Sausio 15d. Penktadienis

Daržovių skonis vis labiau vienodės

Peržiūrų skaičius: 22448
Daržovių skonis vis labiau vienodės

Tiek atvežtinės, tiek lietuviškos daržovės pramoniniu būdu auginamos tomis pačiomis technologijomis, visgi mūsiškės vis dar maistingesnės.

Maistingumą ir skonį keičia gražus vaizdas

Pasak Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržo augalų selekcijos sektoriaus vedėjos dr. Rasos Karklelienės, Lietuvoje auginamų daržovių veislės pritaikytos būtent mūsų regionui.

"Lietuvos selekcija keletą dešimtmečių buvo nukreipta į vidinę kokybę - kad daržovėse būtų daugiau cukrų, daugiau karotino, kad organizmas geriau pasisavintų maistingas medžiagas. Pavyzdžiui, mūsų tikslas buvo išvesti daug karotino turinčias morkas, taip pat pomidorus, kurie turėtų cukrų ir daug karotino, kad žmonės vitamino A bei kitų medžiagų gautų valgydami daržoves, o ne gerdami piliules. Nesakau, kad užsienyje vidinės kokybės požiūriu nėra išvesta gerų veislių. Užsienio gamintojų produkcija nėra bloga, tačiau ji labiau orientuota ne į vidinę, bet į išorinę kokybę - kad daržovės būtų tinkamos gabenti, kad jos būtų gražios, patrauklios akiai", - teigė specialistė.

Be to, transportuojamos daržovės yra chemiškai apdorojamos, kad ilgiau išsilaikytų gražios ir pasiektų rinką nesupuvusios. Dalis daržovių ir vaisių nuskinama, kol jie dar nesunokę ir nokinami dirbtiniu būdu, vėlgi pasitelkiant tam tikras chemines medžiagas.

"Už visus Lietuvos ūkininkus negalėčiau garantuoti, visgi jiems, manau, neapsimoka to daryti, kadangi daržovės į rinką patenka daug greičiau, o šios medžiagos - pakankamai brangios", - svarstė pašnekovė.

Tuo metu pramoniniai daržovių auginimo būdai dideliuose ūkiuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje nesiskiria. Anot R. Karklelienės šiuo metu pažangiausias ir efektyviausias daržovių auginimo būdas - maitinimo sistema per vamzdelius. Taigi daržovės arba visai neauga žemėje, arba įsuktos į specialius maišelius su žeme. Šiaip ar taip jos auga visiškai kitokiomis sąlygomis nei natūralioje žemėje.

"Ši nauja technologija leidžia pasiekti, kad augalas mažiau sirgtų, būtų kuo mažiau pažeistas. Subalansuotas maitinamasis tirpalas leidžia maitinti augalą tomis medžiagomis, kurių jam trūksta. Naujomis technologijomis dabar auginamos net braškės. Pavyzdžiui, Ispanijos ūkiuose iš esmės yra tik tokie vamzdynai, kadangi ten karšta ir sausa, todėl laistoma ne iš viršaus, o iš apačios, per vamzdelius. Žemėje daržoves šiuo metu vis dar augina tik maži gamintojai, kurie turi nedidelius šiltnamius. Jiems per brangu įsigyti tokias maitinimo sistemas.

Tiesa, pramoniniu būdu auginamoms daržovėms pasirenkamos labiau atsparios veislės, todėl jų skonis nėra toks išreikštas. Savo reikmėms mes stengiamės auginti sultingas, skanias daržoves. Gal ji dažniau sirgs, bet valgysime skanią, vitaminingą daržovę. O pramoninė daržovė, aišku, vitaminų kažkiek turės, bet ji turi būti atspari, kadangi didžiausias augintojų rūpestis - išauginti kuo daugiau gražių, nepūvančių daržovių. Kuo daržovė atsparesnė, tuo mažiau jai reikia chemikalų, tuo pigiau ją išauginti. Savo ūkiuose augindami daržoves mes pirmiausiai galvojame apie skonį ir maistinę vertę, o ne apie derliaus gausumą", - pasakojo mokslininkė.

Daržovių auginimas tampa konvejeriu

Taigi pramoninis daržovių auginimo būdas, kurio pagalba galima labai tiksliai koreguoti maistingų medžiagų kiekius bei apsisaugoti nuo žemėje gyvenančių įvairių ligų sukėlėjų, leidžia sumažinti trąšų bei priemonių nuo kenkėjų kiekius.

