Gruodžio 11d. Trečiadienis

Mėsa – ne tik maistas, bet ir patriarchato simbolis

Peržiūrų skaičius: 23748
Mėsa – ne tik maistas, bet ir patriarchato simbolis

Salotų lėkštė, jūros gėrybės ir saldus desertas. Šiuos patiekalus kavinės padavėjas automatiškai padės prie moters. Vyriško maisto sinonimas - didžiulis mėsiškas kepsnys, užgeriamas raudonu vynu ar alumi.

Prieš daugiau nei 10 metų daryti tyrimai parodė, kad vyras vidutiniškai kasdien suvalgo 125 g mėsos, moteris - 87 g. Šiandien vyrai - dar didesni mėsėdžiai. Vegetaras vyras net gali susilaukti klausimo, ar jis nėra gėjus. Tuo tarpu paskaičiuota, kad dėl mūsų įpročio valgyti mėsą, į aplinką išskiriama daugiau šiltnamio efektą skatinančių dujų už visą transporto sektorių.

Klimatui naudingesnė moterų mityba

Kad vyrai valgo daugiau mėsos nei moterys - seniai žinoma tiesa. Dažnai tai siejama su skirtingais lyčių energijos poreikiais. Tačiau mėsa nuo senų senovės nėra tik maistas, teigiama Šiaurės lyčių instituto žurnale "Nikk magasin". Tokią išvadą straipsnio autorius padarė apibendrinęs daugybę įvairiausių tyrimų, susijusių su vyrų ir moterų mityba.

Dar 1997 m. norvegai paskaičiavo, kad jų šalies vyrai kasdien suvalgo 125 g mėsos, moterys - 87 g. Po 9 metų atlikta danų studija parodė įdomias permainas. Remiantis jos duomenimis, išsivysčiusių šalių vyrai suvalgo apie 135 g mėsos, moterys - 81 g. Taigi atotrūkis didėja, nors vis dar daug kur pasaulyje mėsa yra prabangos valgis. Pavyzdžiui, Kinijos pilietis per dieną vidutiniškai suvalgo 52,4 g mėsos, Ganos - iki 9,9 g.

Anot 2006 m. atliktos mokslinės studijos, gyvulininkystė sudaro 18 proc. šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijų - daugiau nei visas transporto sektorius. Todėl natūralu, kad klimato kaita susirūpinusios šalys šioje srityje mato rimtą darbo barą. Ir nors klimato kaita tarsi belytė, lyčių skirtumų ir lygybės tyrinėtojai pastebi, kad vyrai ir moterys prie klimato atšilimo prisideda skirtingu mastu jau vien dėl skirtingų mitybos įpročių.

Kaip teigiama minėtame žurnale, maisto funkcijas vyrai ir moterys vertina skirtingai. Vyrams maistas - priemonė užkimšti skrandžiui. Jiems svarbu pavalgyti greitai ir sočiai. Moterims maistas susijęs su vaizduote ir kūryba, todėl jos dažniau nei vyrai kaupia receptų knygas ir dažniau jas pritaiko praktikoje.

Taip pat pastebėta, kad nors moteris yra atsakinga už šeimos valgiaraštį, šeimą turinčios moterys valgo kitaip nei tos, kurios gyvena vienos. Tas pats teiginys tinka ir vyrams. Taigi akivaizdu, kad vienos lyties poreikiai veikia kitą lytį.

Neginčijamas vyriškumo simbolis

Žinia, nuo senų senovės daugiausiai mėsos visada būdavo vyro lėkštėje, o moteriai ir vaikams likdavo tai, ko jis nesuvalgydavo. Todėl, anot straipsnyje cituojamo antropologo, mėsa yra daugiau nei valgis. Vyro teisė valgyti daugiau mėsos - svarbiausia patriarchato taisyklė. Seksologai raudoną mėsą sieja ir su seksualiniu pajėgumu.

Bet kuriuo atveju mėsa - vyriškumo simbolis. Tikras vyras turi gerą apetitą, todėl jam reikia didesnės porcijos. Šis suvokimas nesikeičia ir šiandien, nors vis daugiau vyrų dėl darbo specifikos juda mažiau, todėl fiziologiškai jiems kalorijų reikia taip pat mažiau.

