Lapkričio 24d. Antradienis

Specialistai: verkti bijome, bet nereikėtų

Lapkričio 20d.
Specialistai: verkti bijome, bet nereikėtų

Tamsusis sezonas, daugeliui siejamas su rudenine depresija, jau čia. Negana to, šalyje paskelbtas antrasis karantinas, o kasdien pasiekiame susirgusiųjų COVID-19 infekcija antirekordą. Nenuostabu, kad emocijų perteklių šiomis dienomis daugelis žmonių vis dažniau išlieja verkdami. Verkimas žmogaus organizmui yra netgi naudingesnis nei šypsojimasis, pastebi specialistai.

„Verksmas – labai stiprus neverbalinis metodas išreikšti susikaupusį jausmų perteklių. Ašaros veikia panašiai kaip juokas, bet kur kas stipriau. Žmogus verkia ir kai liūdi, ir kai džiaugiasi, ir kai kenčia, ir kai bijo, ir kai pavydi, ir kai nerimauja. Ašaros, kaip gamtos duotybė išreikšti emocijas, yra nepakeičiamas būdas“, – sako psichologė Rosita Pipirienė.

Pasak jos, verkimą galima prilyginti jausmui, kuomet iš vidaus išteka tai, ko negalime pasakyti žodžiu, užrašyti dienoraštyje ar išpiešti ant popieriaus lapo, mat tai yra sunkiai apčiuopiama. Dėl šios priežasties su retomis išimtimis ką tik pasaulį išvydęs kūdikis verkia. Juoktis jis pradeda gerokai vėliau – trijų, keturių mėnesių.

Fizinė ašarų nauda organizmui

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Ingos Pociulienės, verkimas turi raminantį poveikį – jis mažina stresą, reguliuoja parasimpatinę nervų sistemą, kuri padeda atsipalaiduoti. Verkimas taip pat pagerina nuotaiką, sumažina skausmą, mat verkiant išsiskiria vadinamieji laimės hormonai oksitocinai ir endorfinai, paverkus atsiranda palengvėjimo jausmas, nusiraminimas.

„Verkimas mažina kraujo spaudimą, retina pulsą, mažina stresą, agresiją, nes su ašaromis iš organizmo pašalinama ir dalis mangano. Jei organizme susikaupia didelis jo kiekis padidėja agresija, dirglumas, lėtinis nuovargis. Taip pat verkiant gerėja regėjimas, nes ašaros apsaugo nuo akies gleivinės išsausėjimo. Negana to, kartu su ašaromis iš organizmo pasišalina ir toksinai – ašarose randamas didelis kiekis streso hormonų. Visi šie procesai sumažina kardiologinių ligų tikimybę“, – sako ji.

I.Pociulienės teigimu, tiek verkimas, tiek šypsojimasis ar juokimasis yra naudingas žmogaus sveikatai. Abiem atvejais į kraują yra išskiriami laimės hormonai, kurie pagerina tiek emocinę, tiek fizinę žmogaus savijautą.

Verkimas – greičiausias būdas išvalyti įtampą

R.Pipirienės nuomone, energetiškai ašaros yra greičiausias būdas kūne išvalyti psichosomatinę įtampą, pavyzdžiui, migreną, kuri kartais vadinama neišlietų ašarų liga. Todėl kai žmogų ištinka migrenos priepuolis, jam net patariama išsiverkti – verkiant sumažėja įtampa galvos zonoje.

„Jei žmogus yra nelinkęs verkti nei vienas, nei su kitais, tai psichosomatinė įtampa kaupiasi. Galima emocinį krūvį išlieti ir kitais būdais, bet verksmas duoda greitą ir giliausią būdą išvalyti esmę, kur netelpa nei į žodžius, nei į vaizdus. Be to, ašaros turi ir suartėjimo motyvą, nes verkti galima tik prie žmogaus, kuriuo pasitikime arba kai jam atsiduodame. Mylintys žmonės, kurie nedrįsta atvirai lieti ašarų, apvagia vienas kitą, nes būtent verkimas parodo tikrą ryšį, artimumą santykyje“, – aiškina psichologė.

Ji sako, kad pačio verkimo metu padažnėja širdies pulsas, tačiau išsiverkus palengvėja dvigubai ar net trigubai. Pats verksmas išvargina kūną, išsekina fiziškai, bet emocine prasme jis visada suteikia palengvėjimą – tai ir yra ašarų unikalumas.

„Verkimas tarsi išvalo žmogaus psichiką, bet išvargina kūną. Kartais kūnui labai gerai nuvargti, kai kamuoja didžiulė įtampa ar stresas, nes po to galime ramiau užmigti“, – įsitikinusi R. Pipirienė.

