Fitoterapija (gydymas vaistinėmis žolelėmis) kaip mokslas ir praktika jau seniai peržengė tą ribą, kada ji buvo užgožta sintetinių vaistų. Viena iš priežasčių, kodėl fitoterapija vėl pripažįstama – mokslininkų atlikti tyrimai su augalais nustatė augalų sudedamųjų dalių veiksmingumą. Tačiau kai kurie vaistiniai augalai turi dar daug neatpažintų medžiagų. Informacijos trūkumas apie nežinomus elementus, priklausomai nuo mokslininko požiūrio į natūraliąją mediciną, gali būti ir teigiamas, ir neigiamas dalykas. Toks pats požiūris galimas ir į onkologinių ligų gydymą naudojant vaistinius augalus. Vieni mano, kad tos nežinomos kai kurių augalų savybės ir yra raktas į sudėtingų ligų gydymą, o kitiems atrodo, kad neturint aiškių duomenų, reikėtų susilaikyti nuo liaudies medicinos siūlomų priemonių. Liaudies medicinos atstovai teigia, kad gydomosios žolelės gali būti puikus pagalbininkas kovojant su vėžiu, tačiau nereikėtų pamiršti, kad ligos atveju gydytojo priežiūra būtina ir liaudies priemonėmis naudotis galima tik gydytojui leidus.
Ropinė kurpelė (Aconitum)
Šis augalas liaudies medicinoje yra vadinamas vilko šaknimi arba vilko žole. Gydymui tinka gumbo šaknys, paruoštos rudenį, kai nuvysta lapai. „Renkant augalą reikia nepamiršti, kad jis nuodingas. Neleistina, kad lapų ir šaknų dulkės patektų į kvėpavimo takus, o sultys – į akių, burnos gleivinės ar odos įbrėžimus. Padirbėjus su ropine kurpele, reikia kruopščiai nusiplauti rankas”, – rašo A.A. Mironovas „Liaudies medicina gydo vėžį ir kitas ligas”. Pasak autoriaus, šis augalas turi priešuždegiminių, antimikrobinių, priešnavikinių, nuskausminamųjų savybių ir plačiai vartojamas liaudies medicinoje. Šis augalas vartojamas gydant įvairios lokalizacijos vėžį, ypač kaulų ir melanomą.
Atminkite, kad ropinė kurpelė – nuodingas augalas, ir gydytis juo reikia tik leidus ir prižiūrint gydytojui.
Dėmėtoji mauda
Mauda – nuodingas vaistinis augalas, kuris smarkiai stimuliuoja imuninę sistemą, aktyvina ir stiprina organizmo galias, – rašoma knygoje „Liaudies medicina gydo vėžį ir kitas ligas”. Šios knygos autorius A.A.Mironovas teigia, kad gegužės – rugsėjo mėnesiais vaistams renkami jos lapai, žiedai ir vaisiai. Lapus ir žiedus rekomenduojama rinkti žydėjimo pradžioje ir džiovinti pavėsyje gryname ore atokiau nuo kitų džiovinamų augalų. Sėklos renkamos su skėčiukais ir džiovinamos tokiu pat būdu. Iš išdžiovintų skėtelių išbyra sėklytės, kurios naudojamos gydymui. Išdžiovintą augalą reikia laikyti sandariuose induose iki dviejų metų.
Kadangi šis augalas yra nuodingas, jokiu būdu nevartokite jo patys, būtinai pasitarkite su gydytoju.
Česnakas
Šis augalas naudojamas kaip prieskonis, tačiau reikėtų žinoti, kad česnakas yra puiki priemonė vėžio profilaktikai. Česnakas neleidžia vystytis puvimo procesams žarnyne, kovoja su disbakterioze. Česnakų svogūnėliuose yra daug baltymų, vitamino C, mineralinių druskų, eterinio aliejaus ir fitoncidų.
Ugniažolė
A.A.Mironovas knygoje „Liaudies medicina gydo vėžį ir kitas ligas” teigia, kad gerdami ugniažolių nuovirą, užbėgame vėžiui už akių, o juo susirgus – sustabdome ligos vystymąsi. Gydymui tinka viršutinė augalo dalis, kurią rekomenduojama rinkti žydėjimo metu ir džiovinti pavėsyje. Šviežiomis ugniažolės sultimis galima gydyti sunkias žaizdas ir odos vėžį.
