Balandžio 10d. Penktadienis

Dėl šiuolaikinio maisto trinka įprastas brendimo metas

Peržiūrų skaičius: 32124
Dėl šiuolaikinio maisto trinka įprastas brendimo metas

Praėjusio šimtmečio vidurys - anomalijų pradžios amžius. Šoktelėjo ne tik žmonijos ūgis, bet ir pasikeitė brendimo amžius.

Šiandieninėms mergaitėms krūtys pradeda augti jau devintais gyvenimo metais. Tuo tarpu berniukų branda, atvirkščiai, vėlyvėja. Kai kurie mokslininkai šiuos procesus sieja su maiste naudojamais tam tikrais konservantais bei plastike esančiomis medžiagomis, kurios turi moteriškų hormonų poveikį.

Pirmieji lytiniai požymiai gali atsirasti net šešiametėms

Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjos prof. Janinos Tutkuvienės, vidutinis įvairių pasaulio šalių mergaičių vadinamosios menarchės, pirmųjų mėnesinių, amžius svyruoja nuo 12,2 iki 16 metų. Anksčiausiai bręsta JAV afroamerikietės, Pietų Afrikos juodaodės, Meksikos mergaitės, taip pat romės. Toliau seka Viduržemio jūros regiono gyventojos. Vėliausiai bręstama šiaurinėse tautose - Skandinavijos šalyse, Islandijoje, Anglijoje, taip pat Baltijos šalyse. Tačiau vėlai bręstama ir kai kuriuose Afrikos regionuose (Maroke, Nigerijoje, Senegale), taip pat Tibete.

Lietuvėms mėnesinės atsiranda vidutiniškai apie 13-13,5 metų. Taigi mūsų branda gana vėlyva ir tai laikoma teigiamu reiškiniu. Įrodyta, kad anksti bręstantys vaikai dažniau linkę tukti ir sirgti medžiagų apykaitos ligomis. Tiesa, prieš šimtmetį mergaitės Lietuvoje bręsdavo dar vėliau - tuomet menarchė atsirasdavo apie 15-15,5 metus.

Šiuo metu mėnesinių atsiradimo laikas pastaruoju metu daugelyje šalių stabilizavosi ir nebeankstėja. Tačiau tai - ne vienintelis lytinio brendimo požymis. Dar egzistuoja kiti antriniai lytinio brendimo požymiai - tokie, kaip plaukų dygimas ant gaktos ir pažastyse bei krūtų augimas. Šių požymių ankstyvėjimas daugelio šalių mokslininkams kelia kur kas daugiau nerimo.

"Apie 2000 m. Amerikoje buvo atliktas didžiulis tyrimas ir pastebėta, kad antrinių lytinių požymių brandos datos vis dar ankstėja, t.y. Amerikos populiacijoje tarp baltaodžių paauglių jie atsiranda dviem metais, o tarp juodaodžių - net 3-4 metais anksčiau nei apie 1970 metus. Kai kurie straipsniai iškėlė hipotezę, kad reikia ankstinti net priešlaikinio lytinio brendimo datas, pavyzdžiui, pasiūlyta paankstinti šią datą JAV juodaodėms net iki šešerių metų. Vėliau tokie siūlymai buvo sukritikuoti ir pradėti tyrimai šio reiškinio priežastims išsiaiškinti", - pasakojo J. Tutkuvienė.

Vidurio ir Pietų Europoje priešlaikiniu brendimu laikoma, kai antriniai lytiniai požymiai mergaitėms ima ryškėti anksčiau nei devynerių metų, o šiaurinėje Europoje - anksčiau nei 10-ties.

"Įdomu tai, kad mergaitėms gaktos plaukų dygimas ir kai kurie kiti požymiai susiję su vyriškų hormonų androgenų padidėjimu organizme. Kai androgenai apie vienuoliktus ar dvyliktus metus mergaitės organizme pasiekia santykinį maksimumą, kaip atsakas gausėja moteriškų hormonų estrogenų ir kitų lytinių hormonų gamyba - taip prasideda tikrasis mergaitės brendimas.

