Gruodžio 7d. Antradienis

Mėsa – ne tik maistas, bet ir patriarchato simbolis

Peržiūrų skaičius: 23748
Mėsa – ne tik maistas, bet ir patriarchato simbolis

Salotų lėkštė, jūros gėrybės ir saldus desertas. Šiuos patiekalus kavinės padavėjas automatiškai padės prie moters. Vyriško maisto sinonimas - didžiulis mėsiškas kepsnys, užgeriamas raudonu vynu ar alumi.

Prieš daugiau nei 10 metų daryti tyrimai parodė, kad vyras vidutiniškai kasdien suvalgo 125 g mėsos, moteris - 87 g. Šiandien vyrai - dar didesni mėsėdžiai. Vegetaras vyras net gali susilaukti klausimo, ar jis nėra gėjus. Tuo tarpu paskaičiuota, kad dėl mūsų įpročio valgyti mėsą, į aplinką išskiriama daugiau šiltnamio efektą skatinančių dujų už visą transporto sektorių.

Klimatui naudingesnė moterų mityba

Kad vyrai valgo daugiau mėsos nei moterys - seniai žinoma tiesa. Dažnai tai siejama su skirtingais lyčių energijos poreikiais. Tačiau mėsa nuo senų senovės nėra tik maistas, teigiama Šiaurės lyčių instituto žurnale "Nikk magasin". Tokią išvadą straipsnio autorius padarė apibendrinęs daugybę įvairiausių tyrimų, susijusių su vyrų ir moterų mityba.

Dar 1997 m. norvegai paskaičiavo, kad jų šalies vyrai kasdien suvalgo 125 g mėsos, moterys - 87 g. Po 9 metų atlikta danų studija parodė įdomias permainas. Remiantis jos duomenimis, išsivysčiusių šalių vyrai suvalgo apie 135 g mėsos, moterys - 81 g. Taigi atotrūkis didėja, nors vis dar daug kur pasaulyje mėsa yra prabangos valgis. Pavyzdžiui, Kinijos pilietis per dieną vidutiniškai suvalgo 52,4 g mėsos, Ganos - iki 9,9 g.

Anot 2006 m. atliktos mokslinės studijos, gyvulininkystė sudaro 18 proc. šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijų - daugiau nei visas transporto sektorius. Todėl natūralu, kad klimato kaita susirūpinusios šalys šioje srityje mato rimtą darbo barą. Ir nors klimato kaita tarsi belytė, lyčių skirtumų ir lygybės tyrinėtojai pastebi, kad vyrai ir moterys prie klimato atšilimo prisideda skirtingu mastu jau vien dėl skirtingų mitybos įpročių.

Kaip teigiama minėtame žurnale, maisto funkcijas vyrai ir moterys vertina skirtingai. Vyrams maistas - priemonė užkimšti skrandžiui. Jiems svarbu pavalgyti greitai ir sočiai. Moterims maistas susijęs su vaizduote ir kūryba, todėl jos dažniau nei vyrai kaupia receptų knygas ir dažniau jas pritaiko praktikoje.

Taip pat pastebėta, kad nors moteris yra atsakinga už šeimos valgiaraštį, šeimą turinčios moterys valgo kitaip nei tos, kurios gyvena vienos. Tas pats teiginys tinka ir vyrams. Taigi akivaizdu, kad vienos lyties poreikiai veikia kitą lytį.

Neginčijamas vyriškumo simbolis

Žinia, nuo senų senovės daugiausiai mėsos visada būdavo vyro lėkštėje, o moteriai ir vaikams likdavo tai, ko jis nesuvalgydavo. Todėl, anot straipsnyje cituojamo antropologo, mėsa yra daugiau nei valgis. Vyro teisė valgyti daugiau mėsos - svarbiausia patriarchato taisyklė. Seksologai raudoną mėsą sieja ir su seksualiniu pajėgumu.

Bet kuriuo atveju mėsa - vyriškumo simbolis. Tikras vyras turi gerą apetitą, todėl jam reikia didesnės porcijos. Šis suvokimas nesikeičia ir šiandien, nors vis daugiau vyrų dėl darbo specifikos juda mažiau, todėl fiziologiškai jiems kalorijų reikia taip pat mažiau.