Kita vertus, daržovių auginimas tampa konvejeriu, derliaus visi augintojai nori kuo didesnio, o jį garantuoja trąšos. Jei tręšiama per daug, mitybinė daržovių vertė krinta - nyksta vitaminai ir mineralai, dėl kurių jas ir valgome.

"Kiekvienas augalas turi gauti tiek maisto medžiagų, kad jų užtektų ne tik vegetavimui, bet ir kaupimui. Tuomet jis bus maistingas, vitaminingas. Todėl pirmiausiai reikėtų atlikti dirvos tyrimus ir tręšti tik tiek, kiek reikia augalui. Jeigu tręšime pastoviai ir daug, ne faktas, kad augalas įsisavins trąšose esančias maistingas medžiagas", - teigė R. Karklelienė.

Paklausta, ar teisinga vyraujanti nuostata, kad Lietuvoje tręšiama mažiau net nei kaimyninėje Lenkijoje, pašnekovė nesiėmė kategoriškai teigti, kad kurioje nors šalyje daržovės sąmoningai pertręšiamos. Tiesiog mūsų klimatas palankesnis mažesniam trąšų kiekiui. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra dideli svyravimai tarp dienos ir nakties temperatūros, tuo tarpu Lenkijoje šis skirtumas daug švelnesnis.

Beje, prieš 3 metus buvo pasirodę vokiečių tyrimo duomenys, bylojantis apie tai, kad augintojai vis dar naudoja per daug pesticidų. Vokiečių ekspertų duomenimis, kai kuriuose salotų, grybų ir pomidorų mėginiuose pesticidų buvo tiek daug, kad sveikatos negalavimai galimi netgi jų suvalgius vos vieną kartą. Didesnis už leidžiamą pesticidų kiekis buvo aptiktas 9,5 proc. produktų mėginių, o 23 proc. mėginiuose leistinas normas viršijo nitratai.

Pesticidų norma viršyta kas penktame brokolyje ir kas septintame kopūste. Cheminių teršalų normas viršijo 79 proc. gūžinių salotų ir 72 proc. lapinių salotų mėginių. Porų, ridikėlių, ridikų, nektarinų mėginiuose nepageidaujamų medžiagų kiekis retai viršijo leistiną normą, tačiau jų taip pat buvo. Pesticidų ekspertai aptiko ir pusėje rinkoje esamų pomidorų, tik jų norma paprastai neviršijo leistinų ribų. Kita vertus, pastebėta, kad normas viršijantys pesticidų kiekiai per trejus metus vaisiuose ir daržovėse sumažėjo du kartus. Taigi tendencijos teigiamos.

Ateitis priklauso dideliems ūkiams

R. Karklelienė įsitikinusi, kad ateitis priklauso pramoniniu būdu daržoves auginantiems ūkiams. Nors natūralių, ekologiškų daržovių mados atgimsta, maži ūkiai nepajėgs aprūpinti Lietuvos gyventojų.

"Rinka yra didelė, prekybos centrai reikalauja didelių kiekių, kad žmonės atėję visada rastų norimų daržovių, tad vienas mažas ūkininkas ten jų nesuveš. Žmonėms nebetinka, kad šiandien aš randu agurkus, o pomidorai bus tik rytoj. Taigi jau geriau Lietuvoje vystytųsi pramoninės technologijos, antraip turėsime daugiau atvežtinių daržovių, bus dar blogiau. Lietuvoje užauginta daržovė, kokia bebūtų jos veislė, visgi į rinką patenka greičiau, o greičiau į rinką patenkantis produktas tikrai yra sveikesnis", - sakė mokslininkė.

Deja, lietuviškos daržovės, nors jos ir auginamos taip pat, kaip visur, yra brangesnės. Anot pašnekovės, taip yra dėl keleto priežasčių. Pirmiausia mūsų auginimo sąlygos reikalauja daugiau investicijų. Mat Ispanijoje, Italijoje dėl palankaus klimato daržovės auginamos konvejeriais, per metus galima užauginti du ar net tris derlius, todėl daržovių savikaina mažesnė, o pelnas didesnis. Lietuvoje vienas derlius neatsiperka.

Anot R. Karklelienės, pramoniniu būdu išaugintos daržovės kad ir turės mažiau vitaminų, tačiau dauguma bus kokybiškos, nebent labiau bus pripurkšta apsaugos priemonių nuo kenkėjų - pesticidų, herbicidų ir pan. Tačiau pati mitybinė vertė nebus labai prasta - tiesiog nebus išreikšto skonio.

