Spalio 29d. Ketvirtadienis

Dėl šiuolaikinio maisto trinka įprastas brendimo metas

Peržiūrų skaičius: 32124
Dėl šiuolaikinio maisto trinka įprastas brendimo metas

Praėjusio šimtmečio vidurys - anomalijų pradžios amžius. Šoktelėjo ne tik žmonijos ūgis, bet ir pasikeitė brendimo amžius.

Šiandieninėms mergaitėms krūtys pradeda augti jau devintais gyvenimo metais. Tuo tarpu berniukų branda, atvirkščiai, vėlyvėja. Kai kurie mokslininkai šiuos procesus sieja su maiste naudojamais tam tikrais konservantais bei plastike esančiomis medžiagomis, kurios turi moteriškų hormonų poveikį.

Pirmieji lytiniai požymiai gali atsirasti net šešiametėms

Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjos prof. Janinos Tutkuvienės, vidutinis įvairių pasaulio šalių mergaičių vadinamosios menarchės, pirmųjų mėnesinių, amžius svyruoja nuo 12,2 iki 16 metų. Anksčiausiai bręsta JAV afroamerikietės, Pietų Afrikos juodaodės, Meksikos mergaitės, taip pat romės. Toliau seka Viduržemio jūros regiono gyventojos. Vėliausiai bręstama šiaurinėse tautose - Skandinavijos šalyse, Islandijoje, Anglijoje, taip pat Baltijos šalyse. Tačiau vėlai bręstama ir kai kuriuose Afrikos regionuose (Maroke, Nigerijoje, Senegale), taip pat Tibete.

Lietuvėms mėnesinės atsiranda vidutiniškai apie 13-13,5 metų. Taigi mūsų branda gana vėlyva ir tai laikoma teigiamu reiškiniu. Įrodyta, kad anksti bręstantys vaikai dažniau linkę tukti ir sirgti medžiagų apykaitos ligomis. Tiesa, prieš šimtmetį mergaitės Lietuvoje bręsdavo dar vėliau - tuomet menarchė atsirasdavo apie 15-15,5 metus.

Šiuo metu mėnesinių atsiradimo laikas pastaruoju metu daugelyje šalių stabilizavosi ir nebeankstėja. Tačiau tai - ne vienintelis lytinio brendimo požymis. Dar egzistuoja kiti antriniai lytinio brendimo požymiai - tokie, kaip plaukų dygimas ant gaktos ir pažastyse bei krūtų augimas. Šių požymių ankstyvėjimas daugelio šalių mokslininkams kelia kur kas daugiau nerimo.

"Apie 2000 m. Amerikoje buvo atliktas didžiulis tyrimas ir pastebėta, kad antrinių lytinių požymių brandos datos vis dar ankstėja, t.y. Amerikos populiacijoje tarp baltaodžių paauglių jie atsiranda dviem metais, o tarp juodaodžių - net 3-4 metais anksčiau nei apie 1970 metus. Kai kurie straipsniai iškėlė hipotezę, kad reikia ankstinti net priešlaikinio lytinio brendimo datas, pavyzdžiui, pasiūlyta paankstinti šią datą JAV juodaodėms net iki šešerių metų. Vėliau tokie siūlymai buvo sukritikuoti ir pradėti tyrimai šio reiškinio priežastims išsiaiškinti", - pasakojo J. Tutkuvienė.

Vidurio ir Pietų Europoje priešlaikiniu brendimu laikoma, kai antriniai lytiniai požymiai mergaitėms ima ryškėti anksčiau nei devynerių metų, o šiaurinėje Europoje - anksčiau nei 10-ties.

"Įdomu tai, kad mergaitėms gaktos plaukų dygimas ir kai kurie kiti požymiai susiję su vyriškų hormonų androgenų padidėjimu organizme. Kai androgenai apie vienuoliktus ar dvyliktus metus mergaitės organizme pasiekia santykinį maksimumą, kaip atsakas gausėja moteriškų hormonų estrogenų ir kitų lytinių hormonų gamyba - taip prasideda tikrasis mergaitės brendimas.

