Didžioji dalis planinių paslaugų gydymo įstaigose atnaujinamos jau šią savaitę. Žmonės artimiausiu metu galės „gyvai“ konsultuotis su gydytojais, bus atliekamos planinės operacijos, medicininės procedūros ir kitos paslaugos. Draudikai pastebi, kad pastarąsias septynias savaites įprastinius vizitus pas gydytojus žmonės keitė telefoninėmis konsultacijomis, treniruotes sporto klubuose – vaizdo treniruotėmis, treniruoklių nuoma. 30 proc. išaugo bendrosios praktikos gydytojų, 50 proc. – psichologų ir psichiatrų konsultacijų skaičius.
„Karantino laikotarpiu išryškėjo naujos žmonių elgsenos kryptys, sveikatos draudimu žmonės naudojosi nuotoliniu būdu. Nors vizitai pas gydytojus ir buvo sustabdyti, skaičiai rodo, kad kai kurių specialistų konsultacijų padaugėjo. Nuotoliniu būdu pacientai dažniausiai kreipdavosi į bendrosios praktikos gydytojus ir psichologus bei psichiatrus. Bendrosios praktikos gydytojai nuotoliniu būdu konsultavo pacientus dėl jų negalavimų ir skirdavo gydymą. Žmonės kreipėsi dėl nedarbingumo pažymėjimų ir receptų“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak V. Katilienės, išaugęs psichologų ir psichiatrų konsultacijų skaičius rodo, kad karantino metu žmonėms labiau ėmė rūpėti jų emocinė sveikata. „Tyrimai parodė, jog pandemijos kontekste daugiau žmonių juto baimę ir nerimą, tačiau matome, kad ir gerokai daugiau žmonių dėl emocinės būklės konsultavosi su specialistais. Rūpestis emocine sveikata – tai mūsų visuomenės brandos ženklas“, – sakė draudimo bendrovės atstovė.
Ji atkreipė dėmesį ir į karantino savaitėmis pasikeitusį vaistinių pirkėjų krepšelį. „Beveik 70 proc. visų apsipirkimų vaistinėse buvo atliekama internetu, karantino savaitėmis jie išaugo daugiau nei dvigubai. Apsaugos priemonės – dezinfekcinis skystis, medicininės kaukės buvo populiariausios prekės. Kelis kartus išaugo vitaminų ir maisto papildų populiarumas. Žmonės daugiausiai pirko vitaminus C ir D, žuvų taukus, taip pat ežiuolių ir kitus imuninės sistemos stiprinimui skirtus papildus“, – kalbėjo draudimo bendrovės žalų vadovė Baltijos šalims.
Ji pasakojo, kad klientai įsigijo daugiau rankų priežiūros priemonių – ne tik muilo, bet ir losjonų, kremų, kaukių. „Tai rodo, kad žmonės išties dažniau nei įprastai plaudami rankas saugojosi nuo viruso“, – teigė V.Katilienė.
Jos teigimu, daugiausia klausimų karantino laikotarpiu draudikai sulaukdavo dėl sporto inventoriaus nuomos arba nuotolinių sporto treniruočių su asmeniniu treneriu. „Sportuojantys žmonės išties rado būdų nenutraukti sveikatinimo veiklų – sportuodavo lauke arba jungdavosi į treniruotes internetu. Sulaukėme norinčiųjų išsinuomoti treniruoklius ar lankyti nuotolines sveikos mitybos paskaitas. Matome, kad sportuojantys žmonės karantino savaitėmis išlaikė savo įpročius gyventi aktyviai“, – sakė draudimo bendrovės žalų vadovė Baltijos šalims.
Tyrimai rodo, kad sveikatos draudimu Lietuvoje darbdaviai yra apdraudę kas dešimtą žmogų. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „AC Nielsen Baltics“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad sveikatos draudimu mūsų šalyje dažniausia apdraudžiami 18-35 m. amžiaus darbuotojai. Tyrimo duomenimis, beveik pusę šia paslauga besinaudojančių darbuotojų sudaro vadovaujančias pareigas užimantys žmonės ir specialistai.
