Priežastys yra labai įvairios. Jos gali būti paveldimos arba susijusios su paciento amžiumi, kai sumažėja venų sienelių elastingumas. Jas gali paskatinti hormonų pusiausvyros pokyčiai nėštumo metu ar vartojant kontraceptinius preparatus. Taip pat pakitusios kraujo krešėjimo savybės (pvz. po operacijų, traumų ar sunkių infekcinių susirgimų), skatinančios trombų susidarymą, o vėliau ir flebito (venų sienelių uždegimo) atsiradimą.
Tačiau visus šiuos procesus paspartina mūsų civilizacijos rykštė – judėjimo trūkumas, kuris taip paveikia raumenų pompos funkcijas, kad net ir nežymus papildomas krūvis gali sunkiai sutrikdyti venų sistemos darbą.
Kojų venų sistemos sandara
1) paviršinės venos (tamsiai mėlynos);
2) giliosios venos (šviesiai mėlynos);
3) jungiančiosios venos.
Venų ligų stadijos nustatomos priklausomai nuo to, kurios venos yra pažeistos, koks ligos sunkumo laipsnis, bei kaip ilgai stebima būklė tęsiasi. Paviršinių venų ligų atveju, atsiranda varikozinis venų išsiplėtimas arba kitaip tariant – varikozė, kuri yra lengvai atpažįstama dėl ligai būdingo išryškėjusio venų tinklo. Jei ši liga neplinta toliau paviršinių venų sistemos, giliosios venos paprastai susitvarko su padidėjusiu krūviu ir kraujo pernešimas nesutrinka. Tačiau jei sutrikimas per jungiančiąsias venas kojų raumenyse pasiekia giliąsias venas, liga pereina į sunkiąją stadiją, kai blogiausiu eigos atveju formuojasi kojų opos.
Situacijos, kai giliųjų venų sutrikimus lemia patirta kojų trombozė, padariniai yra itin sunkūs. „Gijimo proceso“ metu ant venų sienelių pastebimi pokyčiai, kurie žymiai sutrikdo kraujo grąžinimą į širdį. Tokie padariniai kaip kraujo priplūdimas ir venų vožtuvų negebėjimas laiku užsidaryti „užtvindo“ audinius ir skatina opėjimą.
Iš esmės, visų venų sutrikimo formų atveju, susiduriama su problema, kai nors antrinius simptomus ir galima panaikinti, ligos priežasčių paveikti neįmanoma. Pavyzdžiui, varikozinio paviršinių venų išsiplėtimo atveju būklė gerėja atlikus skleroterapiją (į išsiplėtusią veną suleidžiamas dirginantis preparatas, sukeliantis venų sienelių uždegimą, po kurio vena užanka ir sunyksta) arba chirurginę operaciją, tačiau ligą sukeliantys veiksniai, pavyzdžiui, paveldimas venų sienelių elastingumo mažėjimas, išlieka ir reikalauja nuolatinės gydytojų priežiūros.
Visų venų ligų gydymo būdų tikslas, ypatingai giliųjų venų, kurių negalima operuoti, ligų atveju, yra panaikinti ūmiuosius padarinius, pavyzdžiui, opas, kraujo priplūdimą ir pan., bei užkirsti kelią ligos progresavimui. Šiuo atveju, nepakeičiamas būda yra teisingas kojos suspaudimas (kompresinė terapija).
Ir galiausiai, sveika gyvensena yra ne mažiau svarbi norint išvengti ligos progresavimo.