Šiuo požiūriu pas mus dar nėra didelės bėdos - Lietuvoje antriniai lytinio brendimo požymiai mergaitėms prasideda ne anksčiau kaip dešimtais-vienuoliktais metais. Pietų Europos regione pradedama bręsti jau apie devintus metus. Jei bręstama anksčiau nurodytų datų, mergaitę verta ištirti. Tai labai rimtas ženklas, kad gali būti endokrininės sistemos, medžiagų apykaitos ar kitų sutrikimų. Be to, šie požymiai gali būti susiję su ateityje didesne rizika nutukti, taip pat su didesne cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų rizika", - teigė antropologė.

Baltyminio maisto gausos bei gyvulių auginimui naudojamų hormonų pasekmės

Mokslininkų manymu, brendimas ankstyvėja dėl kelių priežasčių. Dėl atsiradusios gerovės ir gausaus, kaloringo maisto žmogus greičiau pasiekia galutinį kūno dydį. Organizmas tai supranta kaip raginimą pradėti brendimo mechanizmą. Kita vertus, branda negali ankstėti iki begalybės, taigi tikėtina, kad išsiderinę procesai organizme ims apie save priminti vis didesne ligų puokšte.

"Ankstyvą brendimą skatina ir daugelis kitų veiksnių - nenatūrali aplinka ir maistas. Dėl viso to organizmas pasimeta ir jo medžiagų apykaita nesugeba susitvarkyti su aplinkos veiksniais. Pagaliau jeigu aplinkoje yra labai daug veiksnių, skatinančių kūno augimą, kūnas pasiekia kritinį dydį ir prasideda brendimas. Mat brendimo hormonai estrogenai stabdo ilgųjų kaulų augimą, veikia ir kitus dalykus. Sustojus augimui į aukštį, atsiranda energijos bręsti organams ir audiniams, todėl organizmas tampa vaisingas. Įdomu, kad daugelis tyrimų rodo dar vieną populiacijos ankstyvo brendimo sąsają - ryšį su trumpesne tikėtina gyvenimo trukme", - teigė mokslininkė.

Mokslininkų nuomone, vienas iš svarbių veiksnių, skatinančių tiek ūgio didėjimą, tiek ankstyvą brandą, yra pernelyg gausus baltyminio maisto vartojimas, taip pat gyvulių auginimui naudojami hormonai ar kitos nepageidaujamos medžiagos.

Be to, mokslininkų nustatyta, kad mūsų aplinka yra užteršta estrogenais, kurie taip pat labai sutrikdo mūsų medžiagų apykaitą. Kaltos ne tik kontraceptinės piliulės, kuriose esantys estrogenai aplinkai atiduodami su šlapimu. Nustatyta, kad visur plačiai naudojamas polietilenas (plastikiniai buteliai, įpakavimai), pasirodo, turi estrogeninio poveikio. Pagaliau daugelis konservantų, patys būdami ne hormonai, taip pat turi hormoninį (estrogeninį) poveikį. Yra teorijų, teigiančių, kad būtent dėl šio estrogeninio poveikio berniukai, skirtingai nei mergaitės, ima bręsti vėliau.

Didėja atotrūkis tarp mergaičių ir berniukų

"Pastaruoju metu įvairių šalių moksliniai tyrimai rodo, kad mergaičių branda ankstyvėja, o berniukų stovi vietoje arba vėlyvėja. Dėl to kyla naujų problemų. Juk žmogaus branda apima ne tik lytinę, bet ir psichologinę, socialinę brandą. Kai šios vienovės nėra, ankstyvėja pirmieji lytiniai santykiai, pagaliau išsiskiria to paties kalendorinio amžiaus mergaičių ir berniukų interesai ir pan. Visais laikais berniukai natūraliai bręsdavo 1-2 metais vėliau nei mergaitės, tačiau dabar atotrūkis dar labiau didėja", - teigė antropologė.

