Obuoliai padeda išsaugoti atmintį

---

Obuolių skonį lemia cukrus (daugiausia fruktozė), organinės rūgštys (obuolių ir citrinų), rauginės medžiagos, jų kiekis ir santykis. Kvapą suteikia eteriniai aliejai.

Turi daugiausia pektinų

Didžiausia gydomoji obuolių galia – juose esantys pektinai. Šios medžiagos obuoliuose daugiau nei kituose vaisiuose ar uogose. Medicininiais tyrimais nustatyta, kad pektinas iš virškinamojo trakto šalina bakterijas ir sunkiuosius metalus, reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje. Cholesterolio pusiausvyrai palaikyti mokslininkai rekomenduoja per dieną suvartoti bent du tris obuolius. Ypač vertingi obuoliai cukriniu diabetu segantiems žmonėms, nes padeda sumažinti gliukozės kiekį kraujyje. Pektinai suteikia jėgų, padeda atsikratyti įtampos. Valgant daug obuolių, organizmas greičiau įveikia antibiotikų sukeltą alergiją.

Stabdo smegenų ląstelių nykimą

Obuoliai naudingi sergantiems širdies ir galvos smegenų kraujagyslių ligomis. Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad šie vaisiai, jei valgomi kasdien, padeda sustabdyti smegenų ląstelių nykimą ir Alzheimerio ligą. Obuoliuose esantys stiprūs antioksidantai neleidžia pažeisti ląstelių. Mokslininkai atliko tyrimą: palygino laisvųjų radikalų poveikį ląstelėms, prisotintoms obuoliuose esančio antioksidanto kvercetino ir vitamino C. Paaiškėjo, kad kvercetinas geriau apsaugo ląsteles nei vitaminas C. Daugiausia jo aptinkama šviežiuose obuoliuose, ypač raudonuose, ir jų odelėje. Kituose vaisiuose ir daržovėse šios medžiagos mažiau. Jei nepatinka obuoliai, reikėtų valgyti daugiau spanguolių, mėlynių ar svogūnų – juose taip pat nemažai kvercetino.

Kasdien po du obuolius

Kasdien reikėtų suvalgyti bent po du obuolius. Vakare sukramsnotas obuolys nuramina, o ryte – sužadina apetitą. Obuoliai nekaloringi, naudingi turintiems antsvorio. Iškrovos dieną rekomenduojama suvalgyti 1,5–2 kg obuolių. Esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, geriau tinka saldūs obuoliai. Obuoliai stabdo dantų ėduonį, emalio irimą, dezinfekuoja burnos ertmę. Pagal liaudies mediciną žalių obuolių tyre gydomi nudegimai, ilgai negyjančios opos.

Obuolių nuoviras ir arbata lengvina kosulį. Džiovintų obelų lapų (1:10) ar obuolio žievės arbata, paskaninta cukrumi ar medumi, tinka gerti peršalus (po pusę stiklinės kas porą valandų). Žali, kepti ar virti obuoliai skatina skirtis šlapimą. Skanesni, sultingesni vaisiai užauga saulėtą vasarą. Vertingiausi ką tik nuskinti. Ilgiau laikant obuoliuose mažėja vitamino C. Pastovėję šimtą dienų, antaniniai obuoliai askorbo rūgšties turi tik 28 proc. pradinio kiekio. Konservuotuose produktuose vitaminas C išlieka ilgiau.

Obuolys – valdžios simbolis

Remiantis rašytiniais šaltiniais, obuolius žmonės valgo daugiau kaip 5 tūkst. metų. Senovės Egipto piešiniuose (jiems – 3000 metų) pavaizduotos derančios obelys. Graikijos, Romos išminčiai II a. prieš mūsų erą žinojo įvairių obelų veislių, buvo mokoma, kaip auginti, netgi skiepyti, medžius. Lietuvoje seniausi apanglėję obuoliai rasti Kuršių Nerijoje, pirmykščių žmonių gyvenvietėje, įkurtoje prieš 4000 metų. Pirmajame Lietuvos Statute minimos baudos už skiepyto vaismedžio nukirtimą ar kitokį sunaikinimą. Mūsų protėviams obelis ir jos vaikas – gyvenimo, meilės, vaisingumo, grožio simbolis.

Pasodinti obelį prie namų buvo tokia pat pareiga, kaip ir ąžuolą. Obelis laikyta šventu medžiu, manyta, kad ji suteikia žmogui teigiamos energijos. Dovanoti obuolį reiškia linkėti sveikatos, laimės. Graikų sakmės byloja, kad obelį sukūrė vaisingumo, augalijos, vynuogių ir vyndarystės globėjas, linksmybių dievaitis Dionizas. Savo kūrinį – obuolį, jis dovanojo deivei Afroditei. Ilgą laiką obuolys buvo tobulumo ir valdžios simbolis.