"O pirkdamas daržoves iš smulkaus augintojo ar sodo bobutės, taip pat negali būti šimtu procentu garantuotas dėl šių daržovių kokybės. Kartais neteisingas tręšimas mėšlu neduoda naudos, dar blogiau, kai patręšiama srutomis. Šiuo atveju reikia vertinti žmogų ir nuspręsti, ar jis kelia pasitikėjimą", - svarstė mokslininkė.

Grynas.lt

Kinijos specialistai siūlo naują pusryčių koncepciją

Kinijos specialistai siūlo naują pusryčių koncepciją

Visiems gerai žinomas priežodis - "Pusryčius suvalgyk pats, pietumis pasidalyk su draugu, vakarienę atiduok priešui". Pasirodo, galima pamiršti bent ją jau tą dalį, kur kalbama apie pusryčius. Tradiciją sugriauti pasirengę Kinijos...


Gyvenimas be maisto: naujos galimybės ar pavojingi eksperimentai?

Gyvenimas be maisto: naujos galimybės ar pavojingi eksperimentai?

Lietuvoje plinta naujas "virusas" - žmonės meta iššūkį tradiciniam supratimui apie mitybos svarbą. Jie nusprendžia gyventi be fizinio maisto, o energijos kūnui paimti iš... saulės. Kas tai - naujos epochos ženklai ar pavojingi...


Ekologiškos daržovės per metus prekybos centruose atpigo labiausiai

Ekologiškos daržovės per metus prekybos centruose atpigo labiausiai

Kvietiniai miltai tarp ekologiškų maisto produktų sausio mėnesį, palyginti su pernai sausiu, Lietuvos mažmeninės prekybos centruose pabrango labiausiai - 26,4 proc., o daugiausiai atpigo daržovės. Juodos ir baltos duonos kilogramo kaina per metus...


Kaip elgtis, kad dešros ir kumpiai nevirstų dūmais?

Kaip elgtis, kad dešros ir kumpiai nevirstų dūmais?

Kauno visuomenės sveikatos centro darbuotojai praneša, kad Kauno apskrityje šiais metais fiksuojamas jau antrasis trichineliozės protrūkis. Balandžio pradžioje kirmėlių sukelta liga susirgo 8 kauniečiai, o balandžio 22-23 dienomis trichineliozė...


Maisto papildai, turintys kofeino, bus paženklinti užrašu "Įdėta kofeino"

Maisto papildai, turintys kofeino, bus paženklinti užrašu "Įdėta kofeino"

Maisto papildus notifikuojanti Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT) informuoja, kad nuo š. m. lapkričio 1 d. maisto papildų etiketėje turės būti žymima, kad papilde įdėta kofeino. Tame...


Netoleravimo testas (800 trigerių)

Netoleravimo testas (800 trigerių)

Netoleravimo testas tiria iki 800 trigerių: maistinių ir nemaistinių produktų, tokius kaip naminiai gyvūnėliai ir žiedadulkės. Testavimas apima maistinių medžiagų trūkumo, metalų toksiškumo, žarnyno biomos ir hormonų pusiausvyros analizę.


Varškė irgi gydo

Varškė irgi gydo

Varškė organizme neleidžia kauptis riebalams. Varškės patariama valgyti sergantiesiems kepenų ligomis. Šis produktas turi medžiagų, kurios neleidžia organizmui kaupti riebalų, alkoholio ir kitų kepenims bei kasai kenkiančių "priedų"....


Kaip įveikti norą prisivalgyti prieš naktį

Kaip įveikti norą prisivalgyti prieš naktį

Kanados dietologijos centro darbuotojai sukūrė specialų kovos su vakariniu persivalgymu kursą. Jeigu 5 dienas kruopščiai laikysitės jų nurodymų, šio įpročio atsikratysite maždaug per 10 dienų. 1-oji diena: sunkiausia pradėti Visą dieną stenkitės...


Naudingiausios uogos žmogui – juodieji serbentai

Naudingiausios uogos žmogui – juodieji serbentai

Britų mokslininkai nustatė, kad iš visų Didžiojoje Britanijoje augančių uogų naudingiausios žmogaus sveikatai yra juodieji serbentai. Po ilgai trunkančių ir daugkartinių juodųjų serbentų testų buvo nustatyta, jog šios uogos turi priešvėžinių...


Kokiais prieskoniniais augalais gardinti švenčių patiekalus?

