Rugsėjo 26d. Sekmadienis

Daržovių skonis vis labiau vienodės

Peržiūrų skaičius: 22448
Daržovių skonis vis labiau vienodės

Tiek atvežtinės, tiek lietuviškos daržovės pramoniniu būdu auginamos tomis pačiomis technologijomis, visgi mūsiškės vis dar maistingesnės.

Maistingumą ir skonį keičia gražus vaizdas

Pasak Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržo augalų selekcijos sektoriaus vedėjos dr. Rasos Karklelienės, Lietuvoje auginamų daržovių veislės pritaikytos būtent mūsų regionui.

"Lietuvos selekcija keletą dešimtmečių buvo nukreipta į vidinę kokybę - kad daržovėse būtų daugiau cukrų, daugiau karotino, kad organizmas geriau pasisavintų maistingas medžiagas. Pavyzdžiui, mūsų tikslas buvo išvesti daug karotino turinčias morkas, taip pat pomidorus, kurie turėtų cukrų ir daug karotino, kad žmonės vitamino A bei kitų medžiagų gautų valgydami daržoves, o ne gerdami piliules. Nesakau, kad užsienyje vidinės kokybės požiūriu nėra išvesta gerų veislių. Užsienio gamintojų produkcija nėra bloga, tačiau ji labiau orientuota ne į vidinę, bet į išorinę kokybę - kad daržovės būtų tinkamos gabenti, kad jos būtų gražios, patrauklios akiai", - teigė specialistė.

Be to, transportuojamos daržovės yra chemiškai apdorojamos, kad ilgiau išsilaikytų gražios ir pasiektų rinką nesupuvusios. Dalis daržovių ir vaisių nuskinama, kol jie dar nesunokę ir nokinami dirbtiniu būdu, vėlgi pasitelkiant tam tikras chemines medžiagas.

"Už visus Lietuvos ūkininkus negalėčiau garantuoti, visgi jiems, manau, neapsimoka to daryti, kadangi daržovės į rinką patenka daug greičiau, o šios medžiagos - pakankamai brangios", - svarstė pašnekovė.

Tuo metu pramoniniai daržovių auginimo būdai dideliuose ūkiuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje nesiskiria. Anot R. Karklelienės šiuo metu pažangiausias ir efektyviausias daržovių auginimo būdas - maitinimo sistema per vamzdelius. Taigi daržovės arba visai neauga žemėje, arba įsuktos į specialius maišelius su žeme. Šiaip ar taip jos auga visiškai kitokiomis sąlygomis nei natūralioje žemėje.

"Ši nauja technologija leidžia pasiekti, kad augalas mažiau sirgtų, būtų kuo mažiau pažeistas. Subalansuotas maitinamasis tirpalas leidžia maitinti augalą tomis medžiagomis, kurių jam trūksta. Naujomis technologijomis dabar auginamos net braškės. Pavyzdžiui, Ispanijos ūkiuose iš esmės yra tik tokie vamzdynai, kadangi ten karšta ir sausa, todėl laistoma ne iš viršaus, o iš apačios, per vamzdelius. Žemėje daržoves šiuo metu vis dar augina tik maži gamintojai, kurie turi nedidelius šiltnamius. Jiems per brangu įsigyti tokias maitinimo sistemas.

Tiesa, pramoniniu būdu auginamoms daržovėms pasirenkamos labiau atsparios veislės, todėl jų skonis nėra toks išreikštas. Savo reikmėms mes stengiamės auginti sultingas, skanias daržoves. Gal ji dažniau sirgs, bet valgysime skanią, vitaminingą daržovę. O pramoninė daržovė, aišku, vitaminų kažkiek turės, bet ji turi būti atspari, kadangi didžiausias augintojų rūpestis - išauginti kuo daugiau gražių, nepūvančių daržovių. Kuo daržovė atsparesnė, tuo mažiau jai reikia chemikalų, tuo pigiau ją išauginti. Savo ūkiuose augindami daržoves mes pirmiausiai galvojame apie skonį ir maistinę vertę, o ne apie derliaus gausumą", - pasakojo mokslininkė.

Daržovių auginimas tampa konvejeriu

Taigi pramoninis daržovių auginimo būdas, kurio pagalba galima labai tiksliai koreguoti maistingų medžiagų kiekius bei apsisaugoti nuo žemėje gyvenančių įvairių ligų sukėlėjų, leidžia sumažinti trąšų bei priemonių nuo kenkėjų kiekius.