Šiuo požiūriu pas mus dar nėra didelės bėdos - Lietuvoje antriniai lytinio brendimo požymiai mergaitėms prasideda ne anksčiau kaip dešimtais-vienuoliktais metais. Pietų Europos regione pradedama bręsti jau apie devintus metus. Jei bręstama anksčiau nurodytų datų, mergaitę verta ištirti. Tai labai rimtas ženklas, kad gali būti endokrininės sistemos, medžiagų apykaitos ar kitų sutrikimų. Be to, šie požymiai gali būti susiję su ateityje didesne rizika nutukti, taip pat su didesne cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų rizika", - teigė antropologė.

Baltyminio maisto gausos bei gyvulių auginimui naudojamų hormonų pasekmės

Mokslininkų manymu, brendimas ankstyvėja dėl kelių priežasčių. Dėl atsiradusios gerovės ir gausaus, kaloringo maisto žmogus greičiau pasiekia galutinį kūno dydį. Organizmas tai supranta kaip raginimą pradėti brendimo mechanizmą. Kita vertus, branda negali ankstėti iki begalybės, taigi tikėtina, kad išsiderinę procesai organizme ims apie save priminti vis didesne ligų puokšte.

"Ankstyvą brendimą skatina ir daugelis kitų veiksnių - nenatūrali aplinka ir maistas. Dėl viso to organizmas pasimeta ir jo medžiagų apykaita nesugeba susitvarkyti su aplinkos veiksniais. Pagaliau jeigu aplinkoje yra labai daug veiksnių, skatinančių kūno augimą, kūnas pasiekia kritinį dydį ir prasideda brendimas. Mat brendimo hormonai estrogenai stabdo ilgųjų kaulų augimą, veikia ir kitus dalykus. Sustojus augimui į aukštį, atsiranda energijos bręsti organams ir audiniams, todėl organizmas tampa vaisingas. Įdomu, kad daugelis tyrimų rodo dar vieną populiacijos ankstyvo brendimo sąsają - ryšį su trumpesne tikėtina gyvenimo trukme", - teigė mokslininkė.

Mokslininkų nuomone, vienas iš svarbių veiksnių, skatinančių tiek ūgio didėjimą, tiek ankstyvą brandą, yra pernelyg gausus baltyminio maisto vartojimas, taip pat gyvulių auginimui naudojami hormonai ar kitos nepageidaujamos medžiagos.

Be to, mokslininkų nustatyta, kad mūsų aplinka yra užteršta estrogenais, kurie taip pat labai sutrikdo mūsų medžiagų apykaitą. Kaltos ne tik kontraceptinės piliulės, kuriose esantys estrogenai aplinkai atiduodami su šlapimu. Nustatyta, kad visur plačiai naudojamas polietilenas (plastikiniai buteliai, įpakavimai), pasirodo, turi estrogeninio poveikio. Pagaliau daugelis konservantų, patys būdami ne hormonai, taip pat turi hormoninį (estrogeninį) poveikį. Yra teorijų, teigiančių, kad būtent dėl šio estrogeninio poveikio berniukai, skirtingai nei mergaitės, ima bręsti vėliau.

Didėja atotrūkis tarp mergaičių ir berniukų

"Pastaruoju metu įvairių šalių moksliniai tyrimai rodo, kad mergaičių branda ankstyvėja, o berniukų stovi vietoje arba vėlyvėja. Dėl to kyla naujų problemų. Juk žmogaus branda apima ne tik lytinę, bet ir psichologinę, socialinę brandą. Kai šios vienovės nėra, ankstyvėja pirmieji lytiniai santykiai, pagaliau išsiskiria to paties kalendorinio amžiaus mergaičių ir berniukų interesai ir pan. Visais laikais berniukai natūraliai bręsdavo 1-2 metais vėliau nei mergaitės, tačiau dabar atotrūkis dar labiau didėja", - teigė antropologė.