Bijome verkti, draudžiame tai daryti net vaikams

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė sako, kad stereotipinės nuostatos, jog verkia tik silpni žmonės, po truputį keičiasi, tačiau visuomenei dar sunku jų atsikratyti.

„Labai dažnai net mažiems vaikams, ypač berniukams, vis dar sakoma – neverk, tu didelis. Taip suformuojama nuostata, kad reikia gniaužti ir nerodyti savo emocijų, antraip būsi laikomas silpnu. Visgi yra priešingai. Rodyti savo emocijas, verkti ar džiaugtis yra būtina, kad būtume sveiki tiek fiziškai, tiek emociškai“, – pastebi ji.

R.Pipirienė vaistininkei antrina sakydama, kad manyti, jog verkiantis žmogus yra silpna, būdinga Vakarų visuomenės pasauliui. Anot specialistės, jei verki, esi silpnas ir nereikalingas, o silpnieji iškrenta iš lyderių visuomenės. Jei žmogus apsiverks viešai, jį išstums – išmes iš darbo, sutuoktinis ar sutuoktinė nemylės, jei apsiverks prie vaikų, pastarieji pagalvos, kad jų mama ar tėtis yra nevykę.

„Kad ši nuostata vis dar vyrauja matau savo praktikoje – net vaikai nebegali laisvai ir nevaržomai verkti, kuriems būtina tai daryti, nes jie neturi tiek žodžių, kad galėtų pasakyti, kaip jaučiasi. Neišsiverkus, užgniaužus stiprias emocijas vaikams gali prasidėti nerviniai tikai, naktinis šlapinimasis. Tėvai manęs klausia, kas atsitiko, o aš jų pasiteirauju, kada paskutinį kartą verkė jūsų vaikas – dažnai išgirtu atsakymą „nežinau“. Jei net vaikams neleidžiama verkti, ką jau kalbėti apie suaugusius“, – situaciją komentuoja psichologė.

Anot jos, verkdami žmonės tampa pažeidžiami, o daugelis to labai bijo. Tai yra normalu, mat žmogus privalo turėti gynybinę sistemą. Be to, raudojimas viešose vietose nėra priimtinas, nes jis gali išbalansuoti ir aplinkinius.

„Verkimo metu žmogus parodo tikriausią save. Dėl to kai kurie yra nelinkę verkti net būdami vieni, nes neleidžia sau būti pažeidžiamiems. Kai mes sau tyliai verkdami pripažįstame, kad esame pažeidžiami,  tampame kur kas stipresni, nes tik stiprūs žmonės išdrįsta pripažinti savo silpnumą“, – akcentuoja R. Pipirienė.

Maisto ekspertė atskleidžia 5 balandėlių gamybos gudrybes

Maisto ekspertė atskleidžia 5 balandėlių gamybos gudrybes

Lapkričio 20d.

Atšalus orams vis dažniau norisi pastumti į šalį egzotiškus patiekalus ir sočiai pavalgyti šilto, paprasto, naminio maisto. Tokio, kokį sekmadieniais gamindavo mama ar močiutė. Pasak Vilmos Juodkazienės, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertės, vaikystę primenančių patiekalų poveikis...


Triukšmas darbe gali pakenkti ne tik klausai: ekspertė vardija ir kitas problemas, tyrimas siūlo sprendimą

Triukšmas darbe gali pakenkti ne tik klausai: ekspertė vardija ir kitas problemas, tyrimas siūlo sprendimą

Lapkričio 20d.

Daugeliui nesunku pastebėti, kad ilgai trunkantis didelis aplinkos triukšmas sukelia galvos skausmą. Bet iš tiesų net dirbant atviro tipo biure patiriamas triukšmas gali sveikatai pakenkti kur kas labiau – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja dr. Jelena Stanislavovienė sako,...


Vaistininkai pataria kartais pradėti plautis galvą nuo plaukų kaukės

Vaistininkai pataria kartais pradėti plautis galvą nuo plaukų kaukės

Lapkričio 20d.

Plaukų kosmetika yra viena iš aktyviai vaistinėse ieškomų produktų. Daugiau nei du tūkstančius skirtingų priemonių plaukų priežiūrai siūlanti „Eurovaistinė“ išskiria šešias pagrindines plaukų problematikas – plaukų retėjimas, slinkimas, galiukų skilinėjimas, pleiskanos, galvos...


Didžiausi traumų namuose kaltininkai – laiptai ir kopėčios

Didžiausi traumų namuose kaltininkai – laiptai ir kopėčios

Lapkričio 19d.

Visuotinio karantino metu gyventojai daugiau arba net visą laiką praleidžia namuose. Čia ne tik dirba, bet ir gamina maistą, sportuoja, o turėdami laiko – užsiima remonto darbais. Draudikai teigia, kad daugiau būdami namuose žmonės dažniau čia patiria ir įvairias traumas, ir nors...


