Žmonės nori padėti vieni kitiems, tačiau daugelis nedrąsiai kalba apie organų donorystę. Mūsų galvoje atsiranda baimės, kurios verčia mus jaustis nepatogiai, verčia sutrikti, lyg kažkas mus persekiotų ir lauktų mūsų mirties užpildžius Donoro kortelę. Nustokite baimintis, niekas Jūsų nepersekios, Donoro kortelę turintys žmonės nėra identifikuojami viešumoje, tai yra nurodyta Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatyme: „Informacija apie asmens sutikimą ar nesutikimą, kad jo audiniai ir (ar) organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai, yra konfidenciali ir saugoma Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka“.
Lietuvoje 2012 metais mirė 40 938 žmonės, 13,5 procentai vyrų ir 4,3 procentai moterų mirė nuo išorinių priežasčių, tai reiškia, jog mirė nesava mirtimi. Kadangi vienas žmogus gali išgelbėti septynias gyvybes, nereikia nei skaičiuoti, kiek žmonių galėtų gyventi toliau, jei šie būtų priėmę sprendimą donuoti. Europoje tam tikro organo persodinimo operacijos laukia 50 tūkst. žmonių. Kas dieną jos nesulaukę miršta 18 žmonių. Lietuvoje šiuo metu organų laukia apie 800 žmonių, o per metus organų donorais galėtų būti apie 100 mirusiųjų. Apie trečdalis iš jų „atkrenta“ dėl medicininių priežasčių. Dar dalis – dėl to, kad organų paaukoti nesutinka artimieji.
Per pastaruosius 50 metų organų transplantacija išplito visame pasaulyje ir tapo naudinga šimtams tūkstančių pacientų. Šiuo metu Lietuva pagal organų donorystę pirmauja Baltijos šalyse. Nei latviai, nei estai neatlieka tiek rūšių transplantacijų. Tik pas mus transplantuojamos kepenys, plaučiai arba du organai vienam recipientui: širdis – plaučiai, inkstai – kasa. Tačiau Lietuva smarkiai atsilieka transplantacijų skaičiumi nuo Europos. Pagal efektyvių donorų skaičių mln. gyv. tarp Europos valstybių didelį statistinį pranašumą turi Ispanija – 33,8 donorai. Nedaug nuo jos atsilieka ir Belgija: 26,4 donoro mln. gyv. Beje, pagal Belgijos įstatymus kiekvienas pilietis, nepareiškęs kitaip, yra donoras. Tuo tarpu Ispanijoje donorystės švietimo programa taikoma mokyklose nuo pirmų klasių.
Tarp Skandinavijos šalių pagal transplantacijų skaičių pirmauja Suomija – 20,7 donoro mln. gyv. Panaši situacija yra Vokietijoje. Lenkijoje mln. gyventojų tenka 13 donorų, Jungtinėje Karalystėje – 10,5. Pagal statistiką nedaug nuo paskutiniųjų paminėtų valstybių atsilieka ir Lietuva.
Nieko nežinote apie donorystę?
Pripažinkime, Lietuvos visuomenė nėra pakankamai informuota šiuo klausimu, todėl yra žmonių kurie vis dar tiki sukurtomis istorijomis, kaip su būsimais donorais „susidorojama“, o dažniausi pasamprotavimai būna tokie: „ Įsigijęs Donoro kortelę, galiu dingti be žinios„; „Jei aš turėsiu Donoro kortelę, mane gali nužudyti dėl organų.“; „Aš per senas būti donoru“. Galiu Jus patikinti, pasak „Nacionalinio transplantacijos biuro“ -Žmonių dingimas neturi nieko bendro su Donoro kortele, o informacija apie Donoro kortelės savininkus saugoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais asmens duomenų apsaugos reikalavimais. Informacija apie Donoro kortelės savininką gali būti suteikiama tik jam pačiam arba gydytojui po Donoro kortelės savininko mirties. Donorais gali tapti įvairaus amžiaus žmonės. Ne amžius, o fizinė būklė yra svarbiausia. Ar žmogaus organai tinkami transplantuoti, gydytojai sprendžia tik po jo mirties.
Kaip tapti donoru?
Lietuvoje donoro kortelę turi jau 16 680 žmonės iš jų 10 831 moterys ir 5 849 vyrai. Kurie dvejojate ar galvojate „sunku rasti, kaip tai padaryti“ pasikonsultuokite su šeimos gydytoju, pasirašyti sutikimą donoro kortelei gauti galima bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje – pirminiuose asmens sveikatos priežiūros centruose, poliklinikose, ligoninėse, šeimos gydytojo kabinetuose. Pasirašant sutikimą, reikia turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo arba studento pažymėjimą). Nepamirškite, kad Jūsų organai, gali išgelbėti gyvybę septyniems žmonėms, laukiantiems organų transplantacijos eilėje.
Šaltiniai:
Straipsnio autorė: Emilija Sajavičiūtė (VU biologijos bakalauro studentė)
www.mokslustudija.lt