"2000 m. Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros tyrimų duomenimis, mergaičių lytinio brendimo datos praktiškai nesiskyrė nuo 1985 m. tyrimo duomenų. Tuo tarpu daugelyje kitų išsivysčiusių šalių branda vis dar ankstėjo. Kita vertus, 2010-2011 m. Vilniaus mieste atliktas pilotinis mergaičių brendimo tyrimas parodė, kad jų branda jau paankstėjo. Labai nedaug, bet statistiškai patikimai - nuo 13,3 iki 13,1 metų. Taigi yra ir mūsų mergaičių brendimo ankstėjimo tendencija. Kita vertus, kai kiti jau nagrinėja šio proceso pasekmes, mes dar galime jį sustabdyti, nors tai nėra lengva.

Vienas iš tokių gerųjų pavyzdžių - sprendimas sugriežtinti maistą mokyklose. Mano manymu, mūsų visuomenės sveikatos specialistai ir net valdininkai šiuo klausimu dirba tikrai labai gerai. Europoje, o ypač JAV dauguma maitinimo įstaigų yra labai susiję su didžiosiomis maisto kompanijomis. Gal todėl prieš keletą dešimtmečių vienu metu buvo išnaikintos virtuvėlės mokyklose, nors dabar vėl metami didžiuliai pinigai joms atstatyti. Bet kuriuo atveju paprastos ir sąžiningos virėjos vietinėje virtuvėje visada pagamins natūralesnį maistą nei didžiulis distributorius. Viena didžiulė kompanija, kad ir kokius higienos normatyvus ji atitiktų, masiškai negali gaminti maisto natūraliu būdu", - įsitikinusi pašnekovė.

Be to, daugybės dirbtinių dalykų prifarširuotas maistas, mokslininkų nuomone, trikdo mūsų smegenis. Dirbtiniu būdu paskanintą maistą galima palyginti su patalpa, kurioje tvyro stiprus kvapas. Įėję į patalpą mes jį pajuntame, bet vėliau apsiprantame ir nieko nebejaučiame. Lygiai tas pats vyksta ir su skonio receptoriais. Valgant dirbtiniu būdu užaštrinto skonio maisto, kaskart kyla skonio jutimo slenkstis. Taigi norisi vis labiau išreikšto skonio.

"Jei žmogus suaugęs, dar nėra taip pavojinga. Tačiau augančiam organizmui tai gali taip iškreipti pojūtį, kas yra skanu ir kas ne, kad vėliau bus labai sudėtinga kažką pakeisti. Receptorių ląstelės nuolat atsinaujina, bet smegenys - ne", - įspėjo mokslininkė.

 

DELFI


Kava: gerti ar negerti?

Kava: gerti ar negerti?

Esminis veiksnys yra suvartojamos kavos kiekis. Tiems, kurie išgeria vidutinį šio gėrimo kiekį (3-4 puodelius per dieną, t.y. gauna 300-400mg kofeino), rizika sveikatai nėra didelė, o teigiamų poveikių taip pat yra keletas. Tačiau nuo padidinto...


Prekybos centruose - nuodingos bulvės?

Prekybos centruose - nuodingos bulvės?

Daugumai prekybos centrų ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nelabai įdomu, ar pirkėjų įsigyjami maisto produktai nėra nuodingi. Štai bulvės laikomos šviesioje ir ne itin vėsioje patalpoje pradeda gaminti nuodingas medžiagas. Tokios...


Energetiniai gėrimai: kita medalio pusė

Energetiniai gėrimai: kita medalio pusė

Energetiniai gėrimai rinkoje pasirodė palyginti neseniai, tačiau jie spėjo išpopuliarėti. Ypatingai šiuos gėrimus pamėgo jaunimas: mokantis, sesijų metu, sportuojant, vakarėliuose. Tačiau užsienyje šie gėrimai parduodami tik sulaukusiems 18 metų,...