"2000 m. Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros tyrimų duomenimis, mergaičių lytinio brendimo datos praktiškai nesiskyrė nuo 1985 m. tyrimo duomenų. Tuo tarpu daugelyje kitų išsivysčiusių šalių branda vis dar ankstėjo. Kita vertus, 2010-2011 m. Vilniaus mieste atliktas pilotinis mergaičių brendimo tyrimas parodė, kad jų branda jau paankstėjo. Labai nedaug, bet statistiškai patikimai - nuo 13,3 iki 13,1 metų. Taigi yra ir mūsų mergaičių brendimo ankstėjimo tendencija. Kita vertus, kai kiti jau nagrinėja šio proceso pasekmes, mes dar galime jį sustabdyti, nors tai nėra lengva.

Vienas iš tokių gerųjų pavyzdžių - sprendimas sugriežtinti maistą mokyklose. Mano manymu, mūsų visuomenės sveikatos specialistai ir net valdininkai šiuo klausimu dirba tikrai labai gerai. Europoje, o ypač JAV dauguma maitinimo įstaigų yra labai susiję su didžiosiomis maisto kompanijomis. Gal todėl prieš keletą dešimtmečių vienu metu buvo išnaikintos virtuvėlės mokyklose, nors dabar vėl metami didžiuliai pinigai joms atstatyti. Bet kuriuo atveju paprastos ir sąžiningos virėjos vietinėje virtuvėje visada pagamins natūralesnį maistą nei didžiulis distributorius. Viena didžiulė kompanija, kad ir kokius higienos normatyvus ji atitiktų, masiškai negali gaminti maisto natūraliu būdu", - įsitikinusi pašnekovė.

Be to, daugybės dirbtinių dalykų prifarširuotas maistas, mokslininkų nuomone, trikdo mūsų smegenis. Dirbtiniu būdu paskanintą maistą galima palyginti su patalpa, kurioje tvyro stiprus kvapas. Įėję į patalpą mes jį pajuntame, bet vėliau apsiprantame ir nieko nebejaučiame. Lygiai tas pats vyksta ir su skonio receptoriais. Valgant dirbtiniu būdu užaštrinto skonio maisto, kaskart kyla skonio jutimo slenkstis. Taigi norisi vis labiau išreikšto skonio.

"Jei žmogus suaugęs, dar nėra taip pavojinga. Tačiau augančiam organizmui tai gali taip iškreipti pojūtį, kas yra skanu ir kas ne, kad vėliau bus labai sudėtinga kažką pakeisti. Receptorių ląstelės nuolat atsinaujina, bet smegenys - ne", - įspėjo mokslininkė.

 

DELFI

Limonaduose itin daug pesticidų

Limonaduose itin daug pesticidų

Nors tėvai, pirkdami limonadus vaikams, tikisi, kad gėrimai, į kurių sudėtį įeina natūralios sultys, nėra tokie kenksmingi, tyrimai rodo ką kitą. Natūralios sultys sudaro tik nuo 5 iki 10 proc. limonado, tačiau pesticidų šiame gėrime yra tiek, kad...


Apie retesnes Lietuvoje prieinamas druskos rūšis

Apie retesnes Lietuvoje prieinamas druskos rūšis

Nuo seno Lietuvoje pirkėjai dažniausiai renkasi iškastinę druską. Pastaruoju metu padidėjus druskos pasirinkimui parduotuvėse, išpopuliarėjus įvairiausių druskos rūšių reklamai interneto svetainėse, dažnas pirkėjas susidomi ir egzotiškesnėmis...