Kita vertus, daržovių auginimas tampa konvejeriu, derliaus visi augintojai nori kuo didesnio, o jį garantuoja trąšos. Jei tręšiama per daug, mitybinė daržovių vertė krinta - nyksta vitaminai ir mineralai, dėl kurių jas ir valgome.

"Kiekvienas augalas turi gauti tiek maisto medžiagų, kad jų užtektų ne tik vegetavimui, bet ir kaupimui. Tuomet jis bus maistingas, vitaminingas. Todėl pirmiausiai reikėtų atlikti dirvos tyrimus ir tręšti tik tiek, kiek reikia augalui. Jeigu tręšime pastoviai ir daug, ne faktas, kad augalas įsisavins trąšose esančias maistingas medžiagas", - teigė R. Karklelienė.

Paklausta, ar teisinga vyraujanti nuostata, kad Lietuvoje tręšiama mažiau net nei kaimyninėje Lenkijoje, pašnekovė nesiėmė kategoriškai teigti, kad kurioje nors šalyje daržovės sąmoningai pertręšiamos. Tiesiog mūsų klimatas palankesnis mažesniam trąšų kiekiui. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra dideli svyravimai tarp dienos ir nakties temperatūros, tuo tarpu Lenkijoje šis skirtumas daug švelnesnis.

Beje, prieš 3 metus buvo pasirodę vokiečių tyrimo duomenys, bylojantis apie tai, kad augintojai vis dar naudoja per daug pesticidų. Vokiečių ekspertų duomenimis, kai kuriuose salotų, grybų ir pomidorų mėginiuose pesticidų buvo tiek daug, kad sveikatos negalavimai galimi netgi jų suvalgius vos vieną kartą. Didesnis už leidžiamą pesticidų kiekis buvo aptiktas 9,5 proc. produktų mėginių, o 23 proc. mėginiuose leistinas normas viršijo nitratai.

Pesticidų norma viršyta kas penktame brokolyje ir kas septintame kopūste. Cheminių teršalų normas viršijo 79 proc. gūžinių salotų ir 72 proc. lapinių salotų mėginių. Porų, ridikėlių, ridikų, nektarinų mėginiuose nepageidaujamų medžiagų kiekis retai viršijo leistiną normą, tačiau jų taip pat buvo. Pesticidų ekspertai aptiko ir pusėje rinkoje esamų pomidorų, tik jų norma paprastai neviršijo leistinų ribų. Kita vertus, pastebėta, kad normas viršijantys pesticidų kiekiai per trejus metus vaisiuose ir daržovėse sumažėjo du kartus. Taigi tendencijos teigiamos.

Ateitis priklauso dideliems ūkiams

R. Karklelienė įsitikinusi, kad ateitis priklauso pramoniniu būdu daržoves auginantiems ūkiams. Nors natūralių, ekologiškų daržovių mados atgimsta, maži ūkiai nepajėgs aprūpinti Lietuvos gyventojų.

"Rinka yra didelė, prekybos centrai reikalauja didelių kiekių, kad žmonės atėję visada rastų norimų daržovių, tad vienas mažas ūkininkas ten jų nesuveš. Žmonėms nebetinka, kad šiandien aš randu agurkus, o pomidorai bus tik rytoj. Taigi jau geriau Lietuvoje vystytųsi pramoninės technologijos, antraip turėsime daugiau atvežtinių daržovių, bus dar blogiau. Lietuvoje užauginta daržovė, kokia bebūtų jos veislė, visgi į rinką patenka greičiau, o greičiau į rinką patenkantis produktas tikrai yra sveikesnis", - sakė mokslininkė.

Deja, lietuviškos daržovės, nors jos ir auginamos taip pat, kaip visur, yra brangesnės. Anot pašnekovės, taip yra dėl keleto priežasčių. Pirmiausia mūsų auginimo sąlygos reikalauja daugiau investicijų. Mat Ispanijoje, Italijoje dėl palankaus klimato daržovės auginamos konvejeriais, per metus galima užauginti du ar net tris derlius, todėl daržovių savikaina mažesnė, o pelnas didesnis. Lietuvoje vienas derlius neatsiperka.

Anot R. Karklelienės, pramoniniu būdu išaugintos daržovės kad ir turės mažiau vitaminų, tačiau dauguma bus kokybiškos, nebent labiau bus pripurkšta apsaugos priemonių nuo kenkėjų - pesticidų, herbicidų ir pan. Tačiau pati mitybinė vertė nebus labai prasta - tiesiog nebus išreikšto skonio.