Kaip parodė dar vienas straipsnyje minimas tyrimas, mėsos nevalgantis jaunuolis netgi tolerantiškose Skandinavijos šalyse susilaukė klausimo, ar jis nėra gėjus, nors pats respondentas, tapęs vegetaru, teigė nesijaučiąs "mažiau vyras".

Manoma, kad vyrams nebūtų sunku valgyti mažiau mėsos, jei tai būtų susiję tik su fiziologija. Tačiau valgymo mitas apraizgytas daugybe psichosocialinių taisyklių.

Mėsa kaip skiriamasis socialinės klasės požymis

Šiaip ar taip mėsa šiandien prieinama visiems ir netgi tapo skiriamuoju socialinės klasės požymiu. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių tyrimai rodo, kad darbininkės ir aukštesnį išsilavinimą turinčios moterys mėsos valgo maždaug tiek pat, tačiau darbininkai vyrai jos valgo daugiau nei didesnės kvalifikacijos reikalaujančių profesijų atstovai. Išsiaiškinta, kad aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai daugiau dėmesio skiria ne pačiam maistui, bet jo teikiamai energijai bei keliamam pasitenkinimui.

Paskaičiuota, kad vien norvegai per metus suvalgo per šimtą milijonų dešrelių ir dėl to, anot mokslininkų, Vakarų Norvegijoje kyla daugiau audrų. Tačiau dešrelės ir toliau reklamuojamos kaip greitas, skanus ir pigus maistas, todėl labiau prieinamas didelei visuomenės daliai nei brangesnė ir ilgiau paruošiama mėsa.

Beje, nors vidurinė klasė maistui išrankesnė, ji esą nesivadovauja aplinkosaugos taisyklėmis. Daugiau pinigų turintys žmonės turi didesnius namus, jiems apšviesti ir apšildyti reikia daugiau energijos, jie daugiau pinigų išleidžia jiems nereikalingiems daiktams bei poreikiams. Beje, kaip rodo ir Lietuvoje atlikti tyrimai, tokie žmonės dažniau valgo ir mėsą bei jos gaminius.

Pagaliau šiandienos pasaulyje būti mėsėdžiu yra paprasčiau nei būti vegetaru. Sovietiniai laikai, kai ketvirtadienis būdavo skelbiama bent jau žuvies diena - praeitis, o tokių pavyzdžių, kaip Vakarų Belgijos miestas Gentas, kuriame kartą per savaitę visos viešosios maitinimo įstaigos siūlo tik vegetarišką valgiaraštį, nėra daug. Šio miesto valdžia tokiu originaliu būdu nusprendė kovoti su klimato kaita.

Raudona mėsa kenkia sveikatai

Mūsų nesugebėjimas apsieiti be mėsos žalingas ne tik mūsų planetai, bet ir mums patiems. Naujausias JAV Nacionalinio vėžio instituto tyrimas nustatė, kad žmonės, kurių valgiaraštyje vyrauja raudonoji ir perdirbta mėsa, labiau rizikuoja mirti dėl įvairių sveikatos sutrikimų, tokių kaip širdies ligos ir vėžys.

Mokslininkai apklausė apie 500 tūkst. 50-71 metų amžiaus žmonių apie jų mitybos įpročius ir gyvenimo būdą. Nustatyta, kad netgi atsižvelgiant į kitus veiksnius (šviežių vaisių ir daržovių valgymą, rūkymą, mankštą, nutukimą) daugiausiai mėsos valgantys asmenys labiau rizikuoja mirti per artimiausius 10 metų negu žmonės, kurie mėsos valgo mažiausiai.

Pasak tyrėjų, apie 11 proc. vyrų ir 16 proc. moterų tikriausiai būtų išvengę mirties, jeigu būtų vartoję mažiau mėsos.

Kaip teigia lietuvių mitybos specialistai, mes taip pat valgome gerokai per daug mėsos. Jos valgyti užtektų kartą per dieną 3-4 kartus per savaitę, tuo tarpu dažnas lietuvis jos valgo kasdien po kelis kartus per dieną.

Beje, senovėje buvo kur kas labiau tikima maisto galia ir poveikiu mūsų organizmui. Tikėta, kad suvalgęs tam tikras sumedžioto žvėries kūno dalis, žmogus perims jų jėgas. Tuo tarpu žuvys buvo laikomos gausybės ir taikos simboliu. Todėl ir šiandien žmonės per pasninką, atbaidydami visas negandas, atsisako mėsos, kuri tapatinama su žvėries agresija.


