Obelis – rausvažiedžių šeimos medis, užaugantis iki 10 m aukščio ir sunokinantis dažniausiai apvalios formos, įvairių dydžių, spalvų bei skonio vaisius. Manoma, kad šis nuo žilos senovės žinomas augalas kilęs iš Mažosios Azijos. Senovės romėnai jau žinojo net 35 obelų rūšis. Iš Graikijos ir Romos obelys pasklido po visą Vakarų Europą.
Naudingų medžiagų sandėlis
Sunokusiuose obuoliuose yra daug cukraus (dažniausiai fruktozės), pektininių medžiagų, vitaminų C, B1, B2, provitamino A, aminorūgščių, flavonoidų, organinių rūgščių (obuolių, citrinų, vyno), rauginių medžiagų, mineralinių druskų (geležies, kalcio, magnio), mikroelementų (jodo, silicio, mangano, vario, natrio, kalio, cinko, nikelio, molibdeno, kobalto), eterinių aliejų, fitoncidų. Obelų sėklose yra iki 33 proc. riebiųjų aliejų ir glikozido amigdalino.
Laukinių obelų lapuose ir vaisiuose yra cukraus, neazotinių ekstraktinių medžiagų, baltymų, katechinų, organinių rūgščių, B grupės vitaminų, pektininių medžiagų, geležies, fosforo, mangano, kalio, vario, flavonoidų, amigdalino. Jų sėklose yra riebiųjų aliejų, o lapuose – vitamino C.
Kitados obuoliai buvo laikomi stebuklingais vaisiais, suteikiančiais jėgų ir pailginančiais jaunystę. Dabar obuoliai rekomenduojami kaip dietinis maistas iškrovos dienomis, iš jų gaminamos gydomosios arbatos ir tepalai. Obuoliai reguliuoja medžiagų apykaitą, gydo diabetą ir nutukimą. Saldūs vaisiai rekomenduojami sergant podagra, inkstų ir tulžies pūslės akmenlige. Specialistai kiekvienam žmogui rekomenduoja per metus suvalgyti ne mažiau negu 35 kg obuolių.
Palengvina maisto pasisavinimą
Obuoliai gydo virškinamąjį traktą, pagerina apetitą ir palengvina maisto pasisavinimą. Jie gali ir laisvinti vidurius, ir išgydyti vidurių užkietėjimą.
Užkietėjus viduriams, rekomenduojama nevalgius gerti obuolių ekstraktą arba rytais ir prieš miegą valgyti keptus obuolius. Lėtinio uždegimo pažeistą storosios žarnos gleivinę rekomenduojama gydyti keptais, džiovintais ir sutrintais laukiniais obuoliais.
Padidėjus skrandžio sekreto rūgštingumui, sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, geriau valgyti saldžių rūšių obuolius, o sumažėjus rūgštingumui, geriau gydytis rūgščiais. Sergant lėtiniu gastritu ir dėl to sumažėjus skrandžio sekreto rūgštingumui, rekomenduojama rytais nevalgius suvartoti 2 nuluptus sutarkuotus obuolius ir 1,5-2 valandas nieko nevalgyti. Gydymo kursas: pirmą mėnesį – kasdien, antrą mėnesį – kas antrą dieną, o vėliau – nuolatos 1-2 kartus per savaitę.
Sergant ūmiu arba lėtiniu kolitu, rekomenduojama 1-3 dienas valgyti vien sutarkuotus obuolius kasdien po 1,5-2,5 kg obuolių, padalijus į 5-6 porcijas.
Obuoliai nuo avitaminozės
Kasdien suvalgant po 2-3 vidutinio didumo obuolius, gaunama visa vitamino E paros dozė. Kad organizmui būtų lengviau pasisavinti šį vitaminą, rekomenduojama gerti obuolių kompotą. Žalio obuolio minkštime yra medžiagų, kurios trukdo pasisavinti vitaminą C, o termiškai apdorojant, tos medžiagos suyra. Štai kodėl pakankamai vitamino E yra net ilgai laikomuose konservuotų obuolių kompotuose.
Daugiausia vitamino C yra obuolių, ypač antaninių, žievelėse. Šio vitamino yra ir laukinių obuolių lapuose. 1 dalis lapų užpilama 4 dalimis vandens, 10-15 minučių palaukiama, perkošiama ir vartojama po 2-3 valgomuosius šaukštus 4-5 kartus per dieną.
Gydo ir tonizuoja
Geležies trūkumas organizme pasireiškia vangumu, nuolatiniu šalčio jausmu, mąstymo sutrikimais. Norint to trūkumo išvengti, rekomenduojama kasdien suvalgyti po 400-600 g obuolių. Bet prieš valgant reikia obuolį supjaustyti į keletą dalių ir palaukti, kol jis patamsėja – tuomet organizmas lengviau pasisavina jame esančią geležį.
Obuolių sultyse yra daug cukraus ir organinių rūgščių, padedančių normalizuoti medžiagų apykaitą ir suteikiančių energijos. Pavargusiam organizmui naudingiausi obuoliai, kuriuose yra daug vitamino P (toks obuolys perpjautas labai greitai įgauna rausvai rusvą atspalvį). 1-2 tokiuose obuoliuose yra visa vitamino P paros dozė. Jie ne tik suteikia žmogui jėgų, bet ir pagerina jo miegą.
Širdžiai ir kraujagyslėms ypač naudingi saldūs obuoliai. Obuoliai ir jų sultys mažina arterinį spaudimą, sustiprina kraujagysles, apsaugo nuo jų spazmų. Šie vaisiai ypač rekomenduojami ligoniams, neseniai patyrusiems infarktą. Obuoliuose esantys pektinai reguliuoja cholesterolio kiekį organizme ir apsaugo nuo tulžies pūslės akmenligės. Daugiausia šių medžiagų yra džiovintuose obuoliuose ir obuolių marmelade.
Padeda pasišalinti toksinams
Obuoliuose esantys pektinai padeda iš organizmo pasišalinti toksinėms medžiagoms, oksalatams, sunkiųjų metalų druskoms, cholesteroliui. Šiuose vaisiuose esantys kalis ir taninas sulėtina šlakų gamybą organizme. Šios obuolių savybės labai naudingos mieste gyvenantiems žmonėms, ypač dirbantiems pramonės įmonėse.
Obuolių sultys su minkštimu arba nuoviras (1 dalis vaisių ir 5 dalys vandens) susilpnina radiacijos poveikį organizmui ir padeda pasišalinti radionuklidams.
Obuolių sėklose yra daug jodo (56-ose sėklelėse – visa paros dozė), kurio trūksta kai kurių vietovių, o ypač miestų gyventojams, geriantiems vandentiekio vandenį.