Stebuklinga morkų galia

Stebuklinga morkų galia

Morkos - jaunystės, grožio ir ilgaamžiškumo garantas. Jose daug vertingojo karotino, organizme virstančio vitaminu A. Nėra jokių kitų vaisių ar daržovių, kuriuose būtų tiek daug šio vertingo fermento, nebent paprikoje. Morkos - ir puikus vitaminų...


Spanguolė - imuniteto stiprinimui

Spanguolė - imuniteto stiprinimui

Pagal cheminę sudėtį ir gydomąsias savybes ši uoga yra viena vertingiausių iš visų laukinių uogų, augančių Lietuvoje. Medicinoje spanguolės dažniausiai vartojamos šlapimo takų infekcijoms, širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti. Spanguolės pasižymi...


Kodėl uogas reikia nuplauti prieš valgant?

Kodėl uogas reikia nuplauti prieš valgant?

Šviežios braškės ir kitos uogos yra skanumynas, tačiau jei prieš valgydami jų nenuplausite, sėkmingai suvalgysite šiek tiek daugiau nei vien tik uogą. Žinoma, tai nereiškia, jog visi tokie maisto "priedai" yra žalingi, tačiau kai kuriais...


Sveiko maisto avantiūra

Sveiko maisto avantiūra

Šiuolaikinė maisto pramonė pateikia rinkai tokį maistą, kuris ne tik nėra naudingas, bet ir dažniausiai būna netgi žalingas sveikatai. Kaip rasti ir atsirinkti kokybišką maistą? "Norint sveikai maitintis, šį norą įgyvendinti beveik nebėra...


Šių dienų daržovės – maistas ar klastotė?

Šių dienų daržovės – maistas ar klastotė?

Mirtinai pavojingų maisto užkratų protrūkiai – neišvengiami stipriai chemizuotoje šiuolaikinėje maisto pramonėje. "Veidas" ieško atsakymų į klausimus, ką mes valgome, kas mūsų laukia ateityje ir kaip maitintis, kad maistas teiktų...


Ir maitina, ir gydo

Ir maitina, ir gydo

Ne veltui bulvės vadinamos antrąja duona – šios daržovės turi visų būtinų organizmui maistinių medžiagų ir vitaminų. Išvesta daugybė bulvių rūšių, todėl šakniagumbių sudėtis skiriasi. Tačiau apie 75–80 proc. šviežio gumbo sudaro...


Sveikatos pagrindas - harmonija su pasauliu

Sveikatos pagrindas - harmonija su pasauliu

Tarptautinio Gyvenimo meno labdaros ir paramos fondo socialinių programų vedėja Mira Jaskevič į uostamiestį atvyko po misijų "karštuose" pasaulio regionuose, kur liejasi kraujas, nedžiūva paprastų žmonių ašaros. Pakalbinome ją. Kokią...


Trumpos tiesos apie mitybą

Trumpos tiesos apie mitybą

Ankštinių augalų vaisių patiekalai, atsižvelgiant į maistinę vertę, gali atstoti mėsą. Pagal maistinę vertę po ankštinių eina grūdiniai augalai: rugiai, kviečiai, ryžiai, avižos. Kviečių grūduose yra visų žmogaus organizmui funkcionuoti būtinų...


Kai kvepia, tai nekanda

Kai kvepia, tai nekanda

Atėjus vasarai daugelio galvos skausmas yra sugalvoti, kaip gintis nuo uodų, erkių ir kitų kandikų būnant gamtoje. Sąmoningesni vartotojai nemano, kad pakanka pasipurkšti bet kuo, kas žada apsaugą, ir viskas bus gerai. Nes patys repelentai yra...


Norite sulieknėti? Dažniau valgykite žuvį

Norite sulieknėti? Dažniau valgykite žuvį

Žmonėms, besirūpinantiems sveika mityba ar bandantiems atsikratyti nereikalingo viršsvorio, specialistai pataria valgyti daug žuvies produktų, kadangi žuvis ir jūros gėrybės – svarbus baltymų šaltinis. Žuvį žmogaus organizmas įsisavina...