Prasideda grybavimo sezonas

Prasideda grybavimo sezonas

Kauno visuomenės sveikatos centras primena, kad prasidėjus grybavimo sezonui, padaugėja apsinuodijimų grybais atvejų. Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro duomenimis 2007 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 64 apsinuodijimų grybais...


Greipfrutai – universalus vaistas ir suaugusiam, ir kūdikiui?

Greipfrutai – universalus vaistas ir suaugusiam, ir kūdikiui?

Medicinos mokslininkai teigia, jog greipfrutų sėklų ekstraktas yra laikomas vienu iš universaliausių grynų gamtos produktų. Šio vaisiaus sėklų ekstraktas ne tik stiprina imuninę sistemą, bet ir veikia apie 800 skirtingų bakterijų štampų ir 100...


10 patarimų, kaip sveikai maitintis

10 patarimų, kaip sveikai maitintis

Nėra gero arba blogo maisto. Valgykite saikingai, tačiau reguliariai – tada mažiau augs nereikalingi kilogramai. 1. Jei norite būti sveiki, turite valgyti tokį maistą, kuriame būtų daugiau kaip 40 skirtingų maisto medžiagų. 2. Dauguma mūsų...


Siaubas: aliejų maistui kinai gamino iš atliekų

Siaubas: aliejų maistui kinai gamino iš atliekų

Kinijos valdžia sulaikė 32 žmones, kurie gamino ir pardavinėjo tonas maistinio aliejaus, išgauto iš atliekų. Apie tai pranešė šalies Viešojo saugumo ministerija. Policija konfiskavo daugiau negu 100 tonų aliejaus, kuriam pagaminti naudotas...


Apelsinas – ne tik maistas

Apelsinas – ne tik maistas

Sultingame apelsinų minkštime yra askorbo rūgšties (iki 65 miligramų 100 gramų), vitaminų B1, B2, A ir P. Apelsinų vaisiuose ir sultyse yra labai daug mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, kalio), citrinų rūgšties, pektinų, fitoncidų (augalinių...


Nepakeičiamų nėra - pienas

Nepakeičiamų nėra - pienas

Ką daryti, jei negalite (ar nenorite) vartoti pieno? Išeitis yra! Šiandien augalinių pienų pasirinkimas – itin platus. Į ką atkreipti dėmesį renkantis pieno pakaitalus? Patarimais dalijasi sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė.


Salota - ideali priemonė nemigai gydyti

Salota - ideali priemonė nemigai gydyti

Salotas jau augino senovės egiptiečiai, persai ir kiniečiai. Sėjamoji salota yra kilusi iš laukinių rūšių, kurių aptinkama Azijoje, Afrikoje, Amerikos žemynuose. Gydymo tikslams vartojami lapai ir sėklos. Salotų lapuose yra cukraus, kalio, kalcio,...


Penki mitai apie pieną

Penki mitai apie pieną

Daugelis mūsų yra ragavę dar garuojančio, šilto, močiutės ką tik pamelžto pieno. Nenuostabu, kad Lietuvoje, kur smulkus žemės ūkis itin paplitęs, gajos kaimo tradicijos ir bei visuomenėje susiformavę mitai apie šį produktą. Gerai, kad šiandienių...


Mokslininkai: klonuotų gyvūnų mėsa ir pienas nekelia grėsmės

Mokslininkai: klonuotų gyvūnų mėsa ir pienas nekelia grėsmės

Klonuotų gyvūnų mėsa dar vienu žingsneliu priartėjo prie Didžiosios Britanijos parduotuvių: valdžiai dirbantys mokslininkai teigia, kad klonuotų gyvūnų mėsa ir pienas bei jo produktai žmonių sveikatai kelia ne didesnę grėsmę nei įprastinė mėsa ir...


Trešnėse – besiraitantis įdaras

Trešnėse – besiraitantis įdaras

Ketinantys paskanauti trešnių klaipėdiečiai turėtų būti atidūs. Uogose, atvežtose iš kitų šalių, aptikta daugybė kirminų. Pranešimų apie lervomis užterštas trešnes sulaukiama kas antrą dieną. Klaipėdietė Diana Krasauskienė pasakojo, jog trešnes...