Paprastasis putinas (Viburnum opulus)
Putino uogų sultimis su medumi liaudies medicina pataria sergant vėžiu, gastritu, esant sumažėjusiam rūgštingumui ir profilaktiškai nuo skrandžio vėžio. Manoma, kad putinas „neįsileidžia” vėžio į organizmą, jeigu juo dar nesergama, o jeigu jis jau yra – stabdo jo vystimąsi.
Mėlynės
Liaudies medicinoje ši uoga naudojama gydyti navikus. Ypač tinka sergant kraujo ligomis.
Beržas
Iš juodojo beržo grybo gaminamas priešnavikinis liaudies medicinos vaistas. Beržo grybą galima sutrinti į miltelius ir užplikius gerti kaip arbatą.
Beržų sula laikoma gera apsaugine priemone, didinančia atsparumą jonizuojančiai spinduliuotei. Beržo sula, beržo lapai ir pumpurai laikomi priešnavikiniais preparatais.
Rusmenė (Glycyrrhiza glabra)
Rusmenė veikia prieš auglius ir prieš spindulinę ligą. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad JAV kariškiai, tarnaujantys prie branduolinių kovinių užtaisų, reguliariai vartoja rudmenės nuovirą.
Kraujažolė (Achillea)
Jau ir mokslininkai patvirtino, kad šis augalas turi priešnavikinių savybių. Žinios apie šį augalą atėjo iš senovės, kai kraujažolė buvo naudojama žaizdoms gydyti. Medicinoje naudojama visa antžeminė augalo dalis, kuri ruošiama tik pradėjus augalui žydėti. Šviežias augalo sultis rekomenduojama gerti po vieną arbatinį šaukštelį su medumi tris kartus per dieną gydant gastritą su sumažėjusiu rūgštingumu, apetitui pagerinti, kaip stiprinančią priemonę nuo kepenų ligų ir sutrikus medžiagų apykaitai.
Plačialapis gyslotis (Plantago major)
Manoma, kad šis augalas galėtų padėti sergantiems skrandžio vėžiu. Rekomenduojama skinti šio augalo lapus žydėjimo metu ir džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje.
Paprastasis kietis (Artemisia vulgare)
Kiečio šaknų nuoviru padedama sergantiems skrandžio, tiesiosios žarnos ir gimdos vėžiu. Kiečio žolėje yra daug eterinių aliejų, raugų,vitaminų B6 ir C, karotino, organinių rūgščių ir kitų biologiškai aktyvių junginių.
Medetkos (Calendula)
Liaudies medicinoje jos vartojamos nuo skrandžio vėžio, o kartu su ajerų šakniastiebiais,kadagio, europinės pipirlapės (Asarum europaeum),jonažolių, čiobrelių ir kmynų mišiniais skiriama sergant virškinamojo trakto vėžiu.
Žiedadulkės
Jos atstato ląstelės funkcijas. Žiedadulkių stiklainį reikia sumaišyti su medumi santykiu 1:1,palaikyti 3 dienas, kol žiedadulkės ištiš. Gerti po du arbatinius šaukštelius keturis kartus per dieną, praėjus po valgio dvejom valandom. Negalima laikyti žiedadulkių neuždarytų, kad jos neoksiduotųsi, nes kitaip tampa nuodingomis.
Raudonėlis (Origanum)
Manoma, kad raudonėlis atstato kraujo sudėtį. Rekomenduojama vieną valgomąjį šaukštą raudonėlio užpilti viena stikline verdančio vandens, užvirti ir palaikyti šiltai per naktį, nukošti. Gerti po trečdalį stiklinės keturis kartus per dieną.
A.A.Mironovas knygoje „Liaudies medicina gydo vėžį ir kitas ligas”, dar mini:
Vaistinę noterą (betonica officinalis),kuri naudojama odos vėžiui gydyti;
Varnalėšą (Arctium) – jos nuoviras geriamas kaip arbata nuo piktybinių auglių, o jos šviežiomis sultimis gydomas odos vėžys;
Kvapniąją našlaitę -manoma, kad jos nuoviras gydo liežuvio, gerklų, gerklės ir skrandžio vėžį.
Paprastąjį apynį (Humulus lupulus) – tepalas vartojamas odos ir pieno liaukų vėžiui gydyti.
Prieš vartodami vaistinius augalus, pasitarkite su gydytoju.