Storėjate? Kaltinkite vaikų amžių

Storėjate? Kaltinkite vaikų amžių

Tradicinį "Gero gyvenimo indeksą" apklaususi 59 tūkst. amerikiečių, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 50 metų, sudarė kompanija "Gallup-Healthways". Nuo šių metų sausio iki birželio mėnesio sociologai amerikiečių prašė...


Uždraudė gimtadienio tortus

Uždraudė gimtadienio tortus

D. Britanijos vaikų lopšeliai, palaikantys naują sveiko maisto iniciatyvą, vaikams uždraudė saldžius gimtadienio tortus. "Ikimokyklinio maisto projektas", kurį parengė Česterio universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkai, vaikų...


Reikia mokėti rinktis ir vandenį

Reikia mokėti rinktis ir vandenį

Specialistai akcentuoja, kad dažnai blogai besijaučiantis žmogus net nesusimąsto, kad to priežastis gali būti per mažas skysčių kiekis. O statistika rodo, kad Europoje lietuviai pagal suvartojamą mineralinio vandens kiekį vis dar velkasi eilės...


Lietuviai žiūri ką valgo: salmonelioze susirgo mažiau žmonių

Lietuviai žiūri ką valgo: salmonelioze susirgo mažiau žmonių

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per pirmąjį 2010 m. pusmetį užregistruoti 666 susirgimų atvejai (2009 m. sirgo 2069 žmonės, 2008 m. – 3159). Daugiausiai salmoneliozės atvejų užregistruota atšilus orams, pvz. per šių metų...


Maisto produktai negali pretenduoti į vaistų statusą, teigia VMVT

Maisto produktai negali pretenduoti į vaistų statusą, teigia VMVT

Lietuvoje jokie maisto produktai negali pretenduoti į vaistų statusą. Tokią poziciją Eltai išsakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius po to, kai Prancūzijos pieno įmonių grupė...


Kokius maisto produktus renkamės vartoti...

Kokius maisto produktus renkamės vartoti...

Turbūt kiekvienas iš mūsų esame bent kartą susimąstę apie savo mitybą, tam tikrų produktų įtaką mūsų organizmui, siekį labiau rūpintis savimi ir savo organizmu. Giliau tuo pasidomėjus sužinotumėte, jog net 65% žalingo poveikio, veikiančio mūsų...


Guoda Azguridienė: Kodėl taip skiriasi įvairių aliejų skoniai?

Guoda Azguridienė: Kodėl taip skiriasi įvairių aliejų skoniai?

Kaip skirstomi aliejai? Ką reiškia „šalto spaudimo aliejus"? Kuo jis skiriasi nuo rafinuoto aliejaus? Kokias naudingąsias medžiagas galima „rasti" šalto spaudimo aliejuose? Visi atsakymai – iš sveikos gyvensenos...


Vincentas Sakas. Bet kuris Lietuvos maisto prekių parduotuvės jogurtas – sveikatai pavojingas

Vincentas Sakas. Bet kuris Lietuvos maisto prekių parduotuvės jogurtas – sveikatai pavojingas

Daugelis "Activia" jogurtų vartotojų tikisi žadėtojo TV ekrane stebuklo iš "gyvojo" produkto. Tiktai kas jame yra gyvo? Štai ką rašo gamintojas: "Į "Activia" jogurto sudėtį įeina ypatingos Acti Regularis...


Apie gerą aliejų virtuvėje: alyvuogių aliejus

Apie gerą aliejų virtuvėje: alyvuogių aliejus

Virtuvėje jis yra labai reikalingas. Ypač vasarą, kada tiek daug žalumynų, o ir ne tik. Be gero aliejaus gera virtuvė vargiai išsiverčia. Juk pirmas dalykas, kurį pastebime nesėkmingai pavalgę, kokioje nors nelabai aiškioje maitinimo įstaigoje,...