Ar gerti vandens valgant?

Ar gerti vandens valgant?

Patarėjų, kaip sveikai gyventi, maitintis, - nors vežimu vežk. Deja, jų patarimai dažnai būna kardinaliai prieštaringi. Vieni pataria gerti vandens prieš valgį, kiti sako, kad gerti nereikėtų. Tai kaipgi elgtis? "Valgant gerti vandens ar kitų...


Ar saugu valgyti lietuviškus grybus?

Ar saugu valgyti lietuviškus grybus?

Įsibėgėjus grybų sezonui į Radiacinės saugos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos kreipiasi sunerimę gyventojai. Prisiminę avariją Černobylio atominėje elektrinėje, jie vis dar baiminasi dėl grybų taršos, norėtų įsitikinti, kad grybai,...


Grybavimo sezonas prasideda apsinuodijimais

Grybavimo sezonas prasideda apsinuodijimais

Lietuvoje prasideda grybavimo sezonas. Šiam dar neįsibėgėjus, jau registruojami apsinuodijimų grybais atvejai. Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis Kaune ir Kauno apskrityje šiais metais užregistruoti 2 apsinuodijimų grybais atvejai, kai...


Glutamatas prekių etikėtese slepiasi ne tik po kodu E621

Glutamatas prekių etikėtese slepiasi ne tik po kodu E621

Glutamatas organizme atlieka svarbią funkciją: jis yra pagrindinis centrinėje nervų sistemoje esantis neurotransmiteris, pernešantis dirglumo impulsą. Neurologijoje žinoma, kad perdozavus šio neurotransmiterio galima pakenkti centrinei nervų...


Buenos Airėse nuo stalų dings druskinės

Buenos Airėse nuo stalų dings druskinės

Restoranų Buenos Airių provincijoje, Argentinoje, svečiai turi atsisveikinti su druskinėmis, praneša CNN. Bandydamas kovoti su padidėjusiu kraujospūdžiu, kuriuo skundžiasi 3,7 mln. gyventojų – beveik ketvirtadalis Buenos Airių provincijos...


Sukurti rekordiškai ilgai švieži išliekantys pomidorai

Sukurti rekordiškai ilgai švieži išliekantys pomidorai

Mokslininkai sukūrė genetiškai modifikuotus pomidorus, kurie švieži išbūna mėnesiu ilgiau nei įprasti. Genetiškai modifikuoti vaisiai švieži išlieka 45 dienas - tris kartus ilgiau nei normalūs pomidorai, kurie vysti pradeda maždaug po 15 dienų....


Animacinių filmukų herojai vaikus skatina maitintis nesveikai

Animacinių filmukų herojai vaikus skatina maitintis nesveikai

Šrekas, Kempiniukas ar kiti animacinių filmų herojai skatina vaikus valgyti nesveiką maistą, sako JAV mokslininkai. 50 procentų vaikų teigia, kad maistas, ant kurių pakuotės puikuojasi populiarių animacinių filmų herojai, yra skanesnis, nei...


Kodėl valgyti reikia reguliariai ir tinkamai?

Kodėl valgyti reikia reguliariai ir tinkamai?

Sveikatinimo srityje dirbantys sveikatos specialistai, sveikos gyvensenos propaguotojai labai dažnai kalba apie moksliškai įrodytus mitybos ir sveikatos sąryšius, informuoja apie netinkamų įpročių galimas pasekmes. Mokslininkų teigimu, net 30...


Burokėlių sultys naudingos širdžiai

Burokėlių sultys naudingos širdžiai

Mokslininkai išsiaiškino, kad burokėlių sultys tiesiog būtinos žmogaus organizmui. Mokslininkų tyrimo išvadomis, burokėlių sultys - puikus energetinis gėrimas. Jos žmogaus ištvermingumą padidina 16 proc. To priežastis - burokėliuose esančios...


Mityba: visa tiesa apie pieną

Mityba: visa tiesa apie pieną

Pagrindiniai sveikos mitybos principai - saikingumas ir įvairovė - skelbia: sveikas maitinimasis toli gražu nėra nuobodus! Juk pusryčiams suvalgę mėsos su daržovėmis, o pietų metu pasisotinę kepta žuvimi, tikrai nesijausite nuskriausti. Didieji...


