Lapkričio 8-ąją – Europos sveikos mitybos dieną – visuomenė kviečiama atkreipti dėmesį į tinkamos mitybos principus bei raginama sveikai maitintis. Nors nemažai apie tai kalbama, tačiau pasaulyje vis daugėja nutukusių žmonių bei ydingo maitinimosi sukeltų ligų. „Gyvenu ne tam, kad valgyčiau, o valgau tam, kad gyvenčiau”, – turėtų skambėti kiekvieno žmogaus galvoje kasdien per pusryčius, pietus ir vakarienę, o ne tik šią minėtiną dieną. Nes neteisinga mityba – vidinio diskomforto, antsvorio ir rimtų ligų priežastis.
„Sveiku laikomas toks maitinimasis, kai organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas (baltymus, riebalus, angliavandenius, vitaminus, skaidulines, mineralines bei kt.) ir energiją idealiam svoriui palaikyti, – teigia gydytoja Laima Mickevičienė. – Sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per dieną. Kiekvieno valgymo metu gaunamos energijos kiekis turi keistis. Per pusryčius, pietus žmogus turėtų gauti daugiau nei 2 trečdalius paros raciono, o vakarienės – mažiau nei trečdalį. Vakarienę geriausia valgyti likus kelioms valandoms iki miego”.
Didžiuliu priešu laikomi maisto priedai, žymimi raide E, kurie pailgina produktų galiojimo laiką, sustiprina skonį, kvapą, spalvą, kietina, tirština, stingdo ir t.t. Jų kimšte prikimštas kasdieninis mūsų maistas. Pastarieji skatina apetitą, žmogus tampa tarsi priklausomas nuo tam tikrų produktų. Maisto priedai gali sukelti alergiją, gimdos, odos, šlapimo pūslės vėžį, pilvo, skrandžio skausmus, apsinuodijimus, didina kraujospūdį, slopina protinį vystymąsi. O sergantiems astma jie net gali būti mirtini.
Pagrindiniai mitybos principai
Saikingumas (jei būtinos maisto medžiagos vartojama per daug, ji tampa kenksminga sveikatai. Taigi „kas per daug – tas tikrai nesveika”).
Įvairumas (kuo maistas įvairesnis, tuo organizmas gauna daugiau reikalingų maistinių medžiagų).
Subalansavimas (tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis. Tai priklauso nuo amžaus, lyties bei atliekamo darbo).
Sveikos mitybos taisyklės
Valgyti kuo įvairesnį maistą. Tuomet bus mažesnė tikimybė, kad kai kurių medžiagų trūks organizmui ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų. Štai mokslininkai teigia, jog dažnai valgantys mėsą rizikuoja sirgti vėžiu ar širdies ir kraujagyslių ligomis.
Išlaikyti normalų kūno svorį (apskaičiuojama pagal šią formulę – svoris dalinamas iš ūgio kvadratu = kūno masės indeksas. Idealiausia kai jis siekia 18,5–25 ir nekinta visą gyvenimą). Nutukusių vyrų, palyginti su asmenų, kurių svoris normalus, rizika susirgti vėžiu, didesnė 40 %, moterų – 55 %. Nutukę vyrai dažniau serga storosios žarnos, prostatos, plaučių vėžiu, nutukusios moterys – krūties, gimdos kūno, kiaušidžių, tulžies pūslės vėžiu. Organizmui taip pat žalingas savęs alinimas dietomis, kūdinimąsis, gręsiantis anorekcija.
Rinktis maistą, turinį mažai riebalų, ypač sočių riebiųjų rūgščių ir cholesterolio. Riebus maistas didina cholesterolio koncentraciją kraujyje, todėl siaurėja ir kemšasi kraujagyslės, ant jų sienelių formuojantis aterosklerozinėms plokštelėms didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Kuo daugiau valgyti daržovių, uogų, vaisių bei grūdinių produktų. Ekologiniuose ūkiuose išauginti vaisiai ir daržovės, iš jų pagaminti produktai yra šviežesni, skanesni, maistingesni. Tokių sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų. Valgomi tarp pagrindinių maitinimųsi vaisiai padės išlaikyti tinkamą cukraus kiekį kraujyje ir numalšins alkį. Tačiau valgant juos iš karto po sotaus patiekalo, bus apsunkinta skrandžio veikla, sunkiau ir ilgiau virškins. Vaisiais geriausia gardžiuotis likus pusvalandžiui iki pietų ar tarp pagrindinių maitinimųsi.
Kuo mažiau vartoti cukraus ir saldumynų. Žmogus per metus vidutiniškai suvalgo 36 kg cukraus. Per didelis jo vartojimas gali būti viršsvorio priežastimi. Manoma, kad senatvės diabetą taip pat gali paskatinti per didelis cukraus vartojimas.
Nevartoti daug valgomosios druskos. Nors per dieną turėtumėm suvalgyti 1–5 g druskos (maždaug arbatinį šaukštelį), deja, suvartojame apie 20–30 g. Didesnis valgomosios druskos vartojimas laikomas vienu iš hipertenzijos rizikos veiksnių.
Vengti alkoholio. Kepenų cirozė, kasos uždegimas, gastritas, vėžys, alkoholinė psichozė, naujagimių apsigimimas ir kitos ligos bei įvairios traumos yra dažniausios piktnaudžiavimo alkoholiu palydovės.
Taip pat nepamirškite gerti pakankamai vandens (1,5-2 litrus per dieną), kuo ilgiau neskubant kramtyti maistą, vengti užkandžių ir greito maisto, gyvulinės kilmės produktus dažniau keisti augaliniais, laikytis mitybos rėžimo ir kuo daugiau judėti.
Ligita Šoliūnienė
