi ir žmogaus organizmui naudingiausi iš visų riešutų. Pensilvanijoje (JAV) dirbantys mokslininkai tikina, kad, lyginant su kitais riešutais, graikiniuose riešutuose yra didžiausias...


Klastingas chemikalas Jūsų virtuvėje

Klastingas chemikalas Jūsų virtuvėje

Bisfenolis A (BPA) yra pramoninis chemikalas, naudojamas kai kurių plastmasinių gaminių sutvirtinimui nuo 1960-ųjų metų. BPA dažnai randamas įvairiuose plastiko gaminiuose, skirtuose maisto produktų laikymui ar naudojimui. Tai gali būti...


Polifosfatais pagardintos mėsos nevalgo net šunys

Polifosfatais pagardintos mėsos nevalgo net šunys

Paprastas paršelis iki suaugusios kiaulės užauga maždaug per metus, o maitinamas hormonais – vos per 7 mėnesius. Tai pastebėję mėsos gamintojai neatsispiria greitesnio pelno pagundai. Kaime parduodami gyvulius žmonės seniau gudraudavo...


Nesusirkime per šventes

Nesusirkime per šventes

Švenčių dienomis, kai gaminama daug maisto ir jis ilgai vartojamas, turėtume būti atidesni maisto saugumui ir kokybei. Per šventes beveik visada padaugėja apsinuodijimų greitai gendančiais maisto produktais, ypač ilgai kambario temperatūroje...


Nejuokaukite su nitratais!

Nejuokaukite su nitratais!

Pavasarį visuomet iškyla dilema – ar kūdikį maitinti "senojo" sezono daržovėmis, užaugintomis ekologiškai, ar įsigytomis iš patikimų rankų, ar pirkti šviežias. Patariame neskubėti siūlyti vaikui šiltnamiuose išaugintų daržovių, nes...


Sėkmės darbe paslaptis – teisinga mityba

Sėkmės darbe paslaptis – teisinga mityba

Kaip teisingai maitintis, norint darbe pasiekti užsibrėžtų tikslų ir būti sėkmingu – į šį klausimą atsako Vokietijos mokslininkas, daktaras P.Giunteris. Farmakologijos ir maisto produktų chemijos specialistas atliko ne vieną stebėjimą ir...


Stebuklingi aliejai – raktas į gerą savijautą. Bionaturalis.

Stebuklingi aliejai – raktas į gerą savijautą. Bionaturalis.

Sveika gyvensena susideda iš kokybiškos mitybos ir aktyvaus gyvenimo būdo. Maisto produktai ir valgymo įpročiai sudaro didžiają dalį visumos dėl ko mes jaučiames gerai arba blogai. Kasdien atkreipdamį dėmesį į tai ką valgome galime nuspėti kaip...


Žuvį valgyti sveika

Žuvį valgyti sveika

Visi žino, kad žuvį valgyti sveika. Tačiau paklausus, kodėl taip mano, dažnas susimąsto ir iškart atsakyti negali. Koks gi atsakymas į šį klausimą? Tyrimai rodo, kad penkis kartus per savaitę valgant žuvies patiekalų insulto galimybė sumažėja net...


Prasideda grybavimo sezonas

Prasideda grybavimo sezonas

Kauno visuomenės sveikatos centras primena, kad prasidėjus grybavimo sezonui, padaugėja apsinuodijimų grybais atvejų. Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro duomenimis 2007 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 64 apsinuodijimų grybais...


Atnaujintas maisto produktų su GMO sąrašas

Atnaujintas maisto produktų su GMO sąrašas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo genetiškai modifikuotų maisto produktų (GMO) kontrolę. Įvertinus riziką, iš trečiųjų šalių importuojamų sojų, kukurūzų, rapsų, medvilnės, ryžių, bulvių produktų mėginiai yra tiriami dėl...


Kodėl ne visi galime gerti pieną

Kodėl ne visi galime gerti pieną

Lietuvoje per 34 % gyventojų turi pieno cukrų laktozę skaidančio fermento trūkumą, todėl jiems, suvartojus pieno produktų ar kitų maisto produktų, kurių sudėtyje yra pieno produktų, tiksliau – laktozės, gali pasireikšti nepageidaujamų...


Įvairiais priedais „paskanintas“ maistas gali tapti narkotiku

Įvairiais priedais „paskanintas“ maistas gali tapti narkotiku

Dažniausiai žmonės mėgsta tą maistą, kuris jiems yra skanus, bet ar jis gali tapti per daug skanus? Pasak mitybos specialistų, pastaruoju metu visuomenę vis labiau užvaldo vadinamasis „penktasis skonis“. Gamintojai įvairiais maisto...


Ekologiškų produktų grupė

Ekologiškų produktų grupė

1993m. įkurta šaldytų kulinarinių pusgaminių gamintoja UAB "Liūtukas" ir Ko per trumpą laiką tapo viena didižiausių ir moderniausių Lietuvoje. Įmonės sėkmę garantuoja vartotojų bei ekspertų pripažinta produkcija, novatoriškumas ir...


Ridikėlis radikulitui gydyti

Ridikėlis radikulitui gydyti

Senovės Graikijoje ridikėliai buvo ypač vertinami. Žymus to meto gydytojas Dioskoridas patardavo vartoti ridikėlius virškinimui gerinti, regėjimui stiprinti, kosuliui sušvelninti ir nuraminti. Ridikėliuose yra daug vitaminų B1 ir B2, C, karotino,...


Žalioji arbata naudingesnė už kavą

Žalioji arbata naudingesnė už kavą

Jei dieną paprastai pradedate puodeliu kavos, rizikuojate ne tik susilaukti insulto ar širdies infarkto, bet ir veikiausiai pasensite daug greičiau už tuos, kurie kasdien renkasi žaliąją arbatą. Visame pasaulyje medikai pripažįsta žaliosios...


Daržovių sultys - būtinų elementų šaltinis

Daržovių sultys - būtinų elementų šaltinis

Šviežių daržovių sultys - reikalingiausių ir lengviausiai įsisavinamų organizmui būtinų elementų šaltinis. Daržovių sultyse gausu visų žmogui būtinų amino rūgščių, mineralinių medžiagų, druskų, fermentų ir vitaminų, tik gerti jas reikia šviežias,...


Mityba ir jos mitai

Mityba ir jos mitai

Mesime rūkyti, pradėsime sportuoti, gyvensime sveikai. Tai pažadai, kuriuos sau nuolat kartojame ir atidedame jų vykdymą. Nerealiais tikslais, juolab mitais, galime ne pagerinti savo sveikatą, o atvirkščiai - pakenkti jai. "Dažnai žmonės...


Mokslininkai: pavojingas laikas besilaikantiems dietos – 15.23 val.

Mokslininkai: pavojingas laikas besilaikantiems dietos – 15.23 val.

Dietos besilaikantys žmonės turi baimintis, kai laikrodžio rodyklės artėja prie 15.23 val. Mokslininkų teigimu, būtent tuo metu žmogaus valia ima silpnėti ir jis jau gali siekti kokio saldėsio, skelbia britų laikraštis "The Daily...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9