Kokiais prieskoniniais augalais gardinti švenčių patiekalus?

Prieskoniniai augalai ne tik gardina maistą, tačiau ir gydo. Liaudies medicinos žinovas Romualdas Oginskas pataria, kaip paskaninanti švenčių patiekalus. Malonaus kvapo ir aštroko skonio kvapiuoju baziliku prieš valgymą dera pagardinti sriubas,...


Vaikystėje vartojantys pieno produktus gyvena ilgiau

Vaikystėje vartojantys pieno produktus gyvena ilgiau

Tas, kas vaikystėje gėrė daug pieno ar valgė varškės, gyvens ilgiau. Pieno produktuose esantis kalcis skatina kaulų augimą ir, be to, sumažina insulto riziką, parodė australų ir britų mokslininkų atliktas tyrimas, kurio rezultatus skelbia...


Druska – būtina medžiaga organizmui ar baltoji mirtis?

Druska – būtina medžiaga organizmui ar baltoji mirtis?

Druska reikalinga žmogaus organizmo medžiagų apykaitos procesams. Visais laikais druska užėmė ypatingą vietą žmogaus mityboje. Šiandien vis dažniau teigiama, jog druska - tai "baltoji mirtis". Druska yra kubo formos, baltos spalvos...


Energetinių gėrimų mėgėjai agresyvesni

Energetinių gėrimų mėgėjai agresyvesni

Energetiniai gėrimai pasaulyje atsirado ne taip seniai - nuo 2000 m. - ir jau turi savo vartotojų. Šių gėrimų populiarumas auga. Tačiau juose esančios medžiagos organizmui gali sukelti šoką. Kasmet pasaulyje parduodama apie 30 proc. daugiau,...


Polifosfatais pagardintos mėsos nevalgo net šunys

Polifosfatais pagardintos mėsos nevalgo net šunys

Paprastas paršelis iki suaugusios kiaulės užauga maždaug per metus, o maitinamas hormonais – vos per 7 mėnesius. Tai pastebėję mėsos gamintojai neatsispiria greitesnio pelno pagundai. Kaime parduodami gyvulius žmonės seniau gudraudavo...


Prieskoniai ne tik dėl skonio

Prieskoniai ne tik dėl skonio

Prieskoniai vis atrandami naujai. Jie ne tik pagyvina ir pagardina maisto skonį, bet ir yra labai vertingi. Reikia nepamiršti, kad prieskoniai yra ne tik paruošti milteliai, bet ir žolelės, tad jų reikėtų vartoti kuo įvairesnių. "Prieskoniai...


Ekspertas: nutukimo epidemiją sukėlė maisto pramonė

Ekspertas: nutukimo epidemiją sukėlė maisto pramonė

Maisto produktus kuriantys "maisto inžinieriai" išrado būdą, kaip, manipuliuojant žmonių smegenyse esančiais malonumo centrais, skatinti juos valgyti nepasisotinant, tvirtina buvęs JAV Maisto ir vaistų administracijos vadovas. Atsispirti...


Termiškai apdoroti pieno produktai mažina alergiją pienui

Termiškai apdoroti pieno produktai mažina alergiją pienui

Įvairiausi kepsniai, kurių paruošime naudojamas virintas pienas, efektyviau nei įprastinis gydymas gydo vaikų alergiją pienui, rašoma žurnale "The Journal of Allergy and Clinical Immunology". Mokslininkai teigia, kad termiškai apdorotas...


Piene – iki 20 dirbtinių cheminių medžiagų pėdsakų

Piene – iki 20 dirbtinių cheminių medžiagų pėdsakų

Parduotuvėje įsigyto pieno mėginiuose galima aptikti įspūdingą, net iki 20-ies įvairiausių nuskausminamųjų, antibiotikų ir augimo hormonų kokteilį, tvirtina mokslininkai. Naudodami ypatingai jautrius matavimo prietaisus, tyrėjai tiek karvių, tiek...


Keturios priežastys, kodėl jonizuotas vanduo reikalingas namų ūkyje

Keturios priežastys, kodėl jonizuotas vanduo reikalingas namų ūkyje

Apie tai, kokia puiki ligų profilaktinė priemonė yra jonizuotas vanduo, šiame leidinyje jau kalbėjome. Tačiau tuo jonizuoto vandens panaudojimas nesibaigia. Jonizuotas vanduo gali būti ne tik geriamas – yra daug būdų, kaip galima šį vandenį...