"O pirkdamas daržoves iš smulkaus augintojo ar sodo bobutės, taip pat negali būti šimtu procentu garantuotas dėl šių daržovių kokybės. Kartais neteisingas tręšimas mėšlu neduoda naudos, dar blogiau, kai patręšiama srutomis. Šiuo atveju reikia vertinti žmogų ir nuspręsti, ar jis kelia pasitikėjimą", - svarstė mokslininkė.

Grynas.lt


Žalioji arbata gali atitolinti glaukomą

Žalioji arbata gali atitolinti glaukomą

Honkongo akių ligų ligoninės mokslininkai teigia, jog žaliojoje arbatoje esantys katechinai iš virškinimo sistemos patenka į akies audinius ir padeda apsisaugoti nuo glaukomos ir kitų ligų. Kaip praneša nutraingredients.com, gerti žalią arbatą...


Norite numesti svorio? Rašykitės, ką valgote

Norite numesti svorio? Rašykitės, ką valgote

Mokslininkai ištyrė, kad žmonės, kurie nuosekliai rašo kiekvieną per dieną suvalgytą maisto produktą, greičiau atsikrato antsvorio. Kaip rašo portalas canada.com, Kentukio universiteto bei Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai nustatė, jog...


Kaip nepersivalgyti per švenčių maratoną?

Kaip nepersivalgyti per švenčių maratoną?

Šventės, šventės, šventės... Kūčiukai, pyragai, mėsos vyniotiniai, keptos vištos, mišrainės ir įvairios salotos - viskas skanu, visko norisi paragauti, todėl apie saiką tiesiog pamirštame. Iki didžiausių metų švenčių liko labai nebedaug, todėl...


Pusė neturinčių laiko pietums lietuvių nieko nevalgo

Pusė neturinčių laiko pietums lietuvių nieko nevalgo

Ketvirtadalis, t.y. 25 procentai, 25-50 m. miestuose gyvenančių ir internetu besinaudojančių lietuvių 2-3 kartus per savaitę neturi laiko pietums, kartą į savaitę tai nutinka 27 proc. apklaustųjų. Tokie duomenys gauti sveiko greito maisto tinklo...


Negalia nėra nuosprendis

Negalia nėra nuosprendis

Daugialypė reabilitologų veiklos mozaika, pademonstruota penktadienį Klaipėdos universitete (KU) vykusioje respublikinėje reabilitacijos ir slaugos studijų krypties jaunųjų tyrėjų konferencijoje, rodo, kokią išeitį ir gyvenimo prasmę gali atrasti...


Maisto skonis priklauso nuo nuotaikos

Maisto skonis priklauso nuo nuotaikos

Ryšys tarp skonio pojūčio ir cheminio balanso smegenyse greitai padės gydyti depresiją. Kol kas nėra veiksmingų testų, galinčių pagelbėti nustatyti, kurie vaistai tinkamiausi individualiu depresijos atveju. Mokslininkai mano, jog testas, pagrįstas...


Daugiau maisto suvalgome mažesne šakute

Daugiau maisto suvalgome mažesne šakute

Tyrimai atskleidė, jog naudojimasis mažesne šakute gali paskatinti suvalgyti gausesnę porciją, nei valgant didesniu įrankiu. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog viskas turėtų būti priešingai – naudojantis mažesniu stalo įrankiu, suvalgoma...


Magiškasis greitpuodis: ką apie jį žinoti?

Magiškasis greitpuodis: ką apie jį žinoti?

Orams atšilus daugelis ieško būdų, kaip maisto ruošai skirti kuo mažiau laiko. Visgi ne mažiau svarbus kriterijus yra ir patiekalų nauda sveikatai, kūno linijoms. Siekiantys suderinti šiuos poreikius dažnai pasirenka maisto ruošimą kepsninėse ar...


Per sūrus maistas - didesnė vėžio rizika

Per sūrus maistas - didesnė vėžio rizika

Dėl labai sūraus maisto tikimybė susirgti skrandžio vėžiu padidėja du kartus, įspėja Didžiosios Britanijos vėžio tyrimų centras. Padidintos rizikos grupei, pagal tai, priklauso žmonės, suvartojantys per dieną apie 12-15 gramų druskos, arba daugiau...


Baltieji ir raudonieji serbentai

Baltieji ir raudonieji serbentai

Viduramžiais baltieji ir raudonieji serbentai buvo labai populiarūs Vakarų Europoje, kur ir buvo išvestos šiuolaikinių serbentų veislės. Raudonieji serbentai turi daug vitamino B1, C, geležies, fosforo, kalio, ląstelienos, vario ir mangano. Yra...