Lietuvos tėvų forumas susirūpinęs dėl nesaugaus maisto darželiuose

Lietuvos tėvų forumas susirūpinęs dėl nesaugaus maisto darželiuose

Lapkričio 19d.

Lietuvos tėvų forumas susirūpinęs, kad, esant ir taip sudėtingai situacijai bei valstybėje paskelbtam karantinui, dėl neatsakingumo ir nepakankamos kontrolės susiklostė pavojinga situacija, kai į Vilniaus ir Kauno darželius galimai buvo tiekiama salmonelėmis užkrėsta vištiena.


Raudonasis ir oranžinis greipfrutų karalius pomelo: originalūs receptai jūsų stalui

Raudonasis ir oranžinis greipfrutų karalius pomelo: originalūs receptai jūsų stalui

Lapkričio 17d.

Belaukiant nenumaldomai artėjančios žiemos ypač būtina stiprinti imunitetą, o tam puikiai tinka citrusiniai vaisiai. Šaltuoju metų laiku parduotuvių lentynos prisipildo ne tik įprastų citrinų ar apelsinų, bet ir tiesiog stebuklingu vadinamo vaisiaus – raudonųjų ir oranžinių pomelo. Pasak...


Kaip pandemijos metu galite padėti sau ir kitiems?

Kaip pandemijos metu galite padėti sau ir kitiems?

Lapkričio 17d.

Pandemijos metu išgyvenant sudėtingą laikotarpį – atnaujinti apribojimai, nežinomybė dėl ateities ir baimė susirgti pačiam bei užkrėsti kitus gali kelti daug įvairių emocijų. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistai teigia, kad šiuo metu, kai...


Tėvų ir paauglių santykiai: kaip susikalbėti „ta pačia“ kalba, išvengti autoritarinio valdymo ir išnaudoti karantino privalumus?

Tėvų ir paauglių santykiai: kaip susikalbėti „ta pačia“ kalba, išvengti autoritarinio valdymo ir išnaudoti karantino privalumus?

Lapkričio 17d.

Sakoma, kad pastaraisiais metais išlaikyti harmoningus, pagarba ir tarpusavio supratimu paremtus santykius tarp paauglių ir tėvų darosi vis sudėtingiau, nes jaunoji karta pernelyg susikoncentravusi į medijų ir socialinių tinklų pasaulį. Problemos mastas dar labiau išryškėja karantino akivaizdoje,...


Karantino iššūkiai sveikatai: nekimšti saldumynų ir pusfabrikačių bei nevalgyti prie kompiuterio

Karantino iššūkiai sveikatai: nekimšti saldumynų ir pusfabrikačių bei nevalgyti prie kompiuterio

Lapkričio 17d.

Visuotinis karantinas dėl COVID-19 jau antrąsyk per šiuos metus perkėlė mus dirbti į namus, apribojo galimybes aktyviai fiziškai judėti ir tuo pačiu pakoregavo maisto racioną – daugelio šaldytuvuose ir spintelėse atsirado įvairų pusfabrikačių, gelbstinčių, kai pavalgyti reikia greitai. Vis...


Sveikatingumo specialistai susirūpinę: statistika nemeluoja – žmonės juda mažiau

Sveikatingumo specialistai susirūpinę: statistika nemeluoja – žmonės juda mažiau

Lapkričio 16d.

Ar pandemijos metu žmonės nepraranda fizinio aktyvumo? Sveikatingumo specialistai teigia, kad nors nuo griežtesnio karantino įvedimo laiko praėjo dar palyginti nedaug, susirūpinti yra kuo – „Google Mobility“ ataskaitose fiksuojama, kad Vilniuje ir Kaune apsilankymų parkuose...


ULAC skelbia metinę sergamumo užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje apžvalgą

ULAC skelbia metinę sergamumo užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje apžvalgą

Lapkričio 16d.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) stebėsenos duomenimis, sergamumas užkrečiamomis ligomis Lietuvoje pernai (2019 m.) buvo 13,6 proc. mažesnis nei užpernai (2018 m.) – atitinkamai užregistruota 857 170 ir 991 874 susirgimai užkrečiamosiomis ligomis.


Ankstukų pagalbos linijoje – nerimo ir nežinios skambučiai

Ankstukų pagalbos linijoje – nerimo ir nežinios skambučiai

Lapkričio 16d.

„Ankstukų pagalbos liniją pandemijos metu galėtume pervadinti nerimo linija. Mat daugiausia sulaukiame skambučių iš nerimaujančių mamų ar tėčių, kai mamos, kurioms gresia priešlaikinis gimdymas, ligoninėse šį laiką turi išgyventi vienos, o ir pagimdžiusios lieka be šeimos šalia. O kartais,...