Kaip parodė dar vienas straipsnyje minimas tyrimas, mėsos nevalgantis jaunuolis netgi tolerantiškose Skandinavijos šalyse susilaukė klausimo, ar jis nėra gėjus, nors pats respondentas, tapęs vegetaru, teigė nesijaučiąs "mažiau vyras".

Manoma, kad vyrams nebūtų sunku valgyti mažiau mėsos, jei tai būtų susiję tik su fiziologija. Tačiau valgymo mitas apraizgytas daugybe psichosocialinių taisyklių.

Mėsa kaip skiriamasis socialinės klasės požymis

Šiaip ar taip mėsa šiandien prieinama visiems ir netgi tapo skiriamuoju socialinės klasės požymiu. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių tyrimai rodo, kad darbininkės ir aukštesnį išsilavinimą turinčios moterys mėsos valgo maždaug tiek pat, tačiau darbininkai vyrai jos valgo daugiau nei didesnės kvalifikacijos reikalaujančių profesijų atstovai. Išsiaiškinta, kad aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai daugiau dėmesio skiria ne pačiam maistui, bet jo teikiamai energijai bei keliamam pasitenkinimui.

Paskaičiuota, kad vien norvegai per metus suvalgo per šimtą milijonų dešrelių ir dėl to, anot mokslininkų, Vakarų Norvegijoje kyla daugiau audrų. Tačiau dešrelės ir toliau reklamuojamos kaip greitas, skanus ir pigus maistas, todėl labiau prieinamas didelei visuomenės daliai nei brangesnė ir ilgiau paruošiama mėsa.

Beje, nors vidurinė klasė maistui išrankesnė, ji esą nesivadovauja aplinkosaugos taisyklėmis. Daugiau pinigų turintys žmonės turi didesnius namus, jiems apšviesti ir apšildyti reikia daugiau energijos, jie daugiau pinigų išleidžia jiems nereikalingiems daiktams bei poreikiams. Beje, kaip rodo ir Lietuvoje atlikti tyrimai, tokie žmonės dažniau valgo ir mėsą bei jos gaminius.

Pagaliau šiandienos pasaulyje būti mėsėdžiu yra paprasčiau nei būti vegetaru. Sovietiniai laikai, kai ketvirtadienis būdavo skelbiama bent jau žuvies diena - praeitis, o tokių pavyzdžių, kaip Vakarų Belgijos miestas Gentas, kuriame kartą per savaitę visos viešosios maitinimo įstaigos siūlo tik vegetarišką valgiaraštį, nėra daug. Šio miesto valdžia tokiu originaliu būdu nusprendė kovoti su klimato kaita.

Raudona mėsa kenkia sveikatai

Mūsų nesugebėjimas apsieiti be mėsos žalingas ne tik mūsų planetai, bet ir mums patiems. Naujausias JAV Nacionalinio vėžio instituto tyrimas nustatė, kad žmonės, kurių valgiaraštyje vyrauja raudonoji ir perdirbta mėsa, labiau rizikuoja mirti dėl įvairių sveikatos sutrikimų, tokių kaip širdies ligos ir vėžys.

Mokslininkai apklausė apie 500 tūkst. 50-71 metų amžiaus žmonių apie jų mitybos įpročius ir gyvenimo būdą. Nustatyta, kad netgi atsižvelgiant į kitus veiksnius (šviežių vaisių ir daržovių valgymą, rūkymą, mankštą, nutukimą) daugiausiai mėsos valgantys asmenys labiau rizikuoja mirti per artimiausius 10 metų negu žmonės, kurie mėsos valgo mažiausiai.

Pasak tyrėjų, apie 11 proc. vyrų ir 16 proc. moterų tikriausiai būtų išvengę mirties, jeigu būtų vartoję mažiau mėsos.

Kaip teigia lietuvių mitybos specialistai, mes taip pat valgome gerokai per daug mėsos. Jos valgyti užtektų kartą per dieną 3-4 kartus per savaitę, tuo tarpu dažnas lietuvis jos valgo kasdien po kelis kartus per dieną.

Beje, senovėje buvo kur kas labiau tikima maisto galia ir poveikiu mūsų organizmui. Tikėta, kad suvalgęs tam tikras sumedžioto žvėries kūno dalis, žmogus perims jų jėgas. Tuo tarpu žuvys buvo laikomos gausybės ir taikos simboliu. Todėl ir šiandien žmonės per pasninką, atbaidydami visas negandas, atsisako mėsos, kuri tapatinama su žvėries agresija.


