Jau graikai ir romėnai žinojo 3-10 kopūstų rūšių. Dabar jų yra šimtai. Kopūstuose gana daug ląstelienos, kuri teigiamai veikia motorines žarnyno funkcijas ir mikroflorą. Juose praktiškai yra visų vitaminų, tarp jų ir vitamino U (metilmetionino), palankiai veikiančio skrandžio ir žarnyno gleivinės epitelį.
Kopūstuose esanti vyno rūgštis neleidžia cukrui virsti riebalais ir saugo organizmą nuo nutukimo. Kopūstuose daug kalio, fosforo, kalcio, mangano, magnio, geležies druskų, organinių rūgščių, fermentų, fitoncidų. Juose daug jodo, todėl jie nepakeičiamas maistas sergantiems skydliaukės sutrikimais, opalige, kepenų ligomis, avitaminoze. Šiose daržovėse mažai azoto junginių, todėl jų labai reikia ligoniams, kurių nesveiki inkstai ir sergantiems cukriniu diabetu.
Kopūstuose esantis varis reikalingas sutrikusios nervų sistemos ligoniams. Kopūstų sultys labai tinka norintiems numesti svorio. Jos taip pat valo organizmą, turi gydomųjų savybių (vartojamas opaligės, onkologinių ligų gydymui). Patariama kopūstų sultis skiesti su morkų sultimis. Kopūstų sultys gydo žaizdas, pūlinius, paviršinius nudegimus.
Kopūstų kaukė
Susmulkinti kopūstų lapus ir virti juos piene tol, kol pasidarys košelė. Kai ji atauš, uždėti košelę ant veido ir kaklo. Palaikyti 20 minučių ir švelniai nuplauti drungnu vandeniu.