Tyrimas: kas antras lietuvis pasenusiais vaistais atsikrato netinkamai

Tyrimas: kas antras lietuvis pasenusiais vaistais atsikrato netinkamai

Lapkričio 16d.

Pasenę, pasibaigusio galiojimo vaistai gali būti pavojingi sveikatai, todėl jų kaupti namuose nereikėtų. Nebereikalingus vaistus gyventojai turėtų pristatyti į vaistines, kurios pasirūpina tinkamu vaistų sunaikinimu. Tačiau BENU vaistinės inicijuotas tyrimas parodė, kad taip daro tik penktadalis...


Psichinė sveikata svarbu – 12 patarimų, kaip sumažinti stresą Covid-19 metu

Psichinė sveikata svarbu – 12 patarimų, kaip sumažinti stresą Covid-19 metu

Lapkričio 16d.

Lietuvos Raudonasis Kryžius pastebi, kad įsibėgėjus antrajam karantinui, vis daugiau žmonių patiria stresą ir nerimą, todėl dabar itin svarbu atkreipti dėmesį ne tik į fizinę, bet ir į psichinę sveikatą. „Esame dar vienoje sudėtingoje, neapibrėžtoje situacijoje. Vieniems adaptuotis prie jos...


Gyventojai prisipažino: dažniau nei kas dešimtas vienkartinę kaukę keičia vos po 7 dienų

Gyventojai prisipažino: dažniau nei kas dešimtas vienkartinę kaukę keičia vos po 7 dienų

Lapkričio 16d.

Net 26 proc. respondentų keičia vienkartines apsaugines medicinines kaukes kas kelias dienas, o 13 proc. daro tai rečiau nei kartą per savaitę, rodo ką tik atliktas reprezentatyvus „Eurovaistinės“ užsakymu atliktas tyrimas. Įsigaliojus karantinui kaukės visoje Lietuvoje tapo...


MIPEX 2020 tyrimas: integracijos politika Lietuvoje užsieniečiams kelia daugiau kliūčių nei galimybių

MIPEX 2020 tyrimas: integracijos politika Lietuvoje užsieniečiams kelia daugiau kliūčių nei galimybių

Lapkričio 16d.

2020 m. lapkričio 16 d., minint tarptautinę tolerancijos dieną, nevyriausybinė organizacija „Diversity Development Group“ pristatys tyrimo „Migrantų integracijos politikos indeksas“ (MIPEX 2020) rezultatus, vertinančius nacionalinę integracijos politiką Lietuvoje....


„Vilniaus vandenų“ specialistai sunerimę: nuotekose randa pavojingų teršalų – sunkiųjų metalų

„Vilniaus vandenų“ specialistai sunerimę: nuotekose randa pavojingų teršalų – sunkiųjų metalų

Lapkričio 13d.

Vandentvarkos UAB „Vilniaus vandenys“ įspėja, kad daugėja nuotekose aptinkamų sunkiųjų metalų. Dalis jų – toksiški, galintys sukelti sunkius susirgimus. Nors šie metalai į aplinką dažniausiai patenka iš pramonės įmonių, jų gausu ir mūsų dažnai naudojamuose daiktuose –...


Greičiau už virusą plinta nauja skurdo forma: Caritas atsakas pasitinkant Vargstančiųjų dieną

Greičiau už virusą plinta nauja skurdo forma: Caritas atsakas pasitinkant Vargstančiųjų dieną

Lapkričio 13d.

Sekmadienį, lapkričio 15 d., visame pasaulyje Katalikų bažnyčia minės Pasaulinę vargstančiųjų dieną, kurią prieš keturis metus inicijavo popiežius Pranciškus. Šventojo Tėvo Žinia „Vargšui ištiesk ranką“ (Sir 7, 32), kurią popiežius paskelbė artėjant šiųmetinei Vargstančiųjų dienai,...


Specialistai: skiepytis nuo gripo – ne tik saugu, bet šiemet ir itin svarbu

Specialistai: skiepytis nuo gripo – ne tik saugu, bet šiemet ir itin svarbu

Lapkričio 12d.

Siaučiant koronaviruso pandemijai, sveikatos priežiūros specialistai ir medikai kviečia gyventojus nepamiršti ir artėjančio gripo sezono – jų teigimu, Covid-19 grėsmės akivaizdoje gripo vakcinų svarba dar labiau išaugo. Skiepijimasis ne tik padėtų išvengti gripo ar bent sunkių jo...


Karantino poveikis: darbuotojai iš užsienio išvažiavo namo

Karantino poveikis: darbuotojai iš užsienio išvažiavo namo

Lapkričio 12d.

Kelerius metus nuosekliai augęs Lietuvoje dirbančių užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičius per pandemiją sumažėjo penktadaliu. Rugsėjį, palyginti su šių metų sausiu, Lietuvoje liko dirbti 5 tūkst. užsieniečių mažiau.

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9