Kiaušinienė su riebiu kumpiu gali būti sveikiausias būdas pradėti dieną?

Kiaušinienė su riebiu kumpiu gali būti sveikiausias būdas pradėti dieną?

Universiteto pateiktame pranešime nurodyta, kad kiaušinienė su riebiu kumpiu pusryčiams iš tiesų gali būti sveikiausias būdas pradėti dieną. Panašu, kad pirmasis patiekalas, kurį suvalgote atsibudę, užprogramuoja jūsų medžiagų apykaitą visai...


Studija: žalios lapinės daržovės sumažina žarnyno vėžio riziką

Studija: žalios lapinės daržovės sumažina žarnyno vėžio riziką

Žmonės, valgantys daug žalių lapinių daržovių, rečiau serga žarnyno vėžiu. Pavojus susirgti šias liga sumažėja 46 proc., jei asmuo bent kartą per dieną skanauja brokolių, kopūstų, salotų ar kalafiorų. Atitinkamos studijos rezultatus trečiadienį...


Daržovių karalienė

Daržovių karalienė

Vitaminų gausumu morkos pranoksta ne tik visas daržoves, bet ir pieno bei mėsos produktus. O japonų mokslininkai įrodė, kad morkos, svogūnai, kopūstai, baklažanai ir net paprastos varnalėšos turi medžiagų, stabdančių piktybinių navikų susidarymą....


Nejuokaukite su nitratais!

Nejuokaukite su nitratais!

Pavasarį visuomet iškyla dilema – ar kūdikį maitinti "senojo" sezono daržovėmis, užaugintomis ekologiškai, ar įsigytomis iš patikimų rankų, ar pirkti šviežias. Patariame neskubėti siūlyti vaikui šiltnamiuose išaugintų daržovių, nes...


Dietologė: dietos – nutukimo priežastis

Dietologė: dietos – nutukimo priežastis

Medikai žymių moterų prašo nepropaguoti drastiškų lieknėjimo būdų. Pasak jų, dietos yra pagrindinė nutukimo priežastis. Lieknėjimo tema tapo mėgstama įvairaus amžiaus ir socialinės padėties moterų, kurios sulieknėjusios kiekviena pasakoja savo...


Vyšnia mažina kraujo krešumą ir stabdo kraujagyslių trombozę

Vyšnia mažina kraujo krešumą ir stabdo kraujagyslių trombozę

Pasak mokslininkų, 35 suvalgytos vyšnios skausmą malšina efektyviau nei aspirinas, nes jose esantys antocianinai (augaliniai pigmentai) slopina fermentų, sukeliančių uždegiminius procesus, veiklą. Vyšnios vaisiuose yra cukrų, organinių rūgščių (...


Lietuvoje nebus parduota 6 tonos nesaugių saldainių iš Kinijos

Lietuvoje nebus parduota 6 tonos nesaugių saldainių iš Kinijos

Inspektoriai uždraudė iš Kinijos įvežti beveik 6 tonas saldainių, kuriuose rasta neleistinų maisto priedų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, kad uždrausta importuoti apie 5,74 tonos saldainių "Cool candy with tattoo" iš...


Sukurti rekordiškai ilgai švieži išliekantys pomidorai

Sukurti rekordiškai ilgai švieži išliekantys pomidorai

Mokslininkai sukūrė genetiškai modifikuotus pomidorus, kurie švieži išbūna mėnesiu ilgiau nei įprasti. Genetiškai modifikuoti vaisiai švieži išlieka 45 dienas - tris kartus ilgiau nei normalūs pomidorai, kurie vysti pradeda maždaug po 15 dienų....


Šokolado nauda, apie kurią dar nežinojome (II dalis)

Šokolado nauda, apie kurią dar nežinojome (II dalis)

Britanijos mokslininkai atlikę tyrimus išsiaiškino, jog kasdien, nedideliais kiekiais vartojant juodąjį šokoladą oda apsaugoma nuo neigiamo saulės spindulių poveikio. Pastarieji įtakoja odos senėjimą bei raukšlių atsiradimą. Tyrimas parodė, kad...


Duona ir alkį malšina, ir gydo

Duona ir alkį malšina, ir gydo

Duonoje yra baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų gyvybiškai svarbių medžiagų. Jos baltymuose yra ir nepakeičiamų aminorūgščių, be jų neįmanoma gyventi. Be to, duonoje yra kalio, kalcio, fosforo, geležies ir kitų mikroelementų, B grupės...