Kare dėl pirkėjo laimi konservantai

Kare dėl pirkėjo laimi konservantai

Šiauliečiai Antanas ir Liucija įsitikinę, kad dėl konservantų blogėja jų sveikata. Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos Vincentas Sakas ekspertas pritaria: "Visose maisto prekių parduotuvėse maistas prilygsta išmatoms". Karas vyksta dėl...


Vokietijoje įspėta nevartoti prancūziškos alyvuogių

Vokietijoje įspėta nevartoti prancūziškos alyvuogių

Vokietijos vartotojų apsaugos ir maisto produktų saugumo tarnyba (BVL) įspėja gyventojus nevartoti prancūziškos alyvuogių ir pomidorų pastos, praneša agentūra AFP. Tam tikri produktai esą gali būti užkrėsti bakterijomis ir tai gali turėti rimtų...


Kaip veikia organizmą įvairių rūšių geriamasis vanduo?

Kaip veikia organizmą įvairių rūšių geriamasis vanduo?

Atkeliavę į prekybos vietą išvystame lentynas, nukrautas įvairių tipų geriamaisiais vandenimis. Žvalgomės į butelių spalvas, skirtingų gamintojų pavadinimus ir rūšys. Tačiau ar mokame rinktis? Ar žinome, koks vanduo yra tinkamiausias būtent mūsų...


Kokias dešreles galima kepti?

Kokias dešreles galima kepti?

Iškylaujant net nesusimąstome, ar spragsinčios ant laužo pirmos po ranka parduotuvėje pirktos dešrelės tikrai nepakenks sveikatai. Medikai pataria prisiminti, jog virtų mėsos gaminių negalima kepti ant laužo. Nacionalinio maisto ir veterinarijos...


Prekybos centruose - nuodingos bulvės?

Prekybos centruose - nuodingos bulvės?

Daugumai prekybos centrų ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nelabai įdomu, ar pirkėjų įsigyjami maisto produktai nėra nuodingi. Štai bulvės laikomos šviesioje ir ne itin vėsioje patalpoje pradeda gaminti nuodingas medžiagas. Tokios...


Ką reikėtų žinoti apie pagrindines maisto medžiagas

Ką reikėtų žinoti apie pagrindines maisto medžiagas

Su maistu žmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medžiagų. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos ir vitaminai. Kiekviena iš pagrindinių maisto medžiagų turi savo funkcijas. Organizmas...


Vienas produktas, kuris atstoja dešimtys grožio priemonių. Kas tai?

Vienas produktas, kuris atstoja dešimtys grožio priemonių. Kas tai?

Moterims labai svarbu graži oda, sveiki plaukai bei kerinti šypsena. Visa tai atspindi moters gyvenimo pobūdį ir vidinę harmoniją. Ir visai nebūtina kasdien naudoti gausaus kiekio makiažo, norint atrodyti tvarkingai bei patraukliai, tam užtenka...


Minima Europos sveikos mitybos diena

Minima Europos sveikos mitybos diena

Lapkričio 8-ąją – Europos sveikos mitybos dieną – visuomenė kviečiama atkreipti dėmesį į tinkamos mitybos principus bei raginama sveikai maitintis. Nors nemažai apie tai kalbama, tačiau pasaulyje vis daugėja nutukusių žmonių bei ydingo...


Pistacijų riešutų kava – sveikesnė nei kavos pupelių

Pistacijų riešutų kava – sveikesnė nei kavos pupelių

Lietuvoje nuo seno verdama gilių kava, kitose šalyse panašiam skoniui plikomi šakniavaisiai, kiti augalai. Dabar tyrėjai teigia, jog tam tikros rūšies pistacijų riešutų kava, neturinti kofeino, gali būti sveikesnė alternatyva iš kavos pupelių...


Siūlo paragauti pomidorų, keičiančių maisto skonį

Siūlo paragauti pomidorų, keičiančių maisto skonį

Jeigu kada pasitaikys galimybė paragauti pomidorų, išaugintų Kazuhisos Kato ir jo kolegų laboratorijoje, būkite atidūs. Tikėtina, kad praėjus kelioms valandoms po degustacijos, įprastas maistas jums kurį laiką atrodys visai neįprasto skonio. K....