Burokėlis - neišvaizdus, bet labai naudingas

Burokėlis - neišvaizdus, bet labai naudingas

Burokėliai - puikus retų mineralinių medžiagų šaltinis. Kai kurių mokslininkų nuomone, burokėlių sultyse esantis betainas didina organizmo atsparumą vėžiui. Burokėliuose itin gausu organizmui reikalingų medžiagų. Pavyzdžiui, jodo juose daugiau nei...


Kaip užplikyti gardžią arbatą

Kaip užplikyti gardžią arbatą

Skirtingoms arbatos rūšims reikia skirtingos vandens temperatūros ir laiko pritraukti. Tačiau yra kelios universalios taisyklės, kaip plikyti arbatą, kad ši būtų kuo gardesnė. 150-200 ml talpos puodeliui reikia maždaug arbatinio šaukštelio...


Džemai

Džemai

Aukščiausios rūšies džemas – želė konsistencijos mišinys, pagamintas iš cukraus, vaisių ar vaisių minkštimo ar tyrės, vandens. 1000 g produkto pagaminti vaisių turi būti panaudota ne mažiau kaip 450 g (45 %). Aukščiausios rūšies džemų...


Kiaušiniai padeda numesti svorio

Kiaušiniai padeda numesti svorio

Žmonės, kurie pusryčiams suvalgo kiaušinių, visą dieną geriau kontroliuoja alkio jausmą ir jiems lengviau laikytis dietos. Tokią išvadą padarė amerikiečių mokslininkai iš Konektikuto universiteto. Tyrėjai domėjosi, kaip pusryčiai veikia sotumo...


Valgydami daugiau kalio turinčių maisto produktų galime sumažinti kraujospūdį

Valgydami daugiau kalio turinčių maisto produktų galime sumažinti kraujospūdį

Kalis – vienas svarbiausių mikroelementų žmogaus organizme. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai primena, kad nepakankamas kalio suvartojimas siejamas su hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis, bei kai...


Lieknėjimas sendina: 5 kg prilygsta 4 metams

Lieknėjimas sendina: 5 kg prilygsta 4 metams

JAV mokslininkų tyrimas atskleidė, kad moterys, atsikračiusios 5 kilogramų antsvorio, iš pažiūros gali atrodyti iki 4 metų vyresnės, nei yra, praneša britų dienraštis "Daily Telegraph". Ir priešingai: putlūs skruostai ir apvalesni veido...


Greipfrutai – universalus vaistas ir suaugusiam, ir kūdikiui?

Greipfrutai – universalus vaistas ir suaugusiam, ir kūdikiui?

Medicinos mokslininkai teigia, jog greipfrutų sėklų ekstraktas yra laikomas vienu iš universaliausių grynų gamtos produktų. Šio vaisiaus sėklų ekstraktas ne tik stiprina imuninę sistemą, bet ir veikia apie 800 skirtingų bakterijų štampų ir 100...


Kokie grūdai yra sveikiausi?

Kokie grūdai yra sveikiausi?

Turbūt kiekvienam iš mūsų nuo pat mažens buvo sakoma, kad grūdai yra labai sveikas produktas, kuriame gausu maistinių skaidulų, mikroelementų ir pan. Susiformavo nuomonė, jog visi grūdai yra vienodai sveiki, naudingi mūsų organizmui, tačiau taip...


Vaisvandeniai nėra sveikesni

Vaisvandeniai nėra sveikesni

Studijos vadovė iš Bostono universiteto Julie Palmer dešimtmetį stebėjo 43 tūkst. tyrime dalyvavusių moterų. Mokslininkė mėgino išsiaiškinti, kaip gėrimo įpročiai veikia riziką susirgti cukriniu diabetu. Pasak J. Palmer, vaisvandeniai ir kiti...


