Rugpjūčio 18d. Sekmadienis

Mėsa – ne tik maistas, bet ir patriarchato simbolis

Peržiūrų skaičius: 23748
Mėsa – ne tik maistas, bet ir patriarchato simbolis

Salotų lėkštė, jūros gėrybės ir saldus desertas. Šiuos patiekalus kavinės padavėjas automatiškai padės prie moters. Vyriško maisto sinonimas - didžiulis mėsiškas kepsnys, užgeriamas raudonu vynu ar alumi.

Prieš daugiau nei 10 metų daryti tyrimai parodė, kad vyras vidutiniškai kasdien suvalgo 125 g mėsos, moteris - 87 g. Šiandien vyrai - dar didesni mėsėdžiai. Vegetaras vyras net gali susilaukti klausimo, ar jis nėra gėjus. Tuo tarpu paskaičiuota, kad dėl mūsų įpročio valgyti mėsą, į aplinką išskiriama daugiau šiltnamio efektą skatinančių dujų už visą transporto sektorių.

Klimatui naudingesnė moterų mityba

Kad vyrai valgo daugiau mėsos nei moterys - seniai žinoma tiesa. Dažnai tai siejama su skirtingais lyčių energijos poreikiais. Tačiau mėsa nuo senų senovės nėra tik maistas, teigiama Šiaurės lyčių instituto žurnale "Nikk magasin". Tokią išvadą straipsnio autorius padarė apibendrinęs daugybę įvairiausių tyrimų, susijusių su vyrų ir moterų mityba.

Dar 1997 m. norvegai paskaičiavo, kad jų šalies vyrai kasdien suvalgo 125 g mėsos, moterys - 87 g. Po 9 metų atlikta danų studija parodė įdomias permainas. Remiantis jos duomenimis, išsivysčiusių šalių vyrai suvalgo apie 135 g mėsos, moterys - 81 g. Taigi atotrūkis didėja, nors vis dar daug kur pasaulyje mėsa yra prabangos valgis. Pavyzdžiui, Kinijos pilietis per dieną vidutiniškai suvalgo 52,4 g mėsos, Ganos - iki 9,9 g.

Anot 2006 m. atliktos mokslinės studijos, gyvulininkystė sudaro 18 proc. šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijų - daugiau nei visas transporto sektorius. Todėl natūralu, kad klimato kaita susirūpinusios šalys šioje srityje mato rimtą darbo barą. Ir nors klimato kaita tarsi belytė, lyčių skirtumų ir lygybės tyrinėtojai pastebi, kad vyrai ir moterys prie klimato atšilimo prisideda skirtingu mastu jau vien dėl skirtingų mitybos įpročių.

Kaip teigiama minėtame žurnale, maisto funkcijas vyrai ir moterys vertina skirtingai. Vyrams maistas - priemonė užkimšti skrandžiui. Jiems svarbu pavalgyti greitai ir sočiai. Moterims maistas susijęs su vaizduote ir kūryba, todėl jos dažniau nei vyrai kaupia receptų knygas ir dažniau jas pritaiko praktikoje.

Taip pat pastebėta, kad nors moteris yra atsakinga už šeimos valgiaraštį, šeimą turinčios moterys valgo kitaip nei tos, kurios gyvena vienos. Tas pats teiginys tinka ir vyrams. Taigi akivaizdu, kad vienos lyties poreikiai veikia kitą lytį.

Neginčijamas vyriškumo simbolis

Žinia, nuo senų senovės daugiausiai mėsos visada būdavo vyro lėkštėje, o moteriai ir vaikams likdavo tai, ko jis nesuvalgydavo. Todėl, anot straipsnyje cituojamo antropologo, mėsa yra daugiau nei valgis. Vyro teisė valgyti daugiau mėsos - svarbiausia patriarchato taisyklė. Seksologai raudoną mėsą sieja ir su seksualiniu pajėgumu.

Bet kuriuo atveju mėsa - vyriškumo simbolis. Tikras vyras turi gerą apetitą, todėl jam reikia didesnės porcijos. Šis suvokimas nesikeičia ir šiandien, nors vis daugiau vyrų dėl darbo specifikos juda mažiau, todėl fiziologiškai jiems kalorijų reikia taip pat mažiau.

Kaip parodė dar vienas straipsnyje minimas tyrimas, mėsos nevalgantis jaunuolis netgi tolerantiškose Skandinavijos šalyse susilaukė klausimo, ar jis nėra gėjus, nors pats respondentas, tapęs vegetaru, teigė nesijaučiąs "mažiau vyras".