Bruknės

Bruknės

Bruknės turi vitamino C, B1, B2 ir PP, todėl jų uogų patartina valgyti, kai organizmui trūksta vitaminų. Uogų arbatą reikėtų gerti karščiuojant, nes ji puikiai malšina troškulį. Žalios ir virtos uogos didina skrandžio sulčių rūgštingumą. Nemažai...


Graikų šventinis desertas – baklava

Graikų šventinis desertas – baklava

Į kalėdinės mugės pristatymą pakvietusios Vilniaus tarptautinės moterų organizacijos narės parodė, kaip jų gimtinėse ruošiamasi Kalėdoms. Nelaukite paskutinės minutės ir jūs. Graikijoje Kalėdų stalas neįsivaizduojamas be baklavos –...


Kodėl prie žuvies patiekalų tinka tik baltas vynas?

Kodėl prie žuvies patiekalų tinka tik baltas vynas?

Japonų mokslininkai maisto ir vyno derinimo taisyklėms rado mokslinį paaiškinimą. Takayuki Tamura kartu su kolegomis iš Mercian korporacijos produktų tyrimo laboratorijos nusprendė išsiaiškinti, ar nykščio taisyklė, kad žuvies patiekalai ir...


Per sūrus maistas - didesnė vėžio rizika

Per sūrus maistas - didesnė vėžio rizika

Dėl labai sūraus maisto tikimybė susirgti skrandžio vėžiu padidėja du kartus, įspėja Didžiosios Britanijos vėžio tyrimų centras. Padidintos rizikos grupei, pagal tai, priklauso žmonės, suvartojantys per dieną apie 12-15 gramų druskos, arba daugiau...


Salmoneliozės kaltininkas – netinkamai laikomas maistas

Salmoneliozės kaltininkas – netinkamai laikomas maistas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), atlikusi epidemiologinį susirgimų tyrimą D.Čapkauskienės įmonės "Dairidis" kavinėje patvirtino, kad gegužės mėnesį nustatytam salmoneliozės protrūkiui Kaune įtakos turėjo minėtoje...


Kilogramus degina ir cepelinų "dieta"

Kilogramus degina ir cepelinų "dieta"

Kiekvieną rytą prieš valgį patariama suvalgyti porą šaukštų (apie 100 g) liesos varškės. Ji turi naudingų medžiagų, taip pat padeda subalansuoti, kad organizmas pasisavintų kuo mažiau riebalų. Klaipėdietė Rūta Žalandauskienė nėra viena iš tų,...


Avižų košė – ta pati ir kitokia (I dalis)

Avižų košė – ta pati ir kitokia (I dalis)

Nors avižų košė yra geriausi pusryčiai bet kuriuo metų laiku, ją prisiminti dabar – pats laikas. Kad ir kaip miesto žmogus būtų nutolęs nuo gamtos ir apsimestų jai nepaveikus, jos svyravimus, sezonų kaitą jaučiame visi. Net jei mums atrodo,...


Energetiniai gėrimai: kita medalio pusė

Energetiniai gėrimai: kita medalio pusė

Energetiniai gėrimai rinkoje pasirodė palyginti neseniai, tačiau jie spėjo išpopuliarėti. Ypatingai šiuos gėrimus pamėgo jaunimas: mokantis, sesijų metu, sportuojant, vakarėliuose. Tačiau užsienyje šie gėrimai parduodami tik sulaukusiems 18 metų,...


Mitybos ypatumai kosmose: kodėl maisto skonis visai kitoks nei Žemėje?

Mitybos ypatumai kosmose: kodėl maisto skonis visai kitoks nei Žemėje?

Tarptautinės kosminės stoties astronautas Chrisas Hadfieldas tiesioginėje studentams skirtoje laidoje „ Let's Talk Science“ prisipažino, kad kosminis maistas nė neprimena valgomo Žemėje, skelbia Mashable.com. „Pirmiausia, ne...


Kokias dešreles galima kepti?

Kokias dešreles galima kepti?

Iškylaujant net nesusimąstome, ar spragsinčios ant laužo pirmos po ranka parduotuvėje pirktos dešrelės tikrai nepakenks sveikatai. Medikai pataria prisiminti, jog virtų mėsos gaminių negalima kepti ant laužo. Nacionalinio maisto ir veterinarijos...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9