Kas antras lietuvis greitą maistą valgo bent kartą per savaitę

Kas antras lietuvis greitą maistą valgo bent kartą per savaitę

Nors 70 proc. šalies gyventojų norėtų maitintis sveikiau, tačiau kas antras sumuštinius, traškučius ir picą valgo bent kartą per savaitę ar dažniau. Apklausos duomenys rodo, kad greito maisto kategorijai priklausančius produktus - traškučius,...


Kas trečias lietuvis turi antsvorio

Kas trečias lietuvis turi antsvorio

Per 30 metų nutukimas Lietuvoje padidėjo tris kartus, teigia Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius. Seime pristatydamas Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą jis teigė, kad gyventojų nutukimas lemia širdies ir...


Riešutai gali būti kenksmingi

Riešutai gali būti kenksmingi

Vaikai, kurių mamos nėštumo metu valgė daug riešutų, labiau rizikuoja susirgti astma, rašo guardian.co.uk. Atlikę tyrimus Utrechto universiteto (Olandija) mokslininkai aptiko, kad astmos simptomai kone du kartus dažniau kamuoja vaikus, kurių mamos...


Sulieknėti padeda sotūs pusryčiai

Sulieknėti padeda sotūs pusryčiai

Mitybos specialistai mėgsta posakį, kad pusryčiauti reikėtų kaip karaliui, pietauti kaip paprastam žmogui, o vakarieniauti kaip elgetai. Ne veltui, mat sotūs pusryčiai ne tik padidina darbingumą ir žvalumą, bet ir... lieknina. Organizmas eikvoja...


Vanduo – gyvybės šaltinis

Vanduo – gyvybės šaltinis

Vanduo, tai gyvybės pagrindas. Suaugusio žmogaus organizme yra net 70 proc. vandens. Vanduo yra ir pagrindinė kraujo (92 proc.) ir smegenų (91 proc.) sudedamoji dalis. Be vandens neapsieitų mūsų ląstelės ir be jo nevyktų normali medžiagų apykaita....


Pusė neturinčių laiko pietums lietuvių nieko nevalgo

Pusė neturinčių laiko pietums lietuvių nieko nevalgo

Ketvirtadalis, t.y. 25 procentai, 25-50 m. miestuose gyvenančių ir internetu besinaudojančių lietuvių 2-3 kartus per savaitę neturi laiko pietums, kartą į savaitę tai nutinka 27 proc. apklaustųjų. Tokie duomenys gauti sveiko greito maisto tinklo...


Pradžiamokslis vartotojams: koks kiaušinis yra sveikas?

Pradžiamokslis vartotojams: koks kiaušinis yra sveikas?

Trečiadienį Alytaus valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, siekianti suburti aktyvius vartotojus, šiems surengė mokymus "Išmok pasirinkti - vartok atsakingai". Tarnybos inspektoriai...


Turkų virtuvės paslaptis – prieskonių gausa

Turkų virtuvės paslaptis – prieskonių gausa

Vilniaus universiteto studentai patys galėjo patirti, koks yra turkiškos virtuvės patiekalų skonis. Su jų ypatumais ir gaminimo tradicijomis supažindino Turkų kultūros centras.Šią savaitę Vilniaus universiteto Turkų kultūros centras organizavo...


Vitaminai žiemai

Vitaminai žiemai

Žiemą dažnam gali pritrūkti vitaminų. Jiems gauti rekomenduojame produktus, kuriuose gausu vitaminų, o tuo pačiu yra skanūs, sveiki ir inovatyvūs. Pirmiausia, jei jaučiate esant padidėjusiam vitamino C poreikiui, ar kankina pvz., didelis fizinis...


Antsvorio "Rubikonai" pagal KMI indeksus

Antsvorio "Rubikonai" pagal KMI indeksus

Kas yra antsvoris - daugelis žino, bet nuo kurios ribos jis prasideda,- vargu ar visi nutuokia, o svarbiausia - kokie pavojai gresia sveikatai, peržengus, sakyčiau, tuos "Rubikonus". Ypač aktuali ši problema JAV. Šios šalies...


Actas

Actas

Natūralus fermentinis actas yra gaminamas natūralios fermentacijos būdu iš žemės ūkio produktų, kurių sudėtyje yra krakmolo, cukraus, taip pat iš vaisių, uogų, obuolių sulčių, salyklinių miežių, medaus, išrūgų, vyno, sidro ir kt. Į actą gali būti...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9