Visos Lietuvos sulčių gėrimo eksperimente dalyvauja jau 5500 komandos

Visos Lietuvos sulčių gėrimo eksperimente dalyvauja jau 5500 komandos

Visos Lietuvos sulčių gėrimo eksperimente, kuris vyko edukacinės kampanijos "Tikros sultys kiekvieną rytą" metu, dalyvauja jau 5500 dalyvių – 3000 moksleivių ir 2500 organizacijų darbuotojų visoje Lietuvoje. Iki šiol pats...


Saulėje įkaitę grybai gali būti pavojingi

Saulėje įkaitę grybai gali būti pavojingi

Miškai pilni grybų, tačiau mitybos specialistai perspėja, kad saulės atokaitoje palaikytos miško gėrybės gali kenkti sveikatai. Beveik mėnesį besitęsiant neįprastai karštiems ir drėgniems orams miškuose sparčiai dygsta įvairūs grybai. Kai kurių...


Daržinis builis aktyvina inkstų veiklą ir virškinimą

Daržinis builis aktyvina inkstų veiklą ir virškinimą

Daržinio builio tėvynė yra Vakarų Azija ir Kaukazas. Nuo seno jis yra populiarus dėl aromatingų specifinio prieskonio lapų ir kraują gerinančių savybių. Naudojamos dalys - šaknys ir lapai. Daržinio builio lapuose yra eterinio aliejaus, kurio...


Vartojant daug riebalų didėja rizika susirgti astma

Vartojant daug riebalų didėja rizika susirgti astma

Australijos mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad vaikai, valgantys daug maisto, kuriame gausu polinesočiųjų riebalų (pavyzdžiui, margarino, augalinio aliejaus), yra linkę dvigubai dažniau sirgti bronchine astma nei tie, kurių racione...


Vanduo – gyvybės šaltinis

Vanduo – gyvybės šaltinis

Vanduo, tai gyvybės pagrindas. Suaugusio žmogaus organizme yra net 70 proc. vandens. Vanduo yra ir pagrindinė kraujo (92 proc.) ir smegenų (91 proc.) sudedamoji dalis. Be vandens neapsieitų mūsų ląstelės ir be jo nevyktų normali medžiagų apykaita....


Mokslininkai: alyvų aliejus gali padėti išvengti Alzheimerio

Mokslininkai: alyvų aliejus gali padėti išvengti Alzheimerio

Alyvų aliejus gali padėti išvengti Alzheimerio ligos. Kaip praneša penktadienį laikraštis "The Daily Telegraph", tokią išvadą priėjo mokslininkai fiziobiologai iš cheminių jutiklių centro Filadelfijoje. Aliejuje esančios medžiagos, tarp...


Koks maistas saugo nuo vėžio?

Koks maistas saugo nuo vėžio?

Pastarųjų metų duomenys rodo, kad netinkama mityba yra viena iš onkologinių ligų priežasčių. Tad kaipgi reikėtų maitintis? Švedų mokslinių tyrimų duomenimis, padidinus perdirbtos mėsos produktų vartojimą tik 30 g per parą, tikimybė susirgti...


Laimės milteliai – ekologiška ,,Naturela“ kakava

Laimės milteliai – ekologiška ,,Naturela“ kakava

Ar bent įsivaizduojate kokia naudinga yra kakava? Tiesa ji turi būti TERMIŠKAI NEAPDOROTA, BE CUKRAUS, NATŪRALI. Tokia yra ,,Naturela“ kakava.


Kodėl taip linksniuojamas glitimas?

Kodėl taip linksniuojamas glitimas?

Lapkričio mėnesį maisto produktams be glitimo „Bauck Hof“ ir „3 PAULY“ 15% nuolaida. Išieškoti skoniai. Pasiūlymas galioja lapkritį perkant internetu ir visose „Livinn - sveiki produktai“ parduotuvėse. Nuolaidos...


Klastingas chemikalas Jūsų virtuvėje

Klastingas chemikalas Jūsų virtuvėje

Bisfenolis A (BPA) yra pramoninis chemikalas, naudojamas kai kurių plastmasinių gaminių sutvirtinimui nuo 1960-ųjų metų. BPA dažnai randamas įvairiuose plastiko gaminiuose, skirtuose maisto produktų laikymui ar naudojimui. Tai gali būti...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9

Spila Spila Spila Spila Spila