Vasarą geriau pabadauti

Vasarą geriau pabadauti

Beveik du trečdaliai apsinuodijusiųjų maistu į gydytojus kreipiasi vasaros metu. Toksikoinfekcijos arba apsinuodijimo maisto produktais priežastimi yra patogeninės bakterijos — streptokokai, stafilokokai, salmonelės. Susirgimus sukelia ne...


Mitybos specialistė: lieknėti nuo pirmadienio – klaidinga nuostata

Mitybos specialistė: lieknėti nuo pirmadienio – klaidinga nuostata

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net apie 80 proc. suaugusių žmonių bent kartą yra išbandę kokią nors dietą. Dietologų teigimu, daugiau nei du trečdaliai lieka nepatenkinti rezultatais ir gana greitai grįžta prie ankstesnių...


Koks sumuštinis yra sveikiausias?

Koks sumuštinis yra sveikiausias?

Daugelis žmonių pusryčių neįsivaizduoja be greitai pagaminto sumuštinio. Dietologai tvirtina, kad jis gali būti ir nuodų bomba, ir sveikas patiekalas. "Nėra tokio patiekalo, kurio nesuvalgytų studentas", - tepdama beveik 35 metrų...


TOP 10: sveikiausios pasaulio virtuvės

TOP 10: sveikiausios pasaulio virtuvės

Kurios šalies virtuvė yra sveikiausia? Sužinokime sveikiausių pasaulio virtuvių dešimtuką! Pirmoje vietoje atsidūrė Japonija, kur su nutukimo problema susiduria 1,5proc. gyventojų, o vidutinė gyvenimo trukmė yra 82 metai. Dumbliai, šviežios jūros...


Tyrimas: ketvirtadalis lietuvių ir latvių niekada nevalgė jogurto

Tyrimas: ketvirtadalis lietuvių ir latvių niekada nevalgė jogurto

Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas ir beveik tiek pat latvių niekada nevalgė jogurto, rodo šiose šalyse atliktas pieno produktų vartojimo įpročių tyrimas. Tik mažiau nei ketvirtadalis lietuvių bei latvių valgo ar geria jogurto kasdien ar bent kartą...


Pigūs produktai sveikatos neprideda

Pigūs produktai sveikatos neprideda

Užklupęs sunkmetis verčia žmones taupyti maisto sąskaita. Kuo tapsime, pasirinkdami pigesnius produktus? Juk senovės romėnai sakydavo: "Ką valgai, toks ir esi." Kokios gali būti taupymo pasekmės žmonių sveikatai? Gydytojai sako, kad...


Tam tikras maisto racionas pagerina intelektą

Tam tikras maisto racionas pagerina intelektą

Nauji tyrimai dar kartą parodė, kad renkantis tam tikrus maisto produktus galima pagerinti intelektą. Anot mokslininkų, maistinės medžiagos randamos įvairiuose produktuose, stimuliuoja smegenų nervines jungtis (sinapses), didina jų skaičių ir...


Ar netinkama dieta kenkia sveikatai?

Ar netinkama dieta kenkia sveikatai?

Neprofesionalus mitybos planas, kraštutinės priemonės, badavimas gali sutrikdyti sveikatą ar dar labiau pakenkti išvaizdai. Dažniausiai tykantys pavojai yra: Nesubalansuota ar labai mažo kaloringumo dieta gali paveikti jūsų sugebėjimą mąstyti,...


Per sūrus maistas - didesnė vėžio rizika

Per sūrus maistas - didesnė vėžio rizika

Dėl labai sūraus maisto tikimybė susirgti skrandžio vėžiu padidėja du kartus, įspėja Didžiosios Britanijos vėžio tyrimų centras. Padidintos rizikos grupei, pagal tai, priklauso žmonės, suvartojantys per dieną apie 12-15 gramų druskos, arba daugiau...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9