Sultys laikomos maistu

Sultys laikomos maistu

Ar žinote, kodėl sultys laikomos maistu? Todėl, kad jų sudėtyje yra tokių medžiagų, kurių randama ir kituose mums žinomuose maisto produktuose - ryžiuose, mėsoje, varškėje, duonoje ir t.t. Atlikti tyrimai rodo, kad ananasų sultyse yra keturis...


Actas

Actas

Natūralus fermentinis actas yra gaminamas natūralios fermentacijos būdu iš žemės ūkio produktų, kurių sudėtyje yra krakmolo, cukraus, taip pat iš vaisių, uogų, obuolių sulčių, salyklinių miežių, medaus, išrūgų, vyno, sidro ir kt. Į actą gali būti...


Šeimos gydytoja: normaliai vaiko raidai mėsa būtina

Šeimos gydytoja: normaliai vaiko raidai mėsa būtina

Remiantis statistiniais duomenimis, daugelyje Vakarų Europos valstybių apie 20 proc. gyventojų yra vegetarai, Lietuvoje – apie 5 proc. ir šis skaičius auga. Atsisakyti mėsos gali mitybą subalansavę ir pakankamą organizmui reikiamų medžiagų...


Sveikata ir vanduo

Sveikata ir vanduo

Atšilus orams žmogui reikia vis daugiau vandens. Vandens svarbos mūsų organizmui nuneigti neįmanoma - tai pagrindinė žmogaus kūno sudedamoji dalis. Organizme vanduo dalyvauja gausybėje procesų: medžiagų apykaitos, fermentų, hormonų gamybos. Vanduo...


Ką būtina žinoti apie daržoves?

Ką būtina žinoti apie daržoves?

Prieš perkant daržoves atminkite: žiedinis kopūstas turi būti baltas ir tvirtas, morkos - oranžinės, lygios, agurkai - šviesiai žalios spalvos lygiu paviršiumi. Patys skaniausi ridikėliai - rausvai-raudoni su baltu galiuku. Kuo ilgiau laikysite...


Nesveikas maistas taip pat lengvai gali tapti priklausomybe, kaip ir narkotikai

Nesveikas maistas taip pat lengvai gali tapti priklausomybe, kaip ir narkotikai

Mokslininkai atrado, kad prie nesveiko maisto beveik taip pat lengvai įprantama, kaip ir prie heroino, praneša "Telegraph". Naujo tyrimo duomenimis, mėsainių, bulvių traškučių, dešrelių ir pyragaičių dieta užprogramuoja jūsų smegenis...


Žaliosios lapinės daržovės gali sumažinti diabeto tikimybę

Žaliosios lapinės daržovės gali sumažinti diabeto tikimybę

Vartojant daug žaliųjų lapinių daržovių, gali sumažėti rizika susirgti diabetu, teigia Jungtinės Karalystės mokslininkai. Jie išnagrinėjo anksčiau atliktų šešių tyrimų apie vaisių ir daržovių vartojimą duomenis ir nustatė, kad tik špinatai ir...


Nejuokaukite su nitratais!

Nejuokaukite su nitratais!

Pavasarį visuomet iškyla dilema – ar kūdikį maitinti "senojo" sezono daržovėmis, užaugintomis ekologiškai, ar įsigytomis iš patikimų rankų, ar pirkti šviežias. Patariame neskubėti siūlyti vaikui šiltnamiuose išaugintų daržovių, nes...


Špinatai atrodo neetiškai?

Špinatai atrodo neetiškai?

Maisto be cheminių priedų vartojimą propaguojantys svetainės www.sveikasvaikas.lt įkūrėjai sulaukė netikėto niukso iš reklamos prievaizdų. Vos apsirodžius socialinės reklamos trilogijai "Už maistą be chemijos", viena jų buvo apskųsta...


Prasideda grybavimo sezonas

Prasideda grybavimo sezonas

Kauno visuomenės sveikatos centras primena, kad prasidėjus grybavimo sezonui, padaugėja apsinuodijimų grybais atvejų. Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro duomenimis 2007 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 64 apsinuodijimų grybais...