Tyrimas: vaisių ir daržovių lietuviai valgo daugiau už estus ir latvius

Tyrimas: vaisių ir daržovių lietuviai valgo daugiau už estus ir latvius

Daugiau nei du trečdaliai lietuvių bent vieną kartą per dieną valgo vaisių ir daržovių. Tuo tarpu estai ir latviai gerokai atsilieka – vaisių ir daržovių jie valgo rečiau, o dauguma jų net nežino, kad šios rūšies maisto reikėtų suvartoti...


Pradžiamokslis vartotojams: koks kiaušinis yra sveikas?

Pradžiamokslis vartotojams: koks kiaušinis yra sveikas?

Trečiadienį Alytaus valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, siekianti suburti aktyvius vartotojus, šiems surengė mokymus "Išmok pasirinkti - vartok atsakingai". Tarnybos inspektoriai...


Burokėlių sultys mažina kraujo spaudimą

Burokėlių sultys mažina kraujo spaudimą

Vieni skundžiasi per žemu kraujospūdžiu, kiti per aukštu. Britų mokslininkai teigia, kad pastariesiems gali pagelbėti burokėlių sultys. Pagrindinis veiksmingas komponentas pasirodė esantis nitratas, kuris taip pat randamas žalialapėse daržovėse....


Sulieknėti padeda sotūs pusryčiai

Sulieknėti padeda sotūs pusryčiai

Mitybos specialistai mėgsta posakį, kad pusryčiauti reikėtų kaip karaliui, pietauti kaip paprastam žmogui, o vakarieniauti kaip elgetai. Ne veltui, mat sotūs pusryčiai ne tik padidina darbingumą ir žvalumą, bet ir... lieknina. Organizmas eikvoja...


Mityba: kodėl tampame maisto įkaitais?

Mityba: kodėl tampame maisto įkaitais?

Valgymas – malonumas. Tačiau daugelis žmonių tai užmiršta ir kemša maistą tarsi dalyvautų lenktynėse. Kaip netapti maisto įkaitais? "Maždaug tris kartus per savaitę prisikraunu keturias penkias lėkštes maisto ir pradedu nesustodama...


Saikingai vartojami lašiniai – naudingi

Saikingai vartojami lašiniai – naudingi

Nemažai žmonių mano, kad lašiniai kenkia sveikatai. Esą jų mėgėjai rizikuoja susirgti ateroskleroze – lėtine liga, kai arterijose susidaro aterosklerozinių plokštelių. Be to, lašiniai neva didina cholesterolio kiekį kraujyje, nuo jų tunkama....


Atsargiai: margučiais irgi galima apsinuodyti

Atsargiai: margučiais irgi galima apsinuodyti

Per šventes padaugėja apsinuodijusiųjų greitai gendančiu maistu. Susirgti galima ir nuo svarbiausio šv.Velykų patiekalo - kiaušinių. Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai primena: daugiau dėmesio skirkite greitai gendančio ir kambario...


Ledai, kurie netirpsta

Ledai, kurie netirpsta

Du didžiausi pasaulio ledų gamintojai tiria baltymus ir grybus, kurie keičia valgomųjų ledų savybes. "NRC Handelsblad" praneša, jog bendrovės "Unilever" ir "Nestle" investuoja milijonus į naujus ledų, kuriuose būtų...


Kaip įveikti norą prisivalgyti prieš naktį

Kaip įveikti norą prisivalgyti prieš naktį

Kanados dietologijos centro darbuotojai sukūrė specialų kovos su vakariniu persivalgymu kursą. Jeigu 5 dienas kruopščiai laikysitės jų nurodymų, šio įpročio atsikratysite maždaug per 10 dienų. 1-oji diena: sunkiausia pradėti Visą dieną stenkitės...