Manoma, kad vyrams nebūtų sunku valgyti mažiau mėsos, jei tai būtų susiję tik su fiziologija. Tačiau valgymo mitas apraizgytas daugybe psichosocialinių taisyklių.

Mėsa kaip skiriamasis socialinės klasės požymis

Šiaip ar taip mėsa šiandien prieinama visiems ir netgi tapo skiriamuoju socialinės klasės požymiu. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių tyrimai rodo, kad darbininkės ir aukštesnį išsilavinimą turinčios moterys mėsos valgo maždaug tiek pat, tačiau darbininkai vyrai jos valgo daugiau nei didesnės kvalifikacijos reikalaujančių profesijų atstovai. Išsiaiškinta, kad aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai daugiau dėmesio skiria ne pačiam maistui, bet jo teikiamai energijai bei keliamam pasitenkinimui.

Paskaičiuota, kad vien norvegai per metus suvalgo per šimtą milijonų dešrelių ir dėl to, anot mokslininkų, Vakarų Norvegijoje kyla daugiau audrų. Tačiau dešrelės ir toliau reklamuojamos kaip greitas, skanus ir pigus maistas, todėl labiau prieinamas didelei visuomenės daliai nei brangesnė ir ilgiau paruošiama mėsa.

Beje, nors vidurinė klasė maistui išrankesnė, ji esą nesivadovauja aplinkosaugos taisyklėmis. Daugiau pinigų turintys žmonės turi didesnius namus, jiems apšviesti ir apšildyti reikia daugiau energijos, jie daugiau pinigų išleidžia jiems nereikalingiems daiktams bei poreikiams. Beje, kaip rodo ir Lietuvoje atlikti tyrimai, tokie žmonės dažniau valgo ir mėsą bei jos gaminius.

Pagaliau šiandienos pasaulyje būti mėsėdžiu yra paprasčiau nei būti vegetaru. Sovietiniai laikai, kai ketvirtadienis būdavo skelbiama bent jau žuvies diena - praeitis, o tokių pavyzdžių, kaip Vakarų Belgijos miestas Gentas, kuriame kartą per savaitę visos viešosios maitinimo įstaigos siūlo tik vegetarišką valgiaraštį, nėra daug. Šio miesto valdžia tokiu originaliu būdu nusprendė kovoti su klimato kaita.

Raudona mėsa kenkia sveikatai

Mūsų nesugebėjimas apsieiti be mėsos žalingas ne tik mūsų planetai, bet ir mums patiems. Naujausias JAV Nacionalinio vėžio instituto tyrimas nustatė, kad žmonės, kurių valgiaraštyje vyrauja raudonoji ir perdirbta mėsa, labiau rizikuoja mirti dėl įvairių sveikatos sutrikimų, tokių kaip širdies ligos ir vėžys.

Mokslininkai apklausė apie 500 tūkst. 50-71 metų amžiaus žmonių apie jų mitybos įpročius ir gyvenimo būdą. Nustatyta, kad netgi atsižvelgiant į kitus veiksnius (šviežių vaisių ir daržovių valgymą, rūkymą, mankštą, nutukimą) daugiausiai mėsos valgantys asmenys labiau rizikuoja mirti per artimiausius 10 metų negu žmonės, kurie mėsos valgo mažiausiai.

Pasak tyrėjų, apie 11 proc. vyrų ir 16 proc. moterų tikriausiai būtų išvengę mirties, jeigu būtų vartoję mažiau mėsos.

Kaip teigia lietuvių mitybos specialistai, mes taip pat valgome gerokai per daug mėsos. Jos valgyti užtektų kartą per dieną 3-4 kartus per savaitę, tuo tarpu dažnas lietuvis jos valgo kasdien po kelis kartus per dieną.

Beje, senovėje buvo kur kas labiau tikima maisto galia ir poveikiu mūsų organizmui. Tikėta, kad suvalgęs tam tikras sumedžioto žvėries kūno dalis, žmogus perims jų jėgas. Tuo tarpu žuvys buvo laikomos gausybės ir taikos simboliu. Todėl ir šiandien žmonės per pasninką, atbaidydami visas negandas, atsisako mėsos, kuri tapatinama su žvėries agresija.