Grybavimo sezonas prasideda apsinuodijimais

Grybavimo sezonas prasideda apsinuodijimais

Lietuvoje prasideda grybavimo sezonas. Šiam dar neįsibėgėjus, jau registruojami apsinuodijimų grybais atvejai. Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis Kaune ir Kauno apskrityje šiais metais užregistruoti 2 apsinuodijimų grybais atvejai, kai...


Mažai angliavandenių turinti dieta kenkia arterijoms

Mažai angliavandenių turinti dieta kenkia arterijoms

Dėl mažai angliavandenių turinčios dietos gali užsikimšti arterijos ir padidėti širdies smūgio ir insulto rizika, rodo JAV atliktas tyrimas. Prieš dešimtmetį išpopuliarėjo dieta, kai valgoma daug mėsos, žuvies ir sūrio, o angliavandenių vartojama...


Lieknėjimas sendina: 5 kg prilygsta 4 metams

Lieknėjimas sendina: 5 kg prilygsta 4 metams

JAV mokslininkų tyrimas atskleidė, kad moterys, atsikračiusios 5 kilogramų antsvorio, iš pažiūros gali atrodyti iki 4 metų vyresnės, nei yra, praneša britų dienraštis "Daily Telegraph". Ir priešingai: putlūs skruostai ir apvalesni veido...


Penkios persivalgymo priežastys

Penkios persivalgymo priežastys

Svajojate atsikratyti antsvorio, tačiau nepavyksta? Galbūt kaltas nuolatinis persivalgymas? Štai keletas priežasčių, kodėl suvalgome daugiau nei reikia. Per didelės porcijos. Didelė maisto pilna lėkštė gali sugundyti suvalgyti daugiau nei tuo metu...


Ar saugu vartoti nepasterizuotą pieną?

Ar saugu vartoti nepasterizuotą pieną?

Gydytojai ir specialistai pataria – maži vaikai neturėtų gerti žalio, nepasterizuoto pieno. Pienas yra didelės maistinės vertės produktas, turintis daug medžiagų, reikalingų vaikų augimui, tačiau žaliame piene gali būti įvairių bakterijų,...


Studentė nusipirko dešrą, kimštą stiklu

Studentė nusipirko dešrą, kimštą stiklu

Nusipirkę aukščiausios rūšies dešros negalite būti tikri, kad pusryčiaudami mėgausitės rūkyklos dūmais dvelkiančiu skanėstu. Studentė kaunietė per plauką nesusižeidė burnos, atsikandusi dešros su stiklais. "Atsikandau ir pajutau, kad burnoje...


Krapas - priemonė laringitui gydytii

Krapas - priemonė laringitui gydytii

Pirmą kartą krapai buvo aprašyti senovės Egipte, Eberso papiruse 1500 metų pr. Kr. kaip mikstūros nuo skausmo ingredientas. Krapuose yra daugybė vitaminų ir kitų veikliųjų medžiagų, kurios žadina apetitą bei gerina virškinamojo trakto organų veiklą.


Ar dydis visada svarbu?

Ar dydis visada svarbu?

Beveik kiekviena daržovė ar vaisius turi didesnį ar mažesnį brolį. Ir nors visi jau seniai žino, kad kuo daugiau daržovių suvalgys, tuo geriau, kartais svarbu atkreipti dėmesį ir į pačių daržovių ir vaisių dydį. Čia pateikiamos aštuonios produktų...


Penki nepelnytai sveikuolių užmiršti produktai

Penki nepelnytai sveikuolių užmiršti produktai

Žemės riešutų sviestas, grybai, kiaušiniai, avokadai ir net kava. Tai penki sveikuolių užmiršti produktai, kuriuos verta įtraukti į kasdieninį meniu. Pirkėjai dažniausiai žino tik, kad jis kaloringas. Tačiau jis dar labai sveikas širdžiai ir...


Apie gerą aliejų virtuvėje: alyvuogių aliejus

Apie gerą aliejų virtuvėje: alyvuogių aliejus

Virtuvėje jis yra labai reikalingas. Ypač vasarą, kada tiek daug žalumynų, o ir ne tik. Be gero aliejaus gera virtuvė vargiai išsiverčia. Juk pirmas dalykas, kurį pastebime nesėkmingai pavalgę, kokioje nors nelabai aiškioje maitinimo įstaigoje,...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9