Jonizuotas vanduo pagerina kavos ir arbatos savybes

Jonizuotas vanduo pagerina kavos ir arbatos savybes

Net jei ryte kaip akis išdegę skubate į darbą, puodelis kavos arba arbatos tikriausiai vis tiek yra ištikimas Jūsų ryto palydovas, kuriam laiko rasite visada. Jei niekur neskubate – rasite laiko tuo labiau.Tačiau ar žinojote, kad naudojant...


Studija: žalios lapinės daržovės sumažina žarnyno vėžio riziką

Studija: žalios lapinės daržovės sumažina žarnyno vėžio riziką

Žmonės, valgantys daug žalių lapinių daržovių, rečiau serga žarnyno vėžiu. Pavojus susirgti šias liga sumažėja 46 proc., jei asmuo bent kartą per dieną skanauja brokolių, kopūstų, salotų ar kalafiorų. Atitinkamos studijos rezultatus trečiadienį...


Riešutų valgymas sumažina cholesterolio kiekį

Riešutų valgymas sumažina cholesterolio kiekį

Riešutų valgymas gali sumažinti cholesterolio kiekį. Tokias išvadas skelbia JAV mokslininkai. Kaip praneša BBC, apžvelgus 25 tyrimus ir ištyrus 600 žmonių, mokslininkai pastebėjo, kad žmonės, kurie kasdien suvalgo vidutiniškai 67 gramus riešutų,...


Neteisingai paruoštas maistas skatina vėžio atsiradimą

Neteisingai paruoštas maistas skatina vėžio atsiradimą

Anot onkologų, mityba lemia apie 30 proc. vėžio susirgimo atvejų, tiek pat – rūkymas, apie 5 proc. – alkoholis, apie 2 proc. – aplinkos užterštumas. Kalbant apie sveikatai pavojingą maistą, bene dažniausiai minimi bulvių...


Ką daryti, jei negalite (ar nenorite) vartoti pieno? Išeitis yra!

Ką daryti, jei negalite (ar nenorite) vartoti pieno? Išeitis yra!

Šiandien augalinių pienų pasirinkimas – itin platus. Į ką atkreipti dėmesį renkantis pieno pakaitalus? Patarimais dalijasi sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė.


Kiek vandens reikia išgerti?

Kiek vandens reikia išgerti?

Vandens, kurio reikia žmogui, kiekis priklauso nuo jo amžiaus, svorio, fizinės būklės ir nuo oro temperatūros bei aktyvumo. Maždaug prieš trisdešimt metų, 8-ajame dešimtmetyje, sportininkams buvo uždrausta vartoti vandenį per sporto užsiėmimus....


Skelbiamos Sulčių dienos

Skelbiamos Sulčių dienos

"Sulčių taryba" nuo balandžio 20 d. iki gegužės 1 d. skelbia Sulčių dienas ir pradeda visą Lietuvą apimsiantį interaktyvų eksperimentą. Lietuvos gyventojus kviečiami stiprinti imuninę sistemą išgeriant per dieną bent po stiklinę sulčių,...


Mitybos specialistė: lieknėti nuo pirmadienio – klaidinga nuostata

Mitybos specialistė: lieknėti nuo pirmadienio – klaidinga nuostata

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net apie 80 proc. suaugusių žmonių bent kartą yra išbandę kokią nors dietą. Dietologų teigimu, daugiau nei du trečdaliai lieka nepatenkinti rezultatais ir gana greitai grįžta prie ankstesnių...


Ekologiško maisto džiunglėse nesunku pasiklysti

Ekologiško maisto džiunglėse nesunku pasiklysti

Jau nemažai metų pasaulis sprendžia dilemą: kaip maitintis – ekologiškais ar paprastais produktais? Pastarieji – pigesni, jų nusipirksi be vargo, užtat pirmieji – brangūs. Tačiau sveiki. Tiesa, kartais ekologijos vėliava –...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9