6 būdai padedantys kovoti su vidurių užkietėjimu

6 būdai padedantys kovoti su vidurių užkietėjimu

Turbūt kiekvienas yra bent kartą susiduręs su vidurių užkietėjimu. Stanginimasis, nepilno išsituštinimo jausmas, skausmas tuštinantis ir, žinoma, nuolatinis diskomforto jausmas, trukdantis produktyviam kasdieniam darbui. Kad ir kokia problema tai...


Mokslo populiarintojai triuškina garsenybių pateikiamus sveikos gyvensenos patarimus

Mokslo populiarintojai triuškina garsenybių pateikiamus sveikos gyvensenos patarimus

Viena britų mokslo populiarinimo organizacija trečiadienį sukritikavo kai kurių garsenybių patarimus kaip sveikai gyventi. Pavyzdžiui, pareiškimus apie sėklos sulaikymo naudą arba kūnui energijos suteikiančias silikonines apyrankes. Organizacija...


Arbata mažina tikimybę mirti nuo širdies priepuolio

Arbata mažina tikimybę mirti nuo širdies priepuolio

Geriant daug arbatos, smarkiai sumažėja tikimybė mirti nuo širdies priepuolio. Tokią išvadą leidžia daryti paskelbti grupės Amerikos specialistų atlikto tyrimo rezultatai. Išanalizavus beveik 2 tūkstančius širdies priepuolių, pavyko nustatyti, jog...


Riešutai gerina medžiagų apykaitą

Riešutai gerina medžiagų apykaitą

Mokslininkai teigia, kad saikingas riešutų vartojimas padeda išvengti kai kurių sveikatos sutrikimų, praneša BBC. Manoma, kad iki 25 proc. žmonių Jungtinėje Karalystėje skundžiasi sutrikusia medžiagų apykaita. Tai lemia nutukimą, padidėjusį...


Atsargiai: margučiais irgi galima apsinuodyti

Atsargiai: margučiais irgi galima apsinuodyti

Per šventes padaugėja apsinuodijusiųjų greitai gendančiu maistu. Susirgti galima ir nuo svarbiausio šv.Velykų patiekalo - kiaušinių. Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai primena: daugiau dėmesio skirkite greitai gendančio ir kambario...


Lietuvoje nebus parduota 6 tonos nesaugių saldainių iš Kinijos

Lietuvoje nebus parduota 6 tonos nesaugių saldainių iš Kinijos

Inspektoriai uždraudė iš Kinijos įvežti beveik 6 tonas saldainių, kuriuose rasta neleistinų maisto priedų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, kad uždrausta importuoti apie 5,74 tonos saldainių "Cool candy with tattoo" iš...


Tradicijos ir papročiai visame pasaulyje: Velykų valgiai

Tradicijos ir papročiai visame pasaulyje: Velykų valgiai

Didįjį penktadienį (paskutiniąją Gavėnios savaitę prieš Velykas) laikytasi vadinamojo sauso pasninko (nevalgyta mėsiškų ir pieniškų valgių). Didįjį šeštadienį šventinta Velykų ugnimi virdavo ir kepdavo Velykoms valgius, dažydavo ir margindavo...


Daržovių sultys - būtinų elementų šaltinis

Daržovių sultys - būtinų elementų šaltinis

Šviežių daržovių sultys - reikalingiausių ir lengviausiai įsisavinamų organizmui būtinų elementų šaltinis. Daržovių sultyse gausu visų žmogui būtinų amino rūgščių, mineralinių medžiagų, druskų, fermentų ir vitaminų, tik gerti jas reikia šviežias,...


Sveikatai – tik „gyvas“ kefyras

Sveikatai – tik „gyvas“ kefyras

Mokslininkai vis garsiau prabyla, kad artimiausiu metu tradicinių vaistų nuo peršalimo, stomatito ar depresijos pardavimus sumažins rauginti pieno produktai. Japonų mokslininkų manymu, dar XXI amžiuje jie turėtų išstumti 50proc. esamos cheminių...


Chemikalų likučiai normų neviršija

Chemikalų likučiai normų neviršija

Maisto ir veterinarijos tarnyba, tyrusi nitratų, pesticidų ir sunkiųjų metalų likučius Lietuvoje užaugintose daržovėse, nustatė, kad jie neviršija leistinų normų. Specialistai pripažįsta, kad iš kitų šalių atvežtos daržovės, vaisiai dažnai būna...


Kodėl prie žuvies patiekalų tinka tik baltas vynas?

Kodėl prie žuvies patiekalų tinka tik baltas vynas?

Japonų mokslininkai maisto ir vyno derinimo taisyklėms rado mokslinį paaiškinimą. Takayuki Tamura kartu su kolegomis iš Mercian korporacijos produktų tyrimo laboratorijos nusprendė išsiaiškinti, ar nykščio taisyklė, kad žuvies patiekalai ir...


Komercinei rinkai jau paruošti genetiškai modifikuoti upėtakiai

Komercinei rinkai jau paruošti genetiškai modifikuoti upėtakiai

Rodo salos universiteto (JAV) laboratorijoje sukurtas genetiškai modifikuotas vaivorykštinis upėtakis, kurio raumenų masė yra 20% didesnė lyginant su natūraliais jų giminaičiais. Teigiama, jog gyvūnas yra visiškai paruoštas komercinės...


Žaliosios lapinės daržovės gali sumažinti diabeto tikimybę

Žaliosios lapinės daržovės gali sumažinti diabeto tikimybę

Vartojant daug žaliųjų lapinių daržovių, gali sumažėti rizika susirgti diabetu, teigia Jungtinės Karalystės mokslininkai. Jie išnagrinėjo anksčiau atliktų šešių tyrimų apie vaisių ir daržovių vartojimą duomenis ir nustatė, kad tik špinatai ir...


Migdomųjų pakaitalas – gabalėlis sūrio

Migdomųjų pakaitalas – gabalėlis sūrio

Anglijos ir Italijos mokslininkų komanda teigia suradusi išeitį nemigos kamuojamiems žmonėms. Vietoj migdomųjų piliulių jie siūlo vakarienei suvalgyti gabalėlį sūrio. Savaitę stebėję 200 žmonių, mokslininkai pastebėjo, kad 72 proc. nemigos...


Negalia nėra nuosprendis

Negalia nėra nuosprendis

Daugialypė reabilitologų veiklos mozaika, pademonstruota penktadienį Klaipėdos universitete (KU) vykusioje respublikinėje reabilitacijos ir slaugos studijų krypties jaunųjų tyrėjų konferencijoje, rodo, kokią išeitį ir gyvenimo prasmę gali atrasti...


Pasaulio delikatesų sąrašą papildo - quinoa (liet. bolivinė balanda)

Pasaulio delikatesų sąrašą papildo - quinoa (liet. bolivinė balanda)

Anglakalbiai vis dar neperskaito žodžio quinoa, tuo tarpu mums, lietuviams, gerokai paprasčiau. Nors daugelis vyresnės kartos tautiečių bolivines balandas sieja su mūsų kiemuose ir tarpuvartėse augančiomis piktžolėmis (taip pat vadinamas...


Arbata pakeliuose pavojinga sveikatai?

Arbata pakeliuose pavojinga sveikatai?

Arbatos pakeliuose yra didelis fluoridų kiekis, kurie kensmingi sveikatai. Tokios išvados priėjo Vašingtono Medicinos koledžo mokslininkai. Tyrimai parodė, jog "pakelinėje" arbatoje įprastas stiprumas buvo 6,5 fluoridų dalys milijonui,...


Kiaušinienė su riebiu kumpiu gali būti sveikiausias būdas pradėti dieną?

Kiaušinienė su riebiu kumpiu gali būti sveikiausias būdas pradėti dieną?

Universiteto pateiktame pranešime nurodyta, kad kiaušinienė su riebiu kumpiu pusryčiams iš tiesų gali būti sveikiausias būdas pradėti dieną. Panašu, kad pirmasis patiekalas, kurį suvalgote atsibudę, užprogramuoja jūsų medžiagų apykaitą visai...


Jonizuoto vandens panaudojimas maisto gamybai

Jonizuoto vandens panaudojimas maisto gamybai

Kiekviena šeimininkė, gaminanti namuose, nori, kad jos patiekalai būtų patys skaniausi. Tačiau mes neretai tikime, kad kasdienių, nuolat gaminamų patiekalų skaniau negu įprastai paruošti nebegalima arba tam būtinai reikalingi brangesni negu...


Pomidorų sultys - vienos naudingiausių sulčių

Pomidorų sultys - vienos naudingiausių sulčių

Pomidorus į Europą atvežė ispanai. Kadangi ispanai buvo užkariavę daug žemių, jie pomidorus išplatino visame pasaulyje. Tai maistinga daržovė, kurios sudėtyje yra obuolių ir citrinos rūgšties, baltymų, vitaminų B1, B2, B3, PP, pro vitamino A,...


Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9