Liepžiedžių ir jonažolių nauda

---

Liepžiedžių arbatos griebiamės peršalusios arba prieš miegą, norėdamos nusiraminti. Tačiau, pasirodo, liepžiedžių gydomųjų savybių yra kur kas daugiau. Liepžiedžių nuoviras, vonios ar arbata ypač gali padėti esant moteriškoms bėdoms ir norint turėti gražią odą ir plaukus.

Liepa įkūnija moteriškąjį pradą. Šio medžio energija skatina augimą. Iš šio medžio buvo daromas lopšys kūdikiui, o silpną mažiuką, kad sustiprėtų, kaimo žiniuonė liepdavo nešti prie daugiakamienės liepos. Senovėje liepas vadino motušėlėmis, Dievo vabalėliais ir sakydavo, kad jose gyvena protėvių dvasios. Medį globoja Jupiteris, oro stichijos ir Venera. Zodiako ženklai – Dvyniai, Svarstyklės, Vandenis.

Liepa teikia energijos, stiprina santaiką, mažina kategoriškumą. Liepa stiprina šeimą, joje gyvenančių žmonių meilę. Moterys jos prašo meilės, grožio, sveikatos sau ir savo vaikams.

Vaistams renkami liepų žiedai kartu su pažiedlapiais per žydėjimą. Džiovinami gerai vėdinamoje, tamsioje vietoje, paskleisti plonu sluoksniu.

Nuo ko padės liepžiedžiai

• Pagrindinė liepžiedžių veiklioji medžiaga yra flavonoidai, pasižymintys antibakteriniu poveikiu. Jie veikia temperatūros reguliavimo centrą, stimuliuoja prakaito liaukas ir imuninę sistemą. Liepžiedžių arbata geriama persišaldžius, turint temperatūros.

• Liepžiedžių dedama į vaistažolių mišinius nuo įvairių ligų, ypač skrandžio, kepenų, žarnyno ir inkstų.

• Susmulkinti šviežių liepžiedžių pumpurėliai ir lapeliai naudojami kaip išorinė nuo uždegimo, skausmą malšinanti priemonė nuo nudegimų ir žaizdų

• Liepa – vienas iš nedaugelio augalų, kuriame yra fitohormonų, tai yra medžiagų, artimų moteriškiems lytiniams hormonams. Liepų žiedai pasižymi jauninamosiomis savybėmis. Liepžiedžių garai ir arbata nepaprastai naudingi moteriai visais jos gyvenimo periodais

• Kai skauda galvą, galima ją aprišti liepų lapais. Juos reikia keisti kas 10–15 min., kol skausmas praeis.

Ištrauka padeda nuo mastito, nudegimų

Nenukošta šutintų liepžiedžių ištrauka tinka kompresams nuo hemoroidinių mazgelių uždegimo, mastito, opų, reumato, nudegimų.

Ištraukai 3 šaukštus liepžiedžių užplikykite stikline verdančio vandens ir kaitinkite vandens vonelėje 15 min. Ataušinkite supilkite ant marlės, suvyniokite ir uždėkite ant skaudamos vietos. Po pusvalandžio kompresą reikia pakeisti.

Liepžiedžių nuoviras

Jis padeda esant uždegiminei ligai. Nuovirui imkite 3–4 šaukštus džiovintų liepžiedžių, užpilkite 400 ml vandens, virkite 10 min. ir nukoškite. Gerkite šiltą po 1–2 stiklines 2–3 kartus per dieną.

Gerai liepžiedžių nuoviru skalauti burną.

Liepžiedžių arbata ne tik persišaldžius

• Nuo peršalimo. Du valgomuosius šaukštus džiovintų liepžiedžių užpilkite stikline verdančio vandens. Palaikykite 10 min., kad pritrauktų, tada nukoškite. Kadangi arbata skatina prakaitavimą, ją išgėrę šiltai apsiklokite.

• Jei sutrinka mėnesinių ciklas, jis tampa nereguliarus, skausmingas, liepžiedžių arbata padės jį sureguliuoti. Sulaukus 45 metų naudinga sykį per pusmetį mėnesį laiko kas rytą gerti po stiklinę liepžiedžių arbatos – ir menopauzės pasekmės bus lengvesnės. Tiktų gerti silpnesnę nei persišaldžius arbatą – užplikykite arbatinį šaukštelį liepžiedžių stikline verdančio vandens.

Turėsite gražius plaukus, odą

• Plaukų skalavimas liepžiedžių nuoviru padeda nuo slinkimo.

• Liepžiedžių garų vonelės lygina veido, kaklo raukšles. Ypač liepžiedžių garų vonelės tinka riebiai veido odai.

• Šaltu vandeniu praskiesta liepžiedžių arbata rekomenduojama prausti veidą, kad oda įgautų elastingumo.

• Liepžiedžių vonios skatina prakaito išsiskyrimą, ramina, padeda nuo nemigos. 4–5 saujas liepžiedžių užpilkite 2 litrais šalto vandens, palaikykite 15 min., po to pavirinkite 5 min. ir leiskite pritraukti dar 20 min. Nukoškite ir supilkite į šiltą vonios vandenį. Maudykitės 20–30 min. Kad vonios efektas būtų stipresnis, prieš maudymąsi patartina nusiprausti su muilu po dušu

Liepžiedžių sirupas

Liepų žiedus sirupui geriausia rinkti šiltą, debesuotą dieną, drėgnu oru, kai iš žiedų labiausiai išsiskiria nektaras. Žiedus sudėkite į dubenį ir užpilkite karštu cukraus sirupu (1 kg žiedų – 400 g vandens ir 1 kg cukraus) ir prispauskite plokščia lėkšte. Kai žiedai prisigers cukraus ir ims grimzti, virkite sirupą ir karštą išpilstykite į iškaitintus stiklainius ar butelius ir sandariai uždarykite. Sirupas nesusicukruos, jei baigiant virti įbersite truputį citrinų rūgšties ar įpilsite spaustų sulčių.

Joninių žolė nuo slogos, blogos nuotaikos ir kitų bėdų

Paprastosios jonažolės žydėjimo pradžioje pjaukite 25–30 cm ilgio viršūnes. Turite džiovinti greitai, kad nepajuostų. geriausia pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje.

Jonažolės preparatai pasižymi savybe nuo uždegimo, sutraukiančiu, antiseptiniu, skatinančiu audinių atsinaujinimą, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, tonizuojančiu poveikiu. Jonažole gydomi virškinamojo trakto gleivinių uždegimai, skrandžio ar žarnyno opaligė, kepenų, tulžies, šlapimo pūslės ir inkstų ligos, hemorojus. Jonažolės esencija naudojama depresijai, nemigai ir nerimui gydyti, ji padeda žmonėms, kurie jaučia nevisavertiškumą.

Jonažolė, įkūnijanti Saulės energiją, stiprina raudoną ir oranžinį auros spektrus, atjaunina organizmą, suteikia energijos ir tarsi įlieja šviežio Saulės įkaitinto kraujo. Jonažolės ypač tinka jautriems žmonėms, tačiau pernelyg ugningą temperamentą kartais gali dar labiau įkaitinti.

Jei norite apsaugoti savo vaikus nuo baimių sapnuose, padėkite po pagalve jonažolę.

• Jonažolių negalima vartoti esant aukštam kraujospūdžiui, vidurių užkietėjimui, nėštumo metu. Negalima vartoti prieš kaitinantis saulėje, kartu su vaistais – digoksinu, ciklosporinu, teofilinu, hormonine kontracepcija. Jos preparatai gali būti vartojamos ne ilgiau kaip 4 savaites.

• Jonažolės užpilas. 2 šaukštus smulkintų jonažolių užpilkite stikline verdančio vandens, indą uždenkite ir palikite porai valandų, kad pritrauktų. Kamuojamiems gastrito galima gerti po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

• Jonažolės žiedų aliejus. 20 g šviežių ką tik surinktų jonažolės žiedų užpilkite 200 ml saulėgrąžų, migdolų ar alyvuogių aliejaus. Kaskart pamaišykite ir laikykite 2–3 savaites tamsioje vietoje, kol išsiskirs veikliosios medžiagos. Tada perkoškite ir supilkite į tamsaus stiklo butelį.

• Aliejus malšina skausmą, gydo žaizdas. Aliejumi tepkite iššutimus, pragulas, opas, žaizdas, nes tai stiprus antiseptikas, malšinantis skausmą ir uždegimą, labai paspartina gijimą, mažina tikimybę susidaryti randams. Tinka vaikams. Labai tinka pėdų ir viso kūno masažui. Naudojamas įtrynimui, kai ką nors skauda (menstruaciniai pilvo skausmai, neuralginiai skausmai, sumušimas, reumatas, radikulitas, nugaros skausmas).

• Aliejus taip pat gali būti lašinamas į nosį slogai gydyti. Vaikams pakanka įlašinti 2–3 kartus ir patepti panosę. Nuo ausies skausmo įlašinti 2–3 lašus pašildyto jonažolių aliejaus į ausį, užkišti ją vata ir dar kelis kartus per dieną aplink abi ausis patepti.

Šiuo metu rinkite
Balinio ajero žolę, raugerškius, bruknių, dilgėlių lapus, dobilų žiedus, lakišius, trikertes žvagines, rugiagėlių žiedus, kraujažolių žiedus, jonažoles, pelynus, gysločių lapus, trispalves našlaites, dirvinius asiūklius, geltonžiedžius barkūnus, plaukuotosios sukatžolės lapus, skėtinės širdažolės žolę, liepžiedžius, trilapio puplaiškio lapus, nasturtes, smiltyninio šlamučio žiedynus, žemuoges, paprastųjų gervuogių lapus, kiečių žolę, pelkinius pūkenius, vaistines medetkas, ramunėlių žiedus.

Prieskonines žoleles galima rinkti visą vasarą: anyžius, bazilikus, blakines kalendras, čiobrelius, daržinius dašius, gelsves, juodųjų serbentų, juozažolių, krapų, kvapiųjų mairūnų, rozmarinų, mėtų, melisų, peletrūnų, petražolių, raudonėlių, vaistinių agurklių, šalavijų lapus ir žiedus.

Žoliaudamos…

• Paisykite mėnulio. Žiedai turi būti renkami, kai mėnulis auga, o šaknys ir lapai – kai eina žemyn. Jei po ranka neturite kalendoriaus, pažiūrėkite į mėnulį – jei pridėjus prie jo "pagaliuką" išeina "p" raidė, vadinasi, priešpilnis. Jei "d" – vadinasi, delčia.

• Džiovinkite pavėsyje. Parsinešę augalus namo susmulkinkite juos taip, kad po to būtų patogu vartoti ir palaikykite porą dienų pavėsyje, tamsioje (šviesa skatina skilti daugelį naudingųjų medžiagų), gerai vėdinamoje patalpoje, kad apvystų. Tuomet galima minutei įkišti į karštą 60–70 laipsnių orkaitę, kad žūtų vabalėliai, jeigu kartais jų ten dar yra. Po to jau galima baigti džiovinti 20–30 laipsnių temperatūros orkaitėje. Jei vaistažolių gerai neišdžiovinsite, į jas gali įsimesti pelėsis, kuris